- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-173-926/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- P. K.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės G. R. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. (toliau – P. K.), kaltinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
P. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. K. buvo kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji tyčia pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. lapkričio 22 d., apie 7 val. būdama pas T. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi situacija, kai nukentėjusysis T. K. nematė, pagrobė svetainėje ant stalo padėtus nukentėjusiajam priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7 plus“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 eurai, bei elektroninę cigaretę, kurios vertė 80 eurų, taip padarydama nukentėjusiajam T. K. 480 eurų turtinę žalą.
2. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu sprendė, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų P. K. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą svetimo turto pagrobimą, todėl pripažinta, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta, kad P. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį P. K. atžvilgiu: pripažinti ją kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei dvi auklėjimo pobūdžio priemones – nemokamus auklėjimo pobūdžio darbus 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir elgesio apribojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
3.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo išteisintosios P. K. pateikta įvykio versija, jos parodymus pripažino nuosekliais ir logiškai paaiškinamais, tuo pačiu visiškai nepagrįstai suabejodamas nukentėjusiojo T. K., liudytojų S. M. bei L. S. parodymais bei kitais byloje surinktais duomenimis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vertinamu atveju nėra jokio ginčo, jog naktį iš 2018 m. lapkričio 21 d. į 2018 m. lapkričio 22 d. T. K. gyvenamojoje vietoje, vyko vakarėlis, kuriame dalyvavo aukščiau minėti asmenys. Vakarėlio metu, pasak prokurorės, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Neginčijama ir tai, kad naktį T. K. kartu su L. S. taksi automobiliu vyko į naktinę parduotuvę, o apie 7.00 val. L. S., S. M. ir P. K. iš T. K. namų taksi automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. M., ir, palydėję P. K. į sustojimą, išsiskirstė. Po šio vakarėlio T. K. pasigedo savo mobilaus ryšio telefono bei elektroninės cigaretės.
3.2. Jeigu dėl elektroninės cigaretės vagystės, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, prokurorės teigimu, dar būtų galima abejoti (galėjo atsitikti ir taip, kad pats T. K. ją buvo pasiėmęs, vykdamas į naktinę parduotuvę, ir kokiu nors būdu prarado – pametė, paliko parduotuvėje ar kt.), tai mobilaus ryšio telefono vagystės faktui konstatuoti byloje duomenų pakanka. Apklausta praėjus vos 2 mėnesiams po įvykio, P. K. nurodė, kad mobilaus ryšio telefono net nebuvo paėmusi į rankas, ir tik teisme prisipažino, jog telefonu naudojosi, nors kitų įvykio aplinkybių nurodė neprisimenanti. Šiuo atveju svarbu tai, kad P. K. savo parodymuose nebuvo nuosekli, o faktą, jog vakarėlio metu naudojosi T. K. telefonu pripažino tik esant neginčytiniems duomenims – jos pačios darytomis byloje esančiomis fotonuotraukų kopijomis.
3.3. Be to, bylos duomenimis, pasak prokurorės, neginčytinai nustatyta, jog minimu mobilaus ryšio telefonu P. K. naudojosi po įvykio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. Šioje vietoje lieka neaišku, kaip T. K. mobilaus ryšio telefonas atsidūrė pas P. K.. Tačiau čia išteisintoji pateikė savo versiją. Jos teigimu, pagrobtą telefoną jai mokykloje kaip skolą atidavė jos klasioko G. A. draugas, kurio, ji nepažįsta. Apklausta papildomai, P. K. šias aplinkybes aiškino kiek kitaip, nurodydama, kad ne draugas, bet pats G. A. jai perdavė telefoną. Ir vis tik, šią jos versiją liudytojo apklausos bei akistatos su P. K. metu G. A. paneigė, teigdamas, kad P. K. nei pats, nei per kitus asmenis jokio telefono išteisintajai neperdavė.
