Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko išgertuvių metu, todėl daug ko neatsimena. Dėl ko įvyko konfliktas, kas ir su kuo mušė G. T. - nežino. Jam trenkė į kaktą, buvo sumušimas toje vietoje, todėl spėja, kad jam sudavė. Pas G. T. iš pradžių su juo gėrė keturiese – su J. U. ir R. P.. Kada jie išėjo - nežino. Mano, jog jam dingo atmintis, nes vartojo vaistus ir alkoholį. Skiriant kardomąją priemonę suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėjui gal ir sakė, kad sudavė G. T. su tuo, kas papuolė, bet tikrai to nepamena, buvo sutrikęs. Šių parodymų duoti niekas nevertė. Kodėl G. T. kraujo žymės liko ant jo diržo, kelnių ir šlepečių pasakyti negali, gal buvo prisilietęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, jog G. T. sudavė daug smūgių į galvą, į veidą, bet jis kalbėjo bet ką, nes iš tikrųjų nieko neatsiminė, buvo pavargęs psichologiškai, pareigūnai liepė jam prisipažinti. Mano, kad mušant rankomis ir kojomis, jam pačiam būtų likę kokios žymės ant rankų, ar būtų jautęs skausmą rankose. Yra skaitęs kaltinamąjį aktą ir žino, kad nukentėjusysis dar būdamas gyvas nurodė, kad kaltinamasis jį sumušė, todėl tuo ir remiasi sakydamas, kad G. T. sumušė jis. Prisipažįsta vien dėl to, kad buvo rastas kraujas ant jo kelnių ir dėl to, kad nukentėjusysis nurodė, kad mušė kaltinamasis, tačiau abejoja, kad galėjo taip padaryti, nes su G. T. buvo geri draugai. Diržas, kuris buvo rastas pas G. T. yra jo, tačiau negali paaiškinti, kaip jis ten atsirado. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausoje parodė, kad G. T. mušė dėl jo orientacijos, tačiau dėl to tikrai nelietė jo. Kai jam pranešė, kad nukentėjusysis sumuštas, buvo nuėjęs į nukentėjusiojo kambarį ir matė, kaip atrodė nukentėjęs. Nukentėjusysis pasakė jo vardą ir tai, kad ant jo nepyksta ar panašiai. G. T. buvo kaltinamojo geriausias draugas, jie vienas kitam padėdavo. Kaltinamasis kur reikdavo nuveždavo jį su vežimėliu. G. yra šiek tiek pasakojęs apie savo šeimą: žinojo, kad jis turi du sūnus ir, kad vaikai yra palikti pas sugyventinę, tačiau pats nėra matęs nei jo sūnų, nei sugyventinės. Yra girdėjęs apie G. T. tetą - G. J., nukentėjusysis sakydavo, kad teta jam siunčia pinigų, su ja gyveno iki tol, kol atsikraustė į (duomenys neskelbtini). Su pareikštais civiliniais ieškiniai nesutinka, nes nėra tikras ar padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.

2.1. Iš S. K. 2019 m. liepos 23 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad dėl to, kuo jis buvo įtariamas, prisipažino visiškai. 2019 m. liepos 22 d., nuo 15 val. pradėjo vartoti alkoholį kartu su kaimynu G. T., jo namuose. Bevartojant alkoholį, apie 22 val., jie su G. apsižodžiavo. Priėjo artyn prie G. T., pradėjo jį mušti. Sudavė daugybę smūgių G. T. į galvą ir veidą. Smūgiai buvo suduoti kumščiais. Kiek smūgių buvo suduota - negali pasakyti. Matė, kad G. T. atrodo baisiai, visas kruvinas. Namuose G. T. paliko sąmoningą. Įvykio metu jie buvo dviese su G. T.. Po to, kai sumušė G. T., grįžo į namus (t. 3, b.l. 82-85).

