Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos „Kelmės ligoninė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-676-841/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kelmės ligoninė“ ieškinį atsakovui J. P. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė viešoji įstaiga (toliau - ir VšĮ) „Kelmės ligoninė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Darbo inspekcijos Šiaulių skyrius) 2016 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. DGKS-4910 dalį, kuria panaikintas VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktorės 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. P1-399 (11.1) dėl drausminės nuobaudos J. P. skyrimo, ir priimti naują sprendimą – J. P. prašymą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ieškovės direktorės įsakymu nubaustas drausmine nuobauda už tai, kad atsisakė priimti pacientę, kuri atėjo be talono ir siuntimo, tačiau ašarojančiomis akimis, ir kuriai privalėjo suteikti skubią pagalbą, nes pacientė serga diabetu ir jai liga galėjo komplikuotis.

Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikėsi nustatytos darbo tvarkos, todėl neregistruotos ir kortelės neturinčios pacientės be eilės nepriėmė, tai padarė vėliau, pacientė gavo visą reikalingą pagalbą, o medicininiai dokumentai buvo užpildyti, todėl nuobauda atsakovui buvo paskirta nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad pacientei B. S. pagalba buvo suteikta tą pačią dieną – jai buvo išrašyti receptai bei užpildytas kortelės lapas. Teismas, įvertinęs VšĮ „Kelmės ligoninė“ konsultacijų poliklinikoje nustatytą darbo organizavimo tvarką, kurios laikantis registratorė privalėjo pakelti arba užvesti pacientei medicininę kortelę, nukreipti pacientę pas konsultantą pirmumo tvarka, o kabineto personalą informuoti telefonu apie pacientę, kuriai būtina skubi pagalba, taip pat gydytojo oftalmologo kabinete dirbusios slaugytojos bei registratūroje dirbusios registratorės paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovės vadovybė pati neužtikrino, kad būtų laikomasi pačios nustatytos tvarkos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė VšĮ „Kelmės ligoninė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo J. P. išlaidas, turėtas iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas neatliko visų įrodymų viseto ir jų sąsajos vertinimo, savo išvadą grindė neteisingu teisės aktų taikymu ir aiškinimu, neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas, konstatuodamas, kad konsultacija B. S. buvo suteikta, visiškai nesprendė esminio klausimo, t. y. nesprendė tarp šalių kilusio ginčo, ar pagrįstai atsakovas nesuteikė konsultacijos B. S. 2016 m. liepos 28 d., 10 val.

Teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos įrodinėjimo procese, nes savo sprendimą dėl ieškinio atmetimo grindė išrašytais receptais bei išrašu iš B. S. asmens ligos kortelės, kurie ne tik neįrodo, jog konsultacija pacientei buvo suteikta 2016 m. liepos 28 d., 10 val., bet ir nepasisakė, kodėl kiti byloje esantys ir teismo išvadai prieštaraujantys įrodymai yra atmetami.

Teismo išvada, kad ieškovė yra pati kalta dėl netinkamo pačios priimtos tvarkos vykdymo, o atsakovo atsisakymas priimti pacientę su skaudančia akimi laikytinas tinkamu darbo pareigų ir funkcijų atlikimu, neatitinka nei teisės aktų, nei suformuotos teismų praktikos.

Teismas nevertino atsakovo elgesio profesinės etikos prasme, taip pat nevertino, ar atsakovas, atsisakydamas priimti pacientę, tinkamai elgėsi pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsakovas J. P. atsiliepimu į ieškovės VšĮ „Kelmės ligoninė“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nenukrypo nuo teismų praktikos darbo ginčų bylose ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio nuostatas.

VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktorė tyčia nevertino jai įteiktos 2016 m. rugpjūčio 22 d. pacientės B. S. ligos istorijos lapo, nes tikslas buvo įrodyti, kad atsakovas nevykdė profesinės pareigos suteikti būtinąją skubią pagalbą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintą tvarką.

VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktorė pati nustatė, kad pacientai būtų priimami tik užsiregistravę, su siuntimais arba profilaktiniai ligoniai ar stacionarizuoti ligoniai, konsultuojami ligoninės skyriuose.

Tiek Šiaulių teritorinė darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose teisingai nustatė ginčo dalyką pagal suformuotą VšĮ „Kelmės ligoninė“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. direktoriaus įsakymą Nr. P1-399 (11.1) ir byloje surinktus įrodymus.

Ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 rekomendacijų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo - teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. P. pagal 1999 m. sausio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 5-1-597 dirba VšĮ „Kelmės ligoninė“ gydytojo – oftalmologo pareigose, darbo sutartis neterminuota. VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktoriaus įsakymu Nr. P1-399 (11.1) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. P.“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 238 straipsniu, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-235 patvirtintų VšĮ „Kelmės ligoninė“ įstatų 22.2 punktu, VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-90 (1.6) „Dėl B. S. diagnostikos ir gydymo tyrimo konsultacijų poliklinikos oftalmologo kabinete“ atlikto Neplaninio kokybės vidaus audito ataskaita Nr. 26 ir 2016 m. rugpjūčio 24 VšĮ „Kelmės ligoninė“ konsultacijų poliklinikos gydytojo oftalmologo J. P. paaiškinimu, skyrė J. P. drausminę nuobaudą – papeikimą, už tai, kad 2016 m. liepos 28 d. B. S. be šeimos gydytojo siuntimo kreipusis į VšĮ „Kelmės ligoninė“ konsultacijų poliklinikos gydytoją oftalmologą J. P. dėl akies perštėjimo ir skausmo, nebuvo suteikta gydytojo konsultanto konsultacija. Įsakyme nurodyta, kad atsakovas J. P. savo kaltais veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 228 straipsnį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtintos medicinos normos 9, 11.1, 11.6, 11.8, 11.9 punktus, VšĮ „Kelmės ligoninė“ 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-36 (1.6) „Dėl VšĮ Kelmės ligoninės vidaus darbo tvarkos taisyklių naujos redakcijos tvirtinimo“ patvirtintų VšĮ „Kelmės ligoninė“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.1.3, 9.1.7, 10.3 punktus, VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-9 (1.6) „Dėl VšĮ Kelmės ligoninės elgesio kodekso patvirtinimo“ patvirtinto VšĮ „Kelmės ligoninė“ elgesio kodekso 5.5, 5.10, 6.2, 7.2, 8.5, 9.1, 9.5, 9.15, 11.8, 14.2, 14.4, 15.1 punktus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 15 punktą. Darbo ginčų komisija, 2016 m. spalio 31 d. posėdyje išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo J. P. prašymą atsakovei VšĮ „Kelmės ligoninė“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nusprendė ieškovo J. P. prašymą patenkinti iš dalies – panaikinti VšĮ „Kelmės ligoninė“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. P1-399 (11.1) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. P.“, kuriuo ieškovui J. P. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o ieškovo reikalavimo dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą išieškojimo netenkinti.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusistatęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui. Teismo išvada dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nepagrįstumo atitinka jo nustatytas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų surinkimo ir įvertinimo taisyklių, numatytų procesinės teisės normose, teismas nepažeidė (CPK 185 straipsnis).

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, analizavo gydymo įstaigoje nustatytą pacientų priėmimo konsultuoti tvarką, atsakovo atliktus veiksmus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neatliko savo darbinių pareigų ar padarė pažeidimą, kurio pagrindu atsakovui galėjo kilti drausminė atsakomybė ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirta drausminė nuobauda už 2016 m. liepos 28 d. padarytą pažeidimą.

Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

Dar kartą įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovas buvo nubaustas už tai, jog nepriimdamas be eilės pacientės, turinčios nusiskundimų dėl akies perštėjimo ir skausmo, tačiau neturinčios talono bei kortelės, pažeidė darbdavio nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles, nesilaikė kitų jo pareigas reglamentuojančių teisės aktų dėl būtinosios pagalbos teikimo tvarkos.