3.4. Nustatyta, prokurorės teigimu, ir tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. P. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja L. L., išsiaiškinusi, kad P. K. naudojasi policijoje ieškomu telefono aparatu. Išteisintosios buvo paprašyta telefoną pateikti policijai, tačiau P. K. nurodė, jog vyksta į treniruotę, po to turinti važiuoti su draugais, todėl, atvažiuoti negali. Pažadėjo telefoną pristatyti kitą dieną. Tačiau, kitą dieną kontakto su ja jau nebebuvo, ji nei pati paskambino, nei jai buvo galima prisiskambinti. Nuvažiavus pas P. K. į namus ir paprašius pateikti telefoną, P. K. paaiškino, kad jo neturi, nes vakar pametė. Kur pametė, pasakyti negalėjo. Šioje vietoje pažymima, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu P. K. nenurodė, jog telefoną pametė, tačiau teigė, jog perdavė jį L., kurio kontaktų neturi, kad šis perduotų kažkokiai panelei, o ši perduotų T. K.. Tokie jos parodymai, pasak prokurorės, vertintini kritiškai.
3.5. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį P. K. atžvilgiu teigė, jog minimu telefonu naudojosi ir liudytojas K. V., tačiau šiuo aspektu vis tik pabrėžiama, kad T. K. vakarėlyje dalyvavo ne K. V., o būtent po P. K. apsilankymo pas T. K. dingo telefonas, todėl logiškai mąstant, atsitiktinai atsidurti pas P. K. negalėjo. Visi šie faktiniai duomenys sudaro pagrindą abejoti išteisintosios pateikta įvykio versija.
3.6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad bylos duomenimis, tikėtina, kad dėl proceso dalyvių neblaivumo įvykio metu, tiksliai nenustatyta, kada nukentėjusysis pirmą kartą pasigedo telefono, t. y. ar prieš iš jo namų išeinant P. K., S. M. ir L. S., ar jiems jau išėjus. Tačiau, surinkti duomenys rodo, jog dingę T. K. daiktai nei pas vieną iš nurodytų asmenų, įskaitant ir P. K., nebuvo rasti, nors jie vienas kito akivaizdoje „apsiieškojo“, rodė rankines ir t.t. Tačiau, tai negali patvirtinti P. K. versijos, nes po įvykio būtent ji naudojosi dingusiu telefonu, o visi asmenys nebuvo patikrinti detaliai. Liudytoja S. M. apklausos metu netgi nurodė, jog, jiems vykstant iš T. K. į (duomenys neskelbtini), tik įsėdus į taksi automobilį, P. K. iš jo buvo išlipusi gamtiniais reikalais. Taigi, tuo metu ji galėjo dingusius daiktus paslėpti, rodyti, kad nieko neturi, o vėliau juos pasiimti. Taip pat, pasak prokurorės, bylos duomenimis nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių, kaip nurodė P. K., ji galėjo būti T. K. „pakišta“: įvykio dieną P. K. su T. K. susitiko pirmą kartą, taigi, jokių priešiškų santykių tarp jų tuo metu nebuvo, taip pat įvykio metu tarp jų nebuvo kilęs joks konfliktas, dėl ko T. K. būtų reikėję kaip nors P. K. kenkti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė G. R. pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji P. K., jos gynėja bei išteisintosios įstatyminė atstovė, nesutikdamos su pateiktu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės G. R. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis, be kita ko, yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
Motyvuojamoji dalis
Dėl P. K. veiksmų kvalifikavimo
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi P. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl P. K. nekaltumo jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintosios parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, nukentėjusiojo bei byloje apklaustų liudytojų parodymams, rašytiniams byloje esantiems duomenims. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir P. K. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).
9. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu P. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su T. K. ji nebendrauja, jokių pykčių su juo nėra. Iki įvykio su juo bendravo nedaug, jo nepažinojo, įvykio dieną susitiko su juo pirmą kartą. Pripažįsta, kad T. K. telefonas buvo pas ją, tačiau jį jai perdavė G. A. draugas. G. A. jai buvo skolingas ir pažadėjo, jog jai atiduos telefoną, arba 80 eurų. G. A. šiuo atveju jai perdavė T. K. telefoną, kuris buvo pavogtas. Kaip šis telefonas dingo iš T. K., nesiaiškino. Įvykio metu ji savo mobilaus ryšio telefono neturėjo, kadangi šis buvo sudužęs. T. K. naudojosi dviem telefonais: „Iphone 6“ ir „Iphone 7“. Įvykio vakarą galimai naudojosi T. K. telefonu, juo fotografavosi. Nepamena, kas atrakino telefoną. Telefonas PIN kodo neturėjo. Išėjus iš T. K. namų, jiems paskambino T. K., paaiškinęs, kad dingo jo telefonas. Po T. K. skambučio, jie visi apsižiūrėjo, išskyrus S. M., kuri tuo metu greitai įbėgo į namus. Nei pas vieną asmenį telefonas nebuvo rastas. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti P. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos 2018 m. lapkričio mėnesį internetiniame portale „Facebook“ ji susipažino su vaikinu T.. Galimai 2018 m. lapkričio 21 d. pasiūlė T. susitikti. Jie susitiko „(duomenys neskelbtini)“. T. buvo su draugu, kurio vardo nežino. Visi kartu nuvyko iki parduotuvės „Pieninė“, kur nusipirko alkoholio. T. pasiūlė važiuoti į jo namus. Ji sutiko, ir jie visi trys mikroautobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas T.. Būnant namuose, T. draugas paprašė leisti pasikviesti savo panelę, T. neprieštaravo ir netrukus atvyko T. draugo mergina, kurios vardas buvo S. ar S.. Jie vakarą leido keturiese. Naktį T. su draugu išvyko iki naktinės alkoholio parduotuvės, o ji su ta panele jų laukė namuose. Kol jų nebuvo, jos buvo antrame buto aukšte, prisipūtė čiužinį ir ten gulėjo, o, jiems grįžus, ėjo į apačią, kur visi sėdėjo prie stalo ir klausėsi muzikos. T. su draugu grįžus iš parduotuvės, T. pradėjo klausinėti, kur yra jo elektroninė cigaretė. Ji matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis ją rūkė. Taip pat matė, kad tą cigaretę T. rūkė namuose. Kai T. pasigedo cigaretės, jis paskambino taksi vairuotojui, su kuriuo važiavo iki naktinės parduotuvės, ir klausė, ar nepametė cigaretės, bet jam buvo atsakyta, kad jie nieko nepaliko taksi automobilyje. Kitos dienos rytą T. pasakė, kad jie visi turi išvykti. Tuomet kažkas iškvietė taksi, ir ji, T. draugas ir jo panelė taksi automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini). Jiems dar būnant taksi automobilyje, T. draugui paskambino T. ir pasakė, kad neranda savo telefono, prašė pasižiūrėti, ar jie jo neturi. Jie apsižiūrėjo daiktus, tačiau telefono niekas neturėjo. T. draugo panelė pas save T. telefono neieškojo, ji išėjo namo. Po to, T. draugas ją palydėjo iki stotelės, ir ji išvažiavo namo. Šio įvykio metu ji telefono neturėjo, kadangi savąjį buvo sudaužiusi. Ji su savimi turėjo planšetę ir ją naudojo kaip priemonę naudotis internetu ir susisiekti su draugais. Kai buvo su T. „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad jis turi vienokį telefoną, o, būnant pas jį namuose, matė, kad jis turi ir kitą telefoną. Būdama pas T., nei vieno jo telefono nenaudojo, jų nebuvo paėmusi į rankas. Praėjus kelioms dienoms po vakaro pas T. namuose, jai būnant mokyklos kieme, matė, kad prie jos pažįstamo G. priėjo kažkoks vaikinas. Jie kalbėjosi, ir G. draugui parodė pirštu į ją. Prie jos priėjo tas vaikinas ir padavė jai telefoną, sakydamas „imk čia tas telefonas“. Kadangi G. jai buvo skolingas 80 eurų arba kokį nors telefoną, suprato, kad tas vaikinas jai duoda skolą už G., todėl ji paėmė telefoną. Telefonas buvo „Iphone7Plus“, jis buvo be pakrovėjo ir be dėžutės, juodos spalvos. Telefoną parsinešė namo ir į jį įsidėjo savo anksčiau pirktą SIM kortelę, kurios buvo nenaudojusi. Nuo tada naudojosi telefonu apie porą savaičių, kol jai paskambino iš policijos. Jai pasakė, kad jos naudojamas telefonas yra vogtas ir kad ji turi šį telefoną perduoti policijai. Ji pokalbį greitai pabaigė, suprato, kad čia T. ją nori prigauti ir atimti jos telefoną, bet nepagalvojo, kad šitas telefonas gali būti T.. Dar anksčiau jai T. buvo pradėjęs rašinėti, kad ji yra vagilė. Jis jai nesakė, ką ji pavogė, bet ji suprato, kad T. galvoja, jog ji pavogė telefoną, kurio jis ieškojo. Todėl po pokalbio su policija ji išsigando ir nutarė tą telefoną grąžinti T., tačiau jo paties bijojo dėl jo grasinančių žinučių, todėl susisiekė su jo draugu, kuris žinojo, kad pažįsta merginą, kuri pažįsta T. ir galėtų T. perduoti tą telefoną. Tą pačią dieną ji susitiko su tuo draugu, jo vardas L., pravardė „(duomenys neskelbtini)“, padavė jam telefoną ir pasakė, kad perduotų jį panelei, kuri jį perduos T.. Kitą dieną L. patvirtino, kad perdavė telefoną minėtai merginai, Mano, kad T. savo telefoną padavė G., kad jis paduotų jai ir taip galėtų ją kaltinti, kad ji jį pavogė. Kodėl akistatos metu paminėjo, kad ne G. draugas, o pats G. jai padavė T. telefoną, atsakyti negali, gal nepamena, kaip buvo (2 t., b. l. 16-19, 21-22).