2.2. Iš S. K. 2019 m. liepos 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad S. K. neatsimena, ką galėjo padaryti G. T.. G. T. buvo jo kaimynas ir pats geriausias draugas. 2019 m. liepos 22 d. ryte buvo blaivus ir užsuko pas G. T., kur jau gėrė R. P., J. U., G. T.. Atsimena, kad pradėjo gerti degtinę. Toliau kas vyko nieko neprisimena. Geriant G. T. sunkiai vaikščiojo. Vaikščiodavo bute ir iki kiemo su ramentais. Pas jį bute buvo invalido vežimėlis, kuriuo jis važiuodavo tik lauke. Jis jam nunešdavo vežimėlį į lauką ir parnešdavo. Jis pats to padaryti negali. Kol jie visi gėrė atsimena, kad G. T. nebuvo sumuštas. Konkretaus konflikto nebuvo. Jis neatsimena, kaip išėjo į namus tą dieną. Ryte atsibudo pas save bute apsirengęs tais pačiais drabužiais, kuriais buvo pas G. T., t. y., mėlynais džinsais, juodos spalvos kojinėmis, pilkos spalvos golfu ir sportiniu žalios spalvos sportiniu švarkeliu. Visus drabužius paėmė pareigūnai. Taip pat pareigūnai paėmė jo gumines tamsiai mėlynos spalvos šlepetes. Jam buvo nubrozdinta nosis. Iki nueinant gerti pas G. T., šio sužalojimo pas jį nebuvo. Šį sužalojimą pamatė tik ryte. Iš kur atsirado nubrozdinimas - nežino. Jis nežino, ar jis galėjo taip primušti G. T. Jeigu davė tokius parodymus, nors tuo metu buvo neblaivus, gal sakė kaip buvo iš tikrųjų. Jis prisipažįsta kaltu dėl to, kad gal ir galėjo primušti G., nors pats to neprisimena (t. 3, b.l. 90, 102 - 104).

2.3. Iš S. K. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad S. K. savo ankstesnius parodymus atsimena, tvirtina juos, nes ne viską atsimena, kas įvyko. Tą rytą jis iš seniūnijos nunešė G. T. pažymą. Ten rado jau geriančius minėtus asmenis. Tada buvo blaivus, kai G. T. pasakė, kad jis išsivertų auskarą iš ausies. Auskaras buvo gėlytės formos, geltono metalo. Neatsimena, kad jiems geriant būtų užėjęs koks kaimynas. Jis atsimena, kad su G. T. vėl pradėjo konfliktą dėl jo auskaro, barėsi. Jis trenkė vieną kartą kumščiu G. T. į veidą. Tada jis jam iš karto trenkė kumščiu atgal. Nuo suduoto smūgio jis prakirto nosies nugarėlę, bėgo kraujas iš nosies vidaus ir iš prakirstos vietos. Jo drabužiai buvo kruvini. Nežino, ar nuo jo kraujo, ar nuo G. T.. Tada vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis tada pradėjo vėl G. T. mušti. Jis sėdėjo ant lovos, priėjęs prie jo sudavė smūgius kumščiu į veidą. Kiek kartų sudavė neatsimena, bet ne vieną smūgį. Neatsimena, kad muštų su kokiu daiktu. Neatsimena, kad G. T. būtų nuo mušimo kruvinas. Atsimena, kad ryte pabudo savo kambaryje. Atsikėlęs pamatė, kad guli su tais pačiais drabužiais, su kuriais buvo pas G. T.. Drabužiai buvo kruvini, todėl juos persirengė. Juos vėliau parodė pareigūnams (t. 3, b.l. 106-107).

2.4. Iš S. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad S. K. savo parodymus atsimena, juos tvirtina. Jis anksčiau G. T. dėl jo orientacijos nemušdavo, tačiau paskutinį kartą jam trūko kantrybė, nes G. T. tiesiog jį išprovokavo vėl pradėdamas kalbėti, kad jam nereikia moterų. Už tai, kad G. T. gėjus ir jį kalbino, galbūt norėdamas prikalbinti būti partneriu, sudavė smūgius (t. 3, b.l. 109-110).

2.5. S. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 113 - 114).

2.6. Iš 2019 m. liepos 26 d. posėdžio protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad kaltinamasis parodė, jog jis prisimena, kad G. T. dėl konflikto, pagautas įniršio, sumušė jis (t. 3, b. l. 136).

