Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuoe.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš S. K. priteista po 5 000 Eur S. T. ir V. T. neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. K. priteista 3 046,65 Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Iš S. K. išieškota 639,99 Eur valstybei už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. ir nukentėjusiajam V. T.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. apie 22 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame S. Neries g. 14-219, Vabalninke, Biržų rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tutėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis, kojomis ir tyrimo metu nenustatytais daiktais ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius į įvairias kūno vietas dėl judėjimo negalios gulinčiam lovoje nukentėjusiajam G. T., padarydamas jam poodinę kraujosrūvą su paviršiniais odos įtrūkimais veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimą nosyje, kraujosruvą kairės akies junginėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairiame dibyje, krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžį, blužnies plyšimą, kas dėl pilvo sumušimo komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, šoku po kraujavimo, kraujo krešėjimo sutrikimu, koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis 2019 m. liepos 24 d. 19.50 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė. Tokiu būdu jis, suduodamas daugkartinis smūgius ir padarydamas daugybę sužalojimų, nužudė G. T., dėl judėjimo negalios buvusį bejėgiškos būklės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo . Teisėjų kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir S. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jis tyčia nužudė G. T., kuris įvykio metu buvo bejėgiškos būklės.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėdama bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, pasisako tik dėl nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirtos bausmės.

6. Nuteistasis S. K. skunde tvirtina, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iki šiol negali suvokti, kodėl taip pasielgė. G. T. buvo jo draugas, nuteistasis juo rūpinosi ir mano, kad tai yra aplinkybės, dėl kurių jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti sumažinta.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas S. K. už tyčinį bejėgiškos būklės G. T. nužudymą paskyrė laisvės atėmimą dvylikai metų. Tai yra bausmę, mažesnę už baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikaltimą, sankcijoje esantį šios bausmės vidurkį.

9. Nustatydamas šios bausmės trukmę apygardos teismas įvertino, kad yra viena S. K. atsakomybę sunkinantį aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuteistasis S. K. padarė labai sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, savo veiksmais, suduodamas daugkartinius smūgius ir padarydamas daugybinius sužalojimus, tyčia nužudė G. T., kuris dėl judėjimo negalios buvo bejėgiškos būklės. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis oficialiai niekur nedirba, registruotas psichiatrijos įstaigoje, piktnaudžiauja alkoholiu, baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnija jį charakterizuoja teigiamai (t. 3, b. l. 62).

10. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. K. laisvės atėmimo bausmės rūšį ir jos trukmę, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė: įvertino padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes ir kitas įstatyme numatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. nurodo, kad suvokęs, kas įvyko, labai pergyveno ir savo kaltės neneigė, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

12. Teismų praktikoje kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus aspektus, kurie leidžia daryti išvadas apie mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir yra vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių švelnesnį jo nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis yra susijęs su kaltininko atsiprašymu (nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens), todėl šios aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia turi būti paremtas sisteminiu baudžiamojo įstatymo normos, nustatančios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, aiškinimu.

13. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nenustatomas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Taip pat tais atvejais, kai kaltininkas pareiškia atsiprašantis nukentėjusio asmens, būtina atsižvelgti, ar toks atsiprašymas nėra formalus, ar jis išplaukia iš kritiško savo nusikalstamo elgesio vertinimo ir tikrai parodo mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Darant išvadą apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nepakanka formalaus ar tik deklaratyvaus kaltininko prisipažinimo ar pareiškimo, kad jis atsiprašo, gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu S. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuosekliai paaiškino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus pakeitė, nurodydamas, kad daug ko neatsimena ar negali paaiškinti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo bet ką. Taigi, S. K. parodymų teisiamajame posėdyje turinys liudija, kad jis siekė sušvelninti savo padėtį, sumenkinti savo atliktus veiksmus. Apeliaciniame skunde S. K. vėl gi, nors ir neneigia nužudęs G. T., tačiau nurodo, kad nesuprato, ką padarė.

15. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. K. prisipažinimas yra nuoširdus ir rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ar jo paties asmenybės pavojingumą. Be to, nors iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad S. K. atsiprašė nukentėjusiųjų (t. 4, b. l. 127), tačiau tai padarė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu ir vėl gi bandydamas sumenkinti savo padarytų veikų pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo atsiprašymas nukentėjusiųjų tebuvo formalus.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinančia pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Nuteistojo S. K. apeliacinio skundo teiginys, kad jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato savo veiksmų padarinių, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytą veiką, nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokią būseną, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001, Nr. 2K-666/2003). Taigi, šios teisinės praktikos kontekste apelianto girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikšmės jo pakaltinamumui ir kaltei vertinti. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir pagrįstai S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šią aplinkybę teismo nuosprendyje skirdamas bausmę įvertino.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo nuteistajam S. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, vertinant ir skunde nurodytus argumentus, kad iki įvykio nuteistasis savo neįgaliam draugui G. T. padėdavo buityje, tikrai nėra per griežta. Ji atitinka padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Keisti apygardos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.