11. Nukentėjusysis T. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį ji su draugu L. S. sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jam parašė P. K. ir pasiūlė susitikti. P. K. nepažinojo, iki įvykio su ja susitikęs nebuvo, ji tiesiog buvo jo „Facebook“ drauguose. Nepamena, ar ji sakė, kiek jai metų, tačiau sprendė, jog jai 16-17. P. K. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ viena. Jie pasėdėjo, draugas paskambino ir paprašė paskolinti pinigų. Kai šis atvažiavo paimti pinigų, paprašė parvežti jį į namus. „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi telefonu Iphone 6, o Iphone 7 buvo namuose. Elektroninę cigaretę „(duomenys neskelbtini)“ turėjo. Ji buvo dviejų baterijų, chameleono spalvos, ją laikė kišenėje kartu su mobiliuoju telefonu. Trise nuvyko į jo brolio butą. Tuo metu mobiliuosius telefonus naudojo, paskui jie buvo svetainėje ant stalo. Elektroninė cigaretė irgi buvo svetainėje ant stalo prie mobilių telefonų. L. S. užsimanė pasikviesti savo merginą S.. Alkoholis nebuvo vartojamas. Toliau bute visi sėdėjo ir šnekėjosi, žiūrėjo filmus. Ryte jie visi iš namų išvyko taksi automobiliu. Jiems išvažiavus, pasigedo elektroninės cigaretės ir telefono, dėl ko, paskambino L. S. ir liepė patikrinti P. K. ir S.. S.dar nebuvo namuose, jie visi trys lauke sėdėjo ir laukė P. K. autobuso. Dar jiems visiems būnant brolio bute, jis P. K. buvo davęs telefoną Iphone 7. Telefonas turėjo kodą, jį pasakė P. K.. Tuo telefonu P. K. naudojosi visą vakarą, jį turėjo rankose. Visiems apie įvykį rašė ir girdėjo, kad P. K. yra gavusi į galvą už tokius dalykus. Bandė su ja susisiekti, siūlė susitarti draugiškai. Į policiją kreipėsi po trijų ar keturių dienų. Ne iš karto kreipėsi, nes dar galvojo, kad atsiras daiktai. Dėl alkoholio vartojimo neatsimena, tebūnie – vartojo. Ne visus įvykio momentus atsimena. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, papildomai paaiškindamas, kad vidinį įsitikinimą dėl P. K. suformavo tai, kad tą patį vakarą ji telefoną laikė, niekas kitas jo nelaikė, niekam jis nerūpėjo. P. K. tik juodą planšetę turėjo, lyg ekranas jos buvo sudaužytas, savo asmeninio telefono neturėjo. Kai buvo išvykęs naktį į naktinę parduotuvę, tai telefono su savimi jis nepasiėmė, bet elektroninę cigaretę galėjo pasiimti, tačiau grįžęs namuose jis ją dar rūkė. Skambino taksistui, tačiau jis jį patikino, kad automobilyje nieko nepaliko. Daiktų pasigedo, kai L. S., S. ir P. K. išvažiavo, o jis pradėjo tvarkytis, norėjo parūkyti, tada nerado nei cigaretės, nei telefono. Paskambino L. S.. Jis buvo su merginomis. Pasakė L. S., kad dingo telefonas. L. S. merginų neapieškojo, sakė, kad grįš namo ir patikrins S., o P. K. sakė, kad ji nieko neėmė, bet jos kišenių niekas netikrino. Su P. K. bandė susisiekti per „Facebook“, tačiau ši jį užbolavo. Telefonas buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), jį pirko iš draugo naudotą. Iš pradžių pardavė be dėžutės, bet po to atsiuntė dėžutę. 400 eurai šio telefono kaina. Skelbimų nežiūrėjo, už jį mokėjo 350 eurų. Elektroninė cigaretė 80 eurų, nes tokią kainą ir mokėjo. Iki dingimo naudojo 2-3 mėn.