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. J. parodė, kad G. T. buvo jos sūnėnas, bet jai buvo kaip sūnus. Jį augino nuo 4 metų. Pastebėjo, kad vaikas krypuoja, pasiliko vaiką ir nuvedė pas gydytoją. Jam buvo nustatyta kaulų tuberkuliozė, todėl metus laiko gulėjo ligoninėje. Jo koja viena buvo trumpesnė. G. T. 3 metus gulėjo Kauno klinikose. Vaiką lankė ji, jos mama ir jos tėtis. Vaiko motina neatvažiavo nei karto ir pasakė, kad pasiimtų jį visam laikui. Vaikas grįžo iš ligoninės, kai jau buvo trečiokas. Vieną vakarą jis grįžo išgėręs, jam buvo 16 metų ir jie labai susipyko. Jis išvažiavo nežinoma kryptimi. Nukentėjusioji sužinojo, kad jis nuvažiavo pas jos tetą į (duomenys neskelbtini) rajoną. Kaime darbų nebuvo. Nuvažiavusi į kaimą, G. T. atsivežė į Klaipėdą. Išnuomojo butą Klaipėdoje, mokėjo už jį. G. įdarbino apsaugoje. Jo žmona su vaikais irgi atvažiavo į Klaipėdą, bet po metų ji išvažiavo su vaikais nieko jam nepasakiusi. G. T. reikėjo atlikti operaciją, bet jis nesutiko. Nukentėjusioji turėjo 3 kambarių butą, jis apsigyveno pas juos. Bet vėliau pardavė tą butą. Tada sūnėnas išvažiavo į gyventi į sodo namelį. G. T. buvo lėtas, pamestinukas, jautėsi nelaimingu. Visur jį vežiojosi, atostogavo kartu, augino kaip savo vaiką. Dėl sveikatos jis negalėjo dirbti stovimo darbo, jis galėjo dirbti tik sėdėdamas, jam buvo nustatytas 60% darbingumas. G. T. išeidavo iš namų tik pasiremdamas lazdomis ar važiuodavo vėžimėliu. Jei būtų žinojusi, kad socialinis būstas bus bendrabučio tipo, būtų nepalikusi jo ten. S. K. vardu siųsdavo pinigus maistui, kad šis galėtų paimti ir paduoti G. T.. Telefonu su G. T. kalbėdavo kiekvieną dieną. G. T. santykiai su savo sūnumis buvo tokie, kad G. T. nemokėjo išlaikimo vaikams, nes neturėjo darbo. Kai vaikai paaugo, jau patys pasidomėdavo tėvu. G. T. susiskambindavo tik su S. T., o V. T. telefono neturi. Nukentėjusioji reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos - 30 000 Eur ir turtinės žalos - 1924,20 Eur, atlyginimo (t. 4, b. l. 101-102).

4. Liudytoja L. S. parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. gavo pranešimą ir vyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini). Atvyko į įvykio vietą su patruliu A. K. Nurodytame bute rado lovoje gulintį stipriai sumuštu veidu G. T.. G. T. buvo sąmoningas. Ji klausė kas jį sumušė, tačiau G. T. iš karto nenorėjo pasakyti. Sakė, kad sumušė (duomenys neskelbtini) miestelio aikštėje, bet kadangi žmogus yra sunkiai vaikštantis ir judantis tik invalido vežimėlyje, todėl kalbino jį toliau. Klausinėjant toliau, jis nurodė, kad sumušė asmuo vardu S. Savo telefonu įrašė ir nufilmavo, kaip G. T. pasakė, kas jį sumušė. Kai nukentėjusysis įvardijo asmenį vardu S., kaimynai pasakė, kad tai bus kaimynas S. K. ir parodė butą kuriame jis gyvena. Kai nurodė, kur gyvena S. K., jie nuėjo į tą butą. Duris atidarė S. K. Paklausus jo dėl sumušto asmens, jis pasakė, kad buvo pas G. T., vartojo alkoholį, įvyko konfliktas ir, kad jis mušė. Jis nepasakojo, kaip sumušė. Vėliau S. K. išvežė į policijos komisariatą ir toliau su juo bendravo tyrėjai. Dar paėmė drabužius, kuriuos jis vilkėjo iš vakaro. Ant kažkurių K. drabužių matėsi kraujo dėmės (t. 4, b. l. 102).