DK 234 straipsnyje įtvirtinta teisės norma (nutarties 10 p.) reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose numatytomis pareigomis (DK 227 str. 1 d., 229 – 232 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas dirba VšĮ „Kelmės ligoninė“ gydytojo – oftalmologo pareigose. Taigi, atsakovas, teikdamas paslaugas pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935 (Žin., 2005, Nr. 146-5335), turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, tačiau ir įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu. Kaip matyti iš VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (1.6) patvirtintų VšĮ „Kelmės ligoninė“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 10.3 punkto, pagal kurį pacientai konsultuojami pateikus šeimos gydytojo arba jo funkcijas atliekančio komandos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimą, arba esant būtinajai būklei, bei VšĮ „Kelmės ligoninė“ konsultacijų poliklinikos darbo organizavimo tvarkos KSP-O Nr. 62-2, patvirtintos VšĮ „Kelmės ligoninė“ direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-57 (1.6), 6.2, 6.4, 6.5 punktų, pagal kuriuos numatyta, kad ligoniai, atvykę į polikliniką, kreipiasi į registratūrą, kur yra registruojami, užvedama arba pakeliama asmens sveikatos istorija, paduodamas į rankas registracijos talonas ir nukreipiamas į gydytojo kabinetą, o skubios pagalbos atvejais ligonis nukreipiamas pas konsultantą pirmumo tvarka, apie tai registratorei informavus kabineto personalą, nuostatų, įstaigoje yra aiškiai nustatyta pacientų priėmimo konsultacijoms tvarka net ir skubios pagalbos atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbo drausmės pažeidimu negali būti laikomas darbdavio nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, todėl byloje nesant duomenų, kad oftalmologo kabinetas registratūros buvo informuotas apie skubios pagalbos reikalingą pacientę, konstatuoti, kad atsakovas, atsisakydamas priimti pacientę be eilės, kuri savo iniciatyva, neturėdama kortelės, talono bei siuntimo kreipėsi tiesiai į oftalmologo kabinetą, pažeidė ieškovės nustatytas darbo vidaus tvarkos taisykles, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas pažeidė gydytojo – oftalmologo pareigą teikti būtinąją medicinos pagalbą taip pat neįrodyta, kadangi byloje esantys duomenys (išrašyti receptai bei užpildytas kortelės lapas) patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. jog gydytojas – oftalmologas J. P. pacientei B. S. pagalbą suteikė tą pačią dieną.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (CPK 185 str.). Byloje esant prieštaringų įrodymų, paneigiančių VšĮ „Kelmės ligoninė“ konsultacijų poliklinikos oftalmologo kabinete atlikto neplaninio kokybės vidaus audito 2016 m. rugpjūčio 22 d. ataskaitoje Nr. 26, nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šį įrodymą pagrįstai vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl padarė objektyvias ir nešališkas išvadas.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovo veiksmuose pažeidimo sudėties, kurios pagrindu darbuotojui buvo taikyta drausminė atsakomybė, nebuvo tikslo vertinti atsakovo elgesio profesinės etikos prasme, kita vertus, byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovas veikė atsižvelgdamas į esamą situaciją, todėl atsakovo atsisakymas priimti pacientę be eilės, kuri savo iniciatyva, neturėdama kortelės, talono bei siuntimo kreipėsi tiesiai į oftalmologo kabinetą, buvo logiškas ir adekvatus atsakovo profesinei etikai ir darbo pareigoms veiksmas. Pažymėtina, kad gydytojams yra taikomas aukštas veiksmų ir elgesio standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; kt.), tačiau jis neatima teisės gydytojui priimti pagal situaciją galimus ir leistinus sprendimus. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia suabsoliutinti gydytojo profesinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų bylos aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei taikė CPK 185 straipsnio ir DK 234 straipsnio normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacine tvarka apskųstas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 400 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p., maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš apeliantės priteistina 400 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos „Kelmės ligoninė“, juridinio asmens kodas 302597102, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.