12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiojo T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, tiriamo įvykio metu pas jį namuose buvo ir jo draugo L. S. mergina S., kurią jis buvo matęs ne vieną kartą ir su ja bendravęs. Ji buvo kartu su jais visą vakarą ir išvyko kartu su L. S. ir P. K.. Vakaro metu jie su L. S. vartojo alkoholinius gėrimus, merginos – nevartojo. Vakaro metu jis nebuvo labai girtas, tik truputį išgėręs, todėl savo veiksmus suvokė ir juos valdyti galėjo, viską prisimena. Tiriamo įvykio metu jis su L. S. trumpam buvo išvykę iki naktinės parduotuvės taksi automobiliu, ir jau tada grįžęs jis pasigedo savo elektroninės cigaretės, todėl dėl jos kreipėsi į juos vežusį taksi vairuotoją, tačiau vairuotojas patvirtino, kad elektroninės cigaretės pas jį nepaliko. Tuo metu patikrinti P. K. daiktus, nepagalvojo. Yra įsitikinęs, kad P. K. cigaretę pavogė kartu su jo telefonu. Pavogtame telefone jokia SIM kortelė nebuvo įdėta, bet juo naudotis buvo galima. To vakaro metu P. K. ėmė jo telefoną, juo fotografavosi. G. A. jis nepažįsta. Jis savo telefono, kad jį perduotų P. K., niekam neperdavė (1 t., b. l. 41-43).
13. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis T. K. parodė, kad iš jo pagrobtą telefoną jis įsigijo už 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų iš draugo, kuris minėtą telefoną įsigijo (duomenys neskelbtini). Kodėl apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog telefoną įsigijo už 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų, paaiškinti negali. Civiliniame ieškinyje nurodė 400 (keturių šimtų) eurų už pagrobtą telefoną pažiūrėjęs tokio telefono kainas internete. Telefono pasigedo išvykus svečiams. G. A. nepažįsta, tik yra jį matęs. Su P. K. tai buvo pirmasis pasimatymas. Su ja kalbėjo po įvykio, bandė konfliktą išspręsti taikiai, kalbėjo su jos mama, tačiau jam vis tik teko kreiptis į policiją. Draugas po įvykio jam sakė, kad P. K. (duomenys neskelbtini) bandė parduoti elektroninę cigaretę, kurios jis taip pat pasigedo, kai išvyko svečiai. K. V. nepažįsta.
14. Liudytoja S. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas T. K. į butą atvažiavo vakare. Ten jie buvo keturiese: ji, T. K., L. S. P. K.. T. K. ir L. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems jų pritrūko, dėl ko, išvažiavo iki parduotuvės, kur nusipirko dar. Grįžo ir toliau visi sėdėjo, šnekėjosi, žiūrėjo filmus. Ryte ruošėsi iš buto važiuoti, bet T. K. pasigedo telefono su elektronine cigarete. L. S. ir P. K. parodė savo daiktus, kad nieko neturi. Išvažiavo iš buto taksi, važiavo iki (duomenys neskelbtini). T. K. daiktai (telefonas ir cigaretė) vakaro metu buvo padėti ant stalo. Kai L. S. ir T. K. grįžo iš parduotuvės, nepamena, ar po to T. K. rūkė cigaretę. Kai išvažiavo iš buto ir jau buvo prie namų, skambino T. K. ir dar kartą klausė, ar tikrai nieko nepaėmė. Važiuojant namo taksi, buvo sustoję pakeliui, nes P. K. sakė, jog nori į tualetą. Taksi sustojo laukuose, lygtai buvo kažkoks pastatas. Kai T. K. telefonu paklausė dėl dingusių daiktų, apsiieškojo visi. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindama, kad T. K. neliepė apsižiūrėti daiktų, jie patys tai padarė, kad jam parodytų, jog nieko neturi. Kai T. K. grįžo iš naktinės parduotuvės, iš pradžių jis pasigedo elektroninės cigaretės. Gal jis ir taksistui skambino, nepamena. Apsižiūrint save dėl dingusių daiktų, rodė tik kišenes. P. K. lyg turėjo rankinę. Ar rodė jos turinį, neprisimena.
15. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, ji pažįsta L. S. ir jo draugą T. K. apie pusę metų. 2018 m. gale, galėjo būti 2018 m. lapkričio 22 d., po darbo, L. S. pakviesta atvykti pavakaroti pas T. K., ji atvyko taksi automobiliu į jai nurodytą adresą. Pas T. K. ji vyko pirmą kartą, ją pasitiko L. S.. T. K. namuose buvo T. K. su kažkokia panele, kurios vardo nepamena. Jie visą vakarą sėdėjo prie stalo, plepėjo, vyrai gėrė alkoholį. Minėta panelė buvo draugiška, bendraujanti, jautėsi laisvai, sakė, kad jai 16 m. Vakaro metu matė, kad T. K. turi pasidėjęs elektroninę cigaretę ant stalo ir telefoną. Tuo telefonu minėta mergina naudojosi, bet tuo metu šalia jos buvo ir T. K.. Vakaro metu T. K. su L. S. buvo valandai išvykę į naktinę parduotuvę nusipirkti daugiau alkoholio. Vos tik grįžęs iš naktinės parduotuvės, T. K. pasigedo savo elektroninės cigaretės, o vėliau ir telefono. Po kiek laiko pasigedo telefono, tiksliai neprisimena, tačiau ryte, jiems prieš išvykstant iš T. K. namų, jis liepė jiems visiems parodyti savo daiktus. Tuomet jie visi parodė, įskaitant ir tą panelę, kad nieko neturi, ir išvyko. Ar kas nors bandė T. K. skambinti telefonu, nežino. Vos tik išvykus iš T. K. namų, ta panelė pasakė, kad nori į tualetą, todėl taksi sustojo, ir ji nuėjo už krūmo, o, kai grįžo, jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Tuomet ji nuėjo namo, o L. S. minėtą panelę palydėjo iki stotelės ir vėliau atėjo pas ją. Nežino, kur galėtų būti T. K. telefonas, ji pati juo nei naudojosi, nei ėmė (1 t., b. l. 56-58).
16. Liudytojas G. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. sakė, jog jis padavė kažkokį telefoną, bet taip nebuvo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad T. K. žino iš matymo, jį pažinojo prieš 4 metus, nes sesė su juo bendraudavo. T. K. telefono niekada neturėjo. P. K. jokio telefono neperdavė. Ji lyg ir pirko Iphone 7, baltą. Tai žino iš P. K., nes ji sakė, kad nesikrauna tas telefonas. Visi buvo kūno kultūros salėje ir P. K. visiems girdint tai pasakė. Tuomet jis priėjo prie vaikino ir pasakė, kad neapgaudinėtų panelės ir atiduotų pinigus. Iš kur tas vaikinas gavo telefoną, nežino. Tą vaikiną tik žino iš mokyklos. Kurį vaikiną reikėjo paspausti dėl sugedusio telefono, parodė P. K..
17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo G. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, jis mokosi Aleksandro Puškino gimnazijoje, pažįsta P. K.. Su ja nebendrauja, nebent tik mokykloje kokiais nors mokyklos klausimais. Šių metų rudenį, gali būti, kad spalio mėn., P. K. iš kažkokio mokyklos mokinio pirko telefoną „Iphone5“ už 80 eurų, tačiau tas telefonas nesikrovė, todėl ji prašė to vaikino jai grąžinti pinigus, o vaikinas nesutiko. P. K. prašė pasikalbėti su tuo vaikinu. Jis kartu su P. K. kūno kultūros kabinete priėjo prie to vaikino ir pasakė, kad negalima pardavinėti neveikiančių telefonų, kad jis turėtų grąžinti pinigus. Šio pokalbio metu vaikinas sutiko grąžinti P. K. pinigus ir prie jo akių padavė 80 eurų, o ji pasakė, kad eina paimti telefoną, kuris kraunasi ir jį atnešusi atiduos. Tą pačią dieną prie jo priėjo socialinė darbuotoja ir pradėjo klausinėti dėl to telefono. Paaiškėjo, kad P. K. pasiėmė pinigus, o telefono tam vaikinui negrąžino. Kitą dieną pas socialinę darbuotoją buvo iškviesta jo mama ir jis. Tame susitikime buvo to berniuko tėvai, jis ir jo mama, o P. K. ir jos mamos nebuvo. To berniuko tėvai jį kaltino, kad jis paėmė telefoną ir jo negrąžino, bet, išsikvietus policiją, viskas paaiškėjo. Kitą dieną berniuko tėvai ir P. K. mama susitarė dėl pinigų grąžinimo. Kad 2018 m. lapkričio ar graudžio mėn. pas jį į mokyklą būtų atėjęs koks nors jo draugas ir tas draugas būtų jam rodęs P. K., nėra buvę. Jokių P. K. draugų nežino. Jis jai nieko nėra skolingas, jos jokiems savo draugams nerodė. T. K. nepažįsta (1 t., b. l. 67-69).