5. Liudytojas A. K. parodė analogiškai liudytojai L. S. (t. 4, b. l. 103).

6. Liudytojas R. P. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. vakare išgėrinėjo pas G. T.: buvo jis, S. K. ir J. U.. Jis tik taurelę išgėrė ir išėjo. Kai išėjo vakare iš G., paliko S. ir J. geriančius. Kitą dieną pats užėjo pas G. T. į butą ir pamatė jį gulintį lovoje ir sumuštą. Nuėjo pas savo sugyventinę R. Š., pasakė, kas įvyko. Ji nuėjo pažiūrėti ir iškvietė greitąją pagalbą. Klausinėjo ir kalbėjo su kaimynais apie G. T. Suprato, kad S. sumušė, nes jis tablečių buvo išgėręs ir dar degtinės, bet pats nematė, kaip S. K. vartojo tabletes. Toks įtarimas buvo, kad S. galėjo sumušti. Tą vakarą dar buvo J., bet kai paklausė kitą dieną kas ten buvo, J. sakė, kad išėjo iš G. ir viskas. S. su G. pykosi dėl kažkokios merginos. Nukentėjusysis turėjo auskarą ausyje, o S. ir jam nepatiko tas jo auskaras. Kai aiškinosi dėl orientacijos, ant G. nebuvo jokių sužalojimų (t. 4, b. l. 104).

7. Liudytoja R. Š. parodė, kad ji iškvietė greitąją pagalbą dėl G. T. sumušimo. Jos buvęs sugyventinis R. P. buvo nuėjęs pas G., pamatė sumuštą. Tada pasakė jai, o ji iškvietė greitąją pagalbą. S. buvo užėjęs pas G., matė sumuštą. Jis tik pasakė: „negi taip galėjau padaryti“. Tą vakarą pas G. buvo S., J., R. Girdėjo S., J. balsą, girdėjosi koridoriuje jų balsai. S. rankos nebuvo nubrozdintos. Tą įvykio vakarą sugyventinis R. P. grįžo pas ją, kai buvo prietema, nežino kelintą valandą. Vėliau R. P. buvo išėjęs tik į tualetą, pas G. nebuvo daugiau nuėjęs. Kad S. galėjo sumušti sprendžia iš to, nes jis, kai grįžo iš policijos, pats jai sakė, kad prisipažino, bet stebėjosi, kad taip galėjo sumušti G. (t. 4, b. l. 105).

8. Liudytojas J. U. parodė, kad 2019 m. liepos 22 dieną vartojo alkoholį pas G. Begeriant „pūslę“ alaus, atėjo S. iš seniūnijos. Jis paprašė išgerti. S. atnešė degtinės, visi išgėrė po taurelę. Tada atėjo R. P. R. P. parūkė, išgėrė ir išėjo. Liko trise ir toliau gėrė. Paskui G. klausė, kam jis įsivėrė auskarą į ausį, be to, sakė, kad jaunimas visaip mėgsta, o tada išėjo, juos paliko. Kai išėjo iš G. matėsi, kad S. buvo šiek tiek išgėręs. Ryte atėjo R. Š. ir pasakė, kad iškvietė greitąją, nes G. labai sumuštas. G. veidas buvo kruvinas, ranka mėlyna. Kai S. K. atėjo pas G. buvo blaivus. Jie nepiktybiškai kalbėjo apie panas ir auskarus. Liudytojas dar ramino juos, kam kalbėti apie auskarus, juk dabar tokia mada. Tą vakarą S. veidas nebuvo sužalotas (t. 4, b. l. 104).

9. Liudytojas J. M. parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. grįžo iš darbo per pietus, atėjo R. Š. ir pasakė, kad G. sumuštas. Nuėjo pažiūrėti, G. gulėjo kruvinu ir sumuštu veidu. Pasakė R., kad kviestų greitąją pagalbą. Jos paklausė kas sumušė, o R. pasakė, kad kartu girtavo S., J. ir dar kažkas. Iš karto nuėjo pas S. ir paklausė ką pridirbo. Tada S. nuėjo pas G. ir pradėjo jį kelti. Pats nukentėjusysis nesakė, kas jį sumušė. S. atsiprašė, bet šis pasakė, kad ne jo reikia atsiprašyti, o G. (t. 4, b. l. 103).

10. Liudytoja I. N. parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. iš ryto jai R. Š. paskambino, pasakė, kad ateitų. Kartu nuėjo pas G. Kambaryje G. buvo vienas, jis gulėjo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai duodama parodymus apie aplinkybes įvykio metu, jas nurodė taip kaip prisiminė tuo metu (t. 4, b. l. 103).

