- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- I-202-644/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01302-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie LR TM
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie LR TM, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 210/07-531, įpareigoti atsakovo atstovą pratęsti leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas savo skunde, prašyme – pareiškime (t. I , b.l. 42-45, t. II., b.l. 17-48) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad yra neįgalus nuteistasis. 2013 m. vasario 20 d. jam buvo padaryti plokšteliniai išimami dantų protezai, tačiau be fiksavimo priemonės, jie netinkami naudojimui, nes valgant jie nesilaiko, juda, krenta. Kadangi vienu metu su pareiškėju valgydavo apie 300 nuteistųjų, atstumas nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki valgyklos yra apie 300 metrų, todėl, negalėdamas tinkamai kramtyti, nespėdavo pavalgyti, ko pasėkoje likdavo nevalgęs. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vadovas jam išduodavo leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje, leidimo galiojimas 2013 m. liepos 30 d. baigėsi. 2013 m. liepos 30 d. kreipėsi į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytoją S. S. , kuri atsisakė pratęsti leidimą. 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl priverstinio badavimo, tačiau 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 20/07-531 leidimas 15 minučių anksčiau nei nustatyta dienotvarkėje išeiti į valgyklą nebuvo pratęstas. Toks atsakovo atsisakymas išduoti leidimą yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes gydytojas B. C. įvertino tik dantų protezų būklę, tačiau neįvertino jų funkcijos valgant maistą, nepatikrino dantų protezų fiksacijos valgant, neįrašė jo nusiskundimų, be to, šis gydytojas neturi kvalifikacijos tokiai patikrai atlikti. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės pataisos namuose jam taikomas priverstinio badavimo rėžimas. Valgykloje gaunamas maistas yra vienintelis jo mitybos šaltinis, nes nėra įdarbintas, neįgalumo pensijos negauna, asmeninėje sąskaitoje lėšų, už kurias galėtų pirktis maisto produktus neturi. Pareiškėjo nuomone, atsisakymu išduoti leidimą 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą pavalgyti, Marijampolės PN neužtikrino jam tinkamų maitinimo sąlygų, jis buvo priverstas badauti, todėl patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, kančia ir nepilnavertiškumu, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia nepasitikėjimą gydytojais ir pareigūnais.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I., b.l. 111 - 112) bei teismo posėdžių metu nurodė, jog nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Jokių galimybių nuteistąjį leisti anksčiau numatyto maitinimo grafiko į valgyklą pavalgyti šiame įsakyme, Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklėse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ar BVK nėra numatyta. Kol pareiškėjas neturėjo dantų protezų, toks leidimas jam buvo išduotas Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vadovo nuožiūra. Leidimas buvo pratęsiamas pagal pareiškėjo prašymą kelis mėnesius net po protezų pagaminimo, tam, kad pareiškėjas galėtų apsiprasti su jais. Pareiškėjas kelis kartus buvo etapuotas pas protezus pagaminusią gydytoją, jų korekcijai. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas – odontologas B. C. , 2013 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrėjęs ir įvertinęs pareiškėjo protezų būklę, nurodė, jog dantų plokštelės kokybiškos, atitinka visus reikalavimus, gerai prisisiurbia prie gleivinės, šis gydytojas turi LR odontologų rūmų išduotą gydytojo odontologo ortopedo licenciją, kuri suteikia teisę dirbti su visų rūšių dantų protezais, todėl vadovaujantis šiuo įrašu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje buvo atsisakyta pratęsti leidimo 15 minčių anksčiau lankytis valgykloje terminą. Pareiškėjas apie badavimą BVK prasme nebuvo pranešęs, realiai nebadavo, nes valgykloje lankėsi, todėl nebuvo užvesta badaujančio kortelė. Nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki valgyklos atstumas yra apie 100 metrų, todėl laiko pavalgymui pareiškėjui pakako.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pratęsti pareiškėjui išduoto leidimo 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje išeiti į valgyklą terminą.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra neįgalus nuteistasis (t. I., b.l. 19). Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų jam nustatyta adentija (G. K. asmens sveikatos istorija). Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vadovas išdavė pareiškėjui leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje (t. II., b.l. 121). 2013 m. liepos 30 d. pareiškėjui išduotas leidimas nebuvo pratęstas (G. K. asmens sveikatos istorija, t. I., b.l. 122). 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundu Nr. 49/07-811 (t. I., b.l. 148-150), pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kuris 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 20/07-531 atsisakė pratęsti leidimo 15 minučių anksčiau nei nustatyta dienotvarkėje išeiti į valgyklą terminą (t. I., b.l. 13). Šį atsisakymą pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 3 d. ir 4 d. skundais apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM (b.l. 90-99), tačiau jo skundai buvo atmesti (t. I., b.l.66-68).