18. Liudytojas K. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo darbinė veikla susijusi su mobiliaisiais telefonais, jų perpardavimu. Telefonus įgyja naujus ir naudotus. Jam skambina iš skelbimų ir telefonus siūlo žmonės. Pas tyrėją jo klausinėjo apie telefoną „Iphone 7“. Tyrėja sakė, kad buvo įdėta jo SIM kortelė į telefoną. Jis tikrino dokumentaciją, bet pas jį tokių įrašų nėra. Su tyrėja išsiaiškino, kad tas telefonas vogtas. Jis paaiškino, kad telefonas bus su Icloud paskyra ir tokio telefono negalima panaudoti, tokių telefonų neperka. Jeigu susitinka su žmogumi ir apžiūri telefoną, mato, ar yra Icloud paskyra. Tokio įvykio, kad būtų pirkęs tokį telefoną, neatsimena, P. K., nepamena. Galėjo būti, kad buvo įsidėjęs kortelę, norėdamas patikrinti telefoną. Įsigyti siūlomą telefoną jis patikrina: įsideda kortelę į jį ir jeigu yra įtartinas telefono aparatas, tai pagal IMEI galima pažiūrėti garantiją ir per E-policija, ar tai nepaieškomas daiktas. Savo SIM kortelės neskolina niekam. Jo telefonas nebuvo pavogtas.
19. Liudytojas L. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su T. K. porą metų yra draugai. Įvykio dieną su juo susitiko „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko P. K.. Sulaukė savo draugo, kuris atvažiavo iš T. K. pasiskolinti pinigų. Po to tas draugas juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje pirko atsigerti, alaus ar devynerių (alkoholio). Važiavo pas T. K. į butą. S. M. atvažiavo į butą jau po darbų, apie 22 val. T. K. bute turėjo elektroninę cigaretę ir telefoną. Ar P. K. rūkė tą cigaretę, neatsimena. T. K. turėjo „Iphone“ septintą ar aštuntą modelį. Naktį važiavo iki naktinės parduotuvės. Važiavo su T. K. į naktinę parduotuvę taksi automobiliu. Kai grįžo namo, gal T. K. ir ieškojo elektroninės cigaretės. Pabuvo dar gal 1-1,5 val., ir po to sau išsikvietė taksi važiuoti namo. Nematė, ar T. K. tuo metu turėjo cigaretę ir telefoną. Jau kai išvažiavo iš T. K. buto ir išlipo iš taksi, T. K. paskambino ir pranešė, kad telefonas ir cigaretė dingo. Tada P. K. parodė rankinuką, S. – ne, o į kišenes niekas nelindo, P. K. striukės nežiūrėjo.. Kai buvo T. K. namuose, matė, kad P. K. fotografavosi T. K. telefonu. Telefono užraktą pasakė T. K. arba pats atrakino.