11. Nukentėjusiojo V. T. atstovė pagal įstatymą R. Ž. paaiškino, kad V. T. su G. T. retai matydavosi. Tiesiogiai nematė, kaip vaikas sureagavo sužinojęs apie tėčio mirtį. Po tokios žinios pablogėjo V. T. emocinė būsena. Tėčio mirtis, jos manymu, padarė neigiamos įtakos psichologijai, vaiko emocijos paaštrėjo, tapo piktesnis, daugiau agresijos. V. vasarojo 2012 m. Klaipėdoje, matėsi su tėčiu ir prisimena, kad su tėčiu smagiai leido laiką. Paskutiniu metu su vaiku nebendravo nei mama, nei tėtis. Kai mums pranešė apie laidotuves, jau buvo po laidotuvių, jose V.nedalyvavo (t. 4, b. l. 101-102).

12. Nukentėjusiojo S. T. atstovė pagal įstatymą K. A. paaiškino, kad G. T. su vaikais negyveno nuo 2006 m. S. T. sužinojęs apie G. T. mirtį labai jautriai reagavo, jam buvo šokas. Paskutinį kartą sūnus S. tėvą matė prieš 4 ar 5 metus Klaipėdoje per atostogas, bet jie bendraudavo dažnai telefonu. Lankyti tėvą buvo sunkiau, kadangi toli nuvažiuoti. Ryšys sūnaus ir tėvo buvo. Vaikas labai pergyvena iki šiol. Netektis atsiliepė mokslams, jis tapo uždaras, blogesni pažymiai, mažai bendrauja su draugais. Mano, kad sūnui psichologo reiktų, bet vaikas nenori. Per puse metų vaikas nepasikeitė, liko toks pat uždaras, nervingas. G. T. prie vaikų išlaikymo neprisidėdavo, nes pačiam buvo sunku išgyventi. K. A. džiaugėsi, kad jis su vaikais bendraudavo. (t. 4, b. l. 121).

13. Iš 2019-07-26 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad G. T. pasako, jog jį namuose sumušė S. (t. 2, b.l. 62, 63, 64 - 65).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. T. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžiu, blužnies plyšimu, kas komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, šoku po nukraujavimo, kraujo krešėjimo sutrikimu (DIK), koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (klinikiniais duomenimis).

14.1. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis G. T. mirė 2019-07-24 19:50.

14.2. G. T. lavone tyrimo metu nustatyta, kad minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžis, blužnies plyšimas, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietu buku daiktu, mažiausiai trijų smūgių pasėkoje, neužilgo iki patekimo į ligoninę, t. y., iki 2019-07-23 10:55. Sužalojimuose nėra požymių pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, G. T. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

14.3. Poodinė kraujosruva su paviršiniais odos įtrūkimais veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimas nosyje, kraujosruva kairės akies junginėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktoje, dešinio smilkinio srityje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), devyniolikos smūgių pasėkoje, neužilgo iki patekimo ligoninę, t. y., iki 2019-07-23 10:55. Nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant.

14.4. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje, pagal makroskopinį vaizdą padarytas kietu buku paviršiumi, vieno smūgio pasėkoje, prieš 1-2 savaites iki mirties. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

14.5. G. T. sirgo kepenų ciroze. Kepenų cirozė sutrikdo kraujo krešėjimą, kas mažina galimybę išgyventi patyrus 3.1. punkte nurodytus sužalojimus.

14.6. Remiantis VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, G. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,05 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (t. 2, b.l. 165 - 170).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtoje 2019-09-04 ir baigtoje 2019-09-24 nustatyta, kad ant S. K. megztinio (golfo) (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas S. K. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe.

15.1. Ant diržo (3 mėg.), S. K. džinsinių kelnių (2 mėg.), G. T. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu (7,8 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. T. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe.

