- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 1-1061-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00934-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R., 2004-05-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteisus R. R. mokėti po 125 Lt kas mėnesį dukters A. R. išlaikymui nuo 2004-05-26 iki jos pilnametystės, jos motinos L. M. naudai, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2013-01-01.
Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad suformuluotas kaltinimas yra teisingas. Nuo 2004 m. žinojo, kad turi mokėti alimentus. Dukrą A. R. išlaikė kol dirbo iki 2008 m. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008 m. pabaigos. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kelis mėnesius. Atlyginimas buvo minimalus. Darbo biržoje nebuvo registruotas. Gyvena pas tėvus, dirba laikinus darbus. Supranta, kad yra kaltas. Yra sveikas, sutinka dirbti viešuosius darbus. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, kad nemokėjo pinigų. Turi pasiūlymą vykti dirbti į užsienį. Dėl skolos susitars gražiuoju. Konkrečiai kada grąžins pinigus, negali pasakyti.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. R. nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. R. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai su R. R. (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. R.. Iki A. suėjo du metai kartu ją augino. R. R. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, nesirūpino šeima, dukryte. B. Š. kaime priklausė jai, tai R. R. išsikraustė iš namų ir iki šiol gyvena atskirai. Dar prieš R. R. išsikraustant iš namų, padavė dokumentus į teismą dėl alimentų priteisimo iš R. R. dukters A. R. išlaikymui. Alimentai dukters išlaikymui priteisti teismo nuo 2004 m. gegužės mėn. Iš karto po alimentų priteisimo R. R. dirbo ir alimentus mokėjo, tačiau neprisimena, iki kurių metų mokėjo ir kokia skola buvo likusi. Apie tai gali žinoti antstolis R. Kudrauskas, tvarkantis alimentų mokėjimo bylą. Jis ir patarė kreiptis ir į Vaikų išlaikymo fondą. Todėl 2008 metų rugpjūčio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo tada jai dukters A. išlaikymui buvo mokami pinigai iš vaikų išlaikymo fondo, kas mėnesį jai yra mokama po 125 litus iki dabar. Kai R. R. išsikraustė iš namų ir jau gyveno atskirai, tai maždaug apie puse metų dar atvykdavo jos aplankyti. Jis pirko A. batus ir striukę, dar rūpinosi mergaite apie puse metų. Po to dukrytę užmiršo ir jos niekada nebeaplankė, nebesirūpino. Kartais atvykdavo girtas, tada matyti A.tėvui R. R. neleisdavo pati. Tėvą A. sutinka pas močiutę, tačiau su juo nebendrauja, nes jis pastoviai girtas (32-33 b. l.);
- iš 2004-05-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymo matyti, kad nutarta išieškoti iš R. R. po 125 Lt kas mėnesį dukters A. R. išlaikymui nuo 2004-05-05-26 iki jos pilnametystės L. M. naudai (18 b. l.);
- iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės ir darbo ministerijos prašymo matyti, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus ir A. R. išlaikyti moka po 125 Lt kas mėnesį išieškotojai L. M. (6-8 b. l.);
- iš anstolio Ričardo Kudrausko 2013-01-24 rašto matyti, kad skolininkas R. R. nemoka alimentų išieškotojai L. M. nuo 2008 metų vasario mėn. iki šiol (16-17 b. l.).
LR BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas - vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).
Teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama R. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaiko išlaikymas ir jo nemokėjo. Kaip matyti iš R. R. suformuluoto kaltinimo, jam inkriminuotos veikos padarymo laikas yra nuo 2008-01-01 iki 2013-01-01. Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad R. R. laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2013 m. darbo biržoje nebuvo registruotas. Darbinių pajamų gavo 2008 m., tačiau ir iš jų neteikė išlaikymo vaikui. Remiantis teismų praktika, atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. R., žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaiką ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti gaunant oficialias pajamas (2008 m. dirbo, netekęs darbo, nesiregistravo darbo biržoje) teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką nevykdė, dėl to nukentėjusioji L. M. buvo priversta kreiptis į antstolį, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai; antstoliui negalint iš R. R. išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. R. R. nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas. Taigi aptartos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimus mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes, sąmoningai nemokėdamas išlaikymo, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinime nurodytu laikotarpiu vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas bausmę R. R., teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal LR BK 60 str. nenustatyta. R. R. nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs) (53 b. l.), padarė tyčinį trunkamojo pobūdžio nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (54-62 b. l.), šiai dienai nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje. Nesiima jokių priemonių tam, kad atlyginti žalą, kurią patiria nukentėjusioji nevykdant teismo sprendimo, kas iš esmės užkerta kelią LR BK 38 str. taikymui. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. R., kaip niekur nedirbančiam ir darbo biržoje neregistruotam asmeniui, straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurie priverstų kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (50-51 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Civilinio ieškinio nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. R. paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.