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės bei nagrinėjamam atvejui aktualios Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 . įsakymu Nr. 4/07-6 (t. I., b. l. 125-129 ). Nuteistųjų maitinimas Marijampolės pataisos namuose vyksta pagal Nuteistųjų maitinimo grafiką, patvirtintą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 4/07-47 (t. I., b.l. 130), pagal kurį pusryčiams ir vakarinei skirta 15 minučių, pietums – 20 min.
Atlikus aukščiau nurodytų teisės aktų analizę, darytina išvada, jog nei viename iš nurodytų teisės aktų leidimų, nuteistiesiems išeiti anksčiau į valgyklą nei dienotvarkėje nustatytu laiku, išdavimo ar pratęsimo tvarka nėra reglamentuota. Pagal byloje esančius įrodymus (Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vadovo G. K. paaiškinimus) nustatyta, jog leidimas išeiti į valgyklą anksčiau 15 minučių nei nustatyta įstaigos dienotvarkėje, pareiškėjui buvo išduotas, o vėliau kelis kartus pratęstas, nesivadovaujant jokiais teisės aktais, tačiau iš humaniškumo, įvertinus į jo sveikatos būklę, t.y. esant diagnozuotai adentijai, neturint dantų protezų, o vėliau, juos pagaminus - tikslu leisti pareiškėjui priprasti prie svetimkūnio burnoje.
Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje susidariusi teisiškai nereglamentuota situacija nesudaro pagrindo nevertinti atsakovo veiksmų, atsisakant pratęsti pareiškėjui išduoto leidimo 15 minučių anksčiau nei dienotvarkėje nustatytu laiku išeiti į valgyklą. Šiuo atveju turi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. įtvirtintos taisyklės, skelbiančios, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra,- vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar priimant skundžiamą sprendimą, atsakovas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, turėjo pagrindą atsisakyti pratęsti pareiškėjui išduoto leidimo terminą.
Iš skundžiamo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 20/07-531 turinio matyti, jog atsisakymas pratęsti pareiškėjui išduotą leidimą buvo grindžiamas Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo odontologo – protezuotojo B. C. 2013 m. rugpjūčio 23 d. įrašu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, pagal kurį G. K. pagamintos dantų plokštelės yra kokybiškos, atitinka visus reikalavimus, gerai prisisiurbia prie gleivinės (t. I., b.l. 119).
Byloje esanti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2007 m. balandžio 3 d. Odontologijos praktikos licencija ir jos priedai patvirtina, jog gydytojas B. C. turi teisę verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo ortopedo profesinę kvalifikaciją (t. I., b.l. 113), todėl teismui abejonių dėl šio specialisto kvalifikacijos, profesinių įgūdžių dantų protezų vertinimo srityje, nekyla. Liudytoju byloje apklaustas B. C. patvirtino aplinkybes, jog 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo jo apžiūrėtas, įvertinta protezų būklė, taip pat nurodė, kad protezai apžiūros metu buvo pagaminti kokybiškai.
Įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo priverstinio badavimo faktą bei duomenų apie sveikatos būklės, galinčios turėti įtakos pareiškėjo judėjimui, pablogėjimą, ginčo laikotarpiu, į bylą nėra pareikta.
Atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius, kad kartu su pareiškėju vienu metu valgydavo apie 230 nuteistųjų (I., b.l. 455), o atstumas nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki valgyklos yra apie 60 m. (t. I., b.l. 153, 154), paneigė pareiškėjo tvirtinimą, jog kartu su juo valgydavo virš 300 nuteistųjų, bei, kad atstumas iki valgyklos yra apie 300 m., kas, savo ruožtu, apsunkindavo jo galimybę pavalgyti.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismo nuomone, pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo realias galimybes tinkamai maitintis Marijampolės pataisos namų Nuteistųjų maitinimo grafike nustatytu laiku. Pagrindo pratęsti leidimo 15 minčių terminą anksčiau išeiti į valgyklą nei nustatyta dienotvarkėje nebuvo.
Teismo vertinimu atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 40/07-530 atsisakė pratęsti minėto leidimo galiojimą, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 40/07-530 ir įpareigoti atsakovą pratęsti leidimo išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje terminą atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo veiksmų nepratęsiant jam leidimo 15 minučių anksčiau nei dienotvarkėje nustatytu laiku išeiti pavalgyti termino, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.