15.2. Atlikus DNR tyrimą, ant diržo (4,5 mėg.) nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį galimai sudaro G. T. ir S. K. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro G. T. ir S. K. DNR profiliai yra 16161000 tūkstančių bilijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

15.3. Atlikus DNR tyrimą, ant diržo (6 mėg.) nustatytas mišrus dalinis ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišriame profilyje gali būti DNR profilis, sutampantis su G. T. DNR profiliu (t. 2, b.l. 181 - 191).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2019-07-25 Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. nustatytas odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar griuvus ir į tokį paviršių atsitrenkus, ar panašiai. Sužalojimas padarytas 2-5 paros iki apžiūros, į ką nurodo rusvos spalvos pakilęs virš aplinkinės odos lygio šašas odos nubrozdinimo srityje (t. 3, b.l. 24).

18. Šioje byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 22 val., ne mažiau kaip 22 smūgiais buvo sumuštas G. T., kuris 2019 m. liepos 24 d. mirė. Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis S. K. parodė, jog dėl įvykio metu vartoto alkoholio ir vaistų daug ko neprisimena, todėl nežino kas ir su kuo mušė G. T., kuris vėliau mirė. Nėra tikras ar padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą, prisipažįsta tik dėl to, kad G. T. kraujas buvo rastas ant jo drabužių. Pamena tai, jog kaltinime nurodytu metu keturiese - su J. U., R. P. ir G. T. gėrė pas pastarąjį, su G. T. dėl kažko susiginčijo. Tik kitą dieną ryte iš bendrabučio gyventojų sužinojo, kas įvyko G. T.. Tačiau byloje yra ir tiesioginių, ir netiesioginių įrodymų, kurie paneigia kaltinamojo parodymus ir kartu patvirtina, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia nužudė bejėgiškos būklės G. T. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

19. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, S. K. prisiminė ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes visa tai išdėstydamas nuosekliai ir aiškiai. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje, vykusioje 2019 m. liepos 23 d., t. y., praėjus vienai dienai po kaltinime nurodyto įvykio, S. K. nurodė, jog įvykio dieną pas G. T. kartu vartojo alkoholį. G. T. kaltinamąjį pavadino įžeidžiančiu žodžiu, todėl S. K. ant G. T. supyko, pradėjo jį mušti kumščiais – sudavė daugybę smūgių G. T. į veidą, galvą. Matė, jog G. T. buvo visas kruvinas. Įvykio metu jie buvo tik dviese. Išeidamas namuose G. T. paliko su sąmone (t. 3, b. l. 82). Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, kaltinamasis konflikto priežastį detalizavo ir nurodė, jog konfliktas kilo dėl G. T. ausyje turėto auskaro, kuris nepatiko kaltinamajam, taip pat dėl to, jog G. T. pasakė, kad jam nereikia moterų. Konflikto metu, kaltinamasis sudavė kumščiais G. T. ne vieną smūgį, be to, po pirmojo smūgio, G. T. trenkė kaltinamajam S. K. atgal. Nuo to smūgio kaltinamajam prakirto nosies nugarėlę, jo drabužiai buvo kruvini (t. 3, b. l. 107, 109). Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2019-07-25 Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. nustatytas odos nubrozdinimas nosies srityje, kuris padarytas kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar griuvus ir į tokį paviršių atsitrenkus, ar panašiai. (t. 3, b. l. 24). Be kita ko, kaltinamasis anksčiau apklausose nurodytas aplinkybes patvirtino ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaip matyti iš šio procesinio veiksmo protokolo, kaltinamasis S. K. detaliai parodė įvykio aplinkybes bei papildomai nurodė, jog įvykio metu sudavė keletą smūgių G. T. į veidą, krūtinę, kur papuola, o prieš išeidamas sudavė dar keletą smūgių kumščiu G. T. į veidą dėl to, jog šis pradėjo jį gąsdinti dėl sumušimo. Paliko jį gulintį įstrižai, galva atremta į sieną, nuleistomis kojomis (t. 3, b. l. 114). Pažymėtina, jog nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl kaltinamojo suėmimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, S. K. patvirtino, jog pagautas įniršio sumušė G. T., tik nepamenantis su kuo – kas papuolė, su tuo ir sudavė (t. 3, b. l. 136-137). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė klaidingus parodymus dėl psichologinio išsekimo, dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai liepė prisipažinti, tačiau tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija – kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, logiški, juos papildo kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

20. Liudytoja R. Š. parodė, jog G. T. iškvietė greitąją ji, nes jos sugyventinis R. P. nuėjęs pas G. T. pamatė jį sumuštą. Nurodė, jog įvykio vakarą pas G. T. buvo J. U., R. P. ir S. K., pastarojo balsą girdėjusi koridoriuje. R. P. įvykio vakarą grįžo pas ją, kai jau buvo prietema (t. 4, b. l. 100). Liudytojai R. P., J. U. patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu keturiese gėrė pas G. T.: R. P. nurodė, jog išgėręs taurelę išėjo, J. U. taip pat paminėjo, jog išėjus bute liko G. T. su S. K. (t. 4, b. l. 104-105). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai - liudytojai L. S. ir A. K. parodė, jog atvykus iškvietime gautu adresu, lovoje rado gulintį, stipriai sumuštu veidu G. T., kurio paklausus, kas jį sumušė, šis atsakė, jog asmuo vardu S. (t. 4, b. l. 102-103). Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurį atvykusi į įvykio vietą padarė liudytoja L. S.. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotas sumuštas, kruvinu veidu G. T., kurio liudytojai L. S. paklausus ,,kas tave sumušė?‘‘, šis atsakė ,,S.‘‘, liudytojai paklausus ,,kur tave sumušė, čia namuose?‘‘, jis atsakė ,,čia‘‘, liudytojai uždavus klausimą ,,ar reikši pretenzijas?‘‘, jis atsakė ,,dovanoju‘‘ (t. 2, b. l. 65).

21. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kaltinamasis S. K. pateikė savo rūbus, kuriuos vilkėjo įvykio metu: sportinio kostiumo viršutinę dalį ,,Adidas‘‘, kelnes (džinsus), šlepetes, marškinėlius trumpomis rankovėmis ir megztinį ,,Golfą‘‘(t. 2, b. l. 85). Parodymų patikrinimo metu kaltinamasis parodė, jog ryte pabudo su minėtais drabužiais - jie buvo kruvini, todėl juos persirengė (t. 3, b. l. 114). Be kita ko, iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu iš įvykio vietos buvo paimti keli daiktai ir vienas iš jų – juodos spalvos diržas su raudonai rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, kuris, kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis – priklauso jam (t. 1, b. l. 37; t. 4. b. l. 122). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinta, jog ant įvykio vietoje rasto diržo (3 mėg.), S. K. pateiktų džinsinių kelnių (2 mėg.), G. T. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu (7,8 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. T. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant minėto diržo (4,5 mėg.) nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį galimai sudaro G. T. ir S. K. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro G. T. ir S. K. DNR profiliai yra 16161000 tūkstančių bilijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai (t. 2, b. l. 181).

22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. T. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžiu, blužnies plyšimu, kas komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, šoku po nukraujavimo, kraujo krešėjimo sutrikimu (DIK), koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (klinikiniais duomenimis). G. T. lavone tyrimo metu nustatyta, kad minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžis, blužnies plyšimas, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietu buku daiktu, mažiausiai trijų smūgių pasėkoje, neužilgo iki patekimo į ligoninę <...> nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant. Poodinė kraujosruva su paviršiniais odos įtrūkimais veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimas nosyje, kraujosruva kairės akies junginėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktoje, dešinio smilkinio srityje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), devyniolikos smūgių pasėkoje, neužilgo iki patekimo ligoninę <...> nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant (t. 2, b. l. 167). Šios specialisto išvadoje nustatytos sužalojimo aplinkybės patvirtina kaltinamojo S. K. nurodytas aplinkybes apie prieš G. T. vartotą smurtą – daugybinių smūgių sudavimą kumščiais, su tuo kas papuola: į veidą, galvą, krūtinę ir kur papuola.

23. Akivaizdu, jog suduodant daugybinius smūgius kumščiais, kojomis ir nenustatytais daiktais, nuo smūgių bėgant kraujui, kaltinamasis S. K. suvokė savo smurtinių veiksmų pobūdį prieš G. T., o savo veiksmų padariniams jis buvo abejingas – po pavartoto smurto, matydamas, kad G. T. dar sąmoningas, paliko jį gulintį ir išėjo nesistengdamas kokiu nors būdu jam padėti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. T. mirtis kaip kaltinamojo S. K. vartoto smurto pasekmė buvo neišvengiama arba labai tikėtina, o kaltinamasis neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus ir suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau leido jiems kilti, t. y., veikė netiesiogine tyčia.

24. Atmetama kaltinamojo ir jo gynėjo versija, jog S. K. įvykio metu dėl vartoto alkoholio ir vaistų buvo nepakaltinamas, todėl galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti G. T. atžvilgiu – jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokias išvadas byloje nėra. Byloje nėra ginčo, jog kaltinamasis S. K. įvykio metu savo noru vartojo ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio – tai patvirtino ir jis pats, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad fiziologinis girtumas, kai asmuo savo noru vartoja alkoholį, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir tampa tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką, nors ir ne taip gerai kaip normalios būsenos žmogus. Asmuo, kuris teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo atsakomybės neatleidžiamas. Tuo tarpu asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas tik su patologinio girtumo būsena, kuris yra laikinas psichikos sutrikimas ir sudaro medicininį (biologinį) nepakaltinamumo kriterijų, ir nustatomas atlikus psichiatrijos ekspertizę. Be kita, ko, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 30) patvirtina S. K. gebėjimą teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai veikti, taip pat teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir vėliau jas atgaminti. Todėl šiuo atveju jokių aplinkybių, šalinančių kaltinamojo atsakomybę, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nėra nustatyta.

26.1. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog G. T. kūne rasti dauguma sužalojimų, kurie padaryti 19 smūgių pasekoje, galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais, spiriant ir tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie neturėjo įtakos mirčiai. G. T. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžiu, blužnies plyšimu, kas komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, šoku po nukraujavimo, kraujo krešėjimo sutrikimu (DIK), koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors ir įrodyta, kad S. K. sudavė G. T. daugybinius smūgius, tačiau nukentėjusiojo mirtį sukėlė būtent pilvo sužalojimai, kurie, kaip matyti iš specialisto išvados, padaryti mažiausiai trijų smūgių pasėkoje. Nesant kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie itin žiaurų veikos pobūdį, teismas nemato pagrindo vertinti kaltinamojo nusikalstamą veiką kaip padarytą itin žiauriai, todėl iš kaltinimo šalintinas kvalifikuojantis požymis – itin žiauriai.

27. Visi šie įrodymai ištirti teisme laikytini tinkamais kaltinamojo S. K. kaltės įrodymais. Liudytojų, iš dalies kaltinamojo parodymai, specialisto išvados, vaizdo įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktai, rūbai paimti ir ištirti bei kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

28. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo S. K. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė rankomis, kojomis ir tyrimo metu nenustatytais daiktais ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius į įvairias kūno vietas, dėl judėjimo negalios gulinčiam lovoje nukentėjusiajam G. T., padarydamas poodinę kraujosruvą su paviršiniais odos įtrūkimais veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimą nosyje, kraujosruvą kairės akies junginėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės ir pilvo kairiame šone, kairio X-to šonkaulio lūžį, blužnies plyšimą, kas dėl pilvo sumušimo komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, šoku po kraujavimo, kraujo krešėjimo sutrikimu, koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis 2019 m. liepos 24 d. 19.50 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė, tokiu būdu daugkartinių smūgių sudavimu ir daugybės sužalojimų padarymu nužudė buvusį bejėgiškos būklės dėl judėjimo negalios G. T. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

31. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. J. kaltinamajam S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1924,20 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė reikalavimą priteisti turtinę žalą grindė pateiktais sąskaitų išrašais, kelionės dokumentais ir nurodė, jog civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sudaro G. T. laidojimo, kapo tvarkymo, kelionės išlaidos ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo.

31.1. Pagal nukentėjusios civilinės ieškovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus matyti, jog savo sūnėno G. T. laidotuvėms ir kapo tvarkymui išleido 2228,20 Eur (1 t. b. l. 63-67;71;81-82; 4 t. b. l. 90 ). Nukentėjusioji civilinė ieškovė nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota, t. y., išmokėta 304 Eur dydžio laidojimo pašalpa, dalį sumos apmokėjo iš savo pinigų ir likusią dalį turi sumokėti iki 2020 m. gruodžio 30 d., todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 1924,20 Eur. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. J. parodymai ir pateikti rašytiniai dokumentai pagrindžia jos turėtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog nukentėjusios ir civilinės ieškovės civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas bei priteistinas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo S. K., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.