20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, jis yra T. K. draugas. 2018 m. lapkričio 21 d. vakarop, su T. K. susitiko „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų prisijungė P. K., su kuri T. K. greičiausiai susitiko pirmą kartą. Išėję iš „(duomenys neskelbtini)“, jie visi trys nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną. Jis vienas nuėjo į parduotuvę „P.“, kur nusipirko du butelius „Trejų devynerių“. Vyko į T. K. namus. Paklausė T. K., ar gali pasikviesti savo draugę S. M.. T. K. neprieštaravo ir ji taksi automobiliu atvyko į T. K. namus. Jie su T. K. vartojo alkoholį, o merginos ne. P. K. vakaro eigoje fotografavosi T. K. telefonu, junginėjo muziką. Vakaro metu matė T. K. telefoną, padėtą ant stalo. T. K. buvo pasakęs P. K. telefono atrakinimo PIN kodą, kad ji galėtų atsirakinti telefoną ir pasidaryti nuotraukų. Vakaro eigoje jis su T. K. buvo išvykęs taksi iki naktinės parduotuvės. T. K. nebuvo pasiėmęs savo telefono, o, ar buvo pasiėmęs elektroninę cigaretę, nematė, bet, grįžus iš naktinės parduotuvės, T. K. jau ieškojo savo elektroninės cigaretės. Jie visą naktį nėjo miegoti, buvo prie stalo, o ryte anksti išvyko, kadangi T. K. brolis turėjo grįžti į namus. Tuomet jis, P. K. ir S. M. taksi automobiliu išvyko iš T. K. namų į (duomenys neskelbtini). Nuvykus iki (duomenys neskelbtini), S. M. išėjo namo, o jis P. K. palydėjo iki stotelės, ir po to jie išsiskyrė. Kol lydėjo P. K. iki stotelės, jam paskambino T. K. iš kito savo telefono ir pasakė, kad dingo jo telefonas „Iphone 7“, kurį jis buvo matęs pas T. K. namie ant stalo. Jo pokalbį girdėjo P. K. ir, nebaigus kalbėti, pradėjo rodyti savo rankinę, teigdama, kad ji nieko neėmė, nors jis jos net neklausė (1 t., b. l. 47-49).
21. Liudytoja L. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinant telefono IMEI kodą, išsiunčiama užklausa, ar kas nors naudojasi telefonu ir žinant, kad kas nors naudojasi, duoda telefono numerį. Siunčia užklausimą į kitą savo skyrių (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Gavus atsakymą, skambina tam numeriu. Šiuo atveju buvo mėginama susiekti. Prisimena, kad atsiliepė mergina, pasakė vardą, pavardę, adresą. Merginai buvo pasakyta, kad telefonas ieškomas policijos sistemoje ir, kad turi pristatyti tą telefoną į policijos komisariatą. Kiek prisimena, mergina sakė, kad šiuo metu negali atvažiuoti, kad į kažkokią treniruotę važiuoja, ir kad pristatys kitą dieną. Kita dieną su ja kontakto jau nebuvo, todėl buvo nuvažiuota jos minėtu adresu. Mergina buvo namuose su kažkokiu vaikinu, ir jos paprašius pateikti mobilų telefoną, sakė jo neturinti, nes vakar pametė. Kur pametė, pasakyti negalėjo. Nežino, kur pametė, mergina mieste ėjo į kažkokį užsiėmimą, nes kažkokį sporto būrelį lankė. Sakė vakar vakare jį pametė.
22. Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo, liudytojų bei iš dalies pačios P. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, P. K. kaltę jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.
23. Remiantis 2018 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Durų spyna be apgadinimų, laužimo žymių nėra. Vaizdo kamerų nerasta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 13-21).
24. Kaip nustatyta 2018 m. gruodžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis T. K. pateikė mobilaus ryšio telefono „Iphone 7 Plus“ dėžutę, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Dėžutė grąžinta T. K. (1 t., b. l. 98-100).
25. 2019 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis T. K. atpažino P. K. kaip tiriamo įvykio metu buvusią jo namuose (1 t., b. l. 86-90).
26. Akistatos tarp P. K. ir liudytojo G. A. protokolu nustatyta, kad P. K. aiškino mananti, jog G. A. pažįsta T. K., bet nežino, ar jie bendrauja. G. A., jos teigimu, pakišo jai telefoną mokyklos kieme. Nesakė, kad T. K. telefoną mokyklos kieme jai perdavė G. A. draugas. Liudytojas G. A. nurodė, jog pažįsta T. K., susipažino per draugus, prieš 3 metus. Jį žino tik iš matymo, niekada su juo nebendravo, neturi jokių kontaktų. Niekada nėra turėjęs jo telefono, niekada nėra buvęs su juo. P. K. jokio telefono nei pats, nei per draugą nėra perdavęs (1 t., b. l. 82-84).
27. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos L. L. 2018 m. gruodžio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl mobilaus ryšio telefono „Iphone7Plus“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), vagystės 2018 m. gruodžio 3 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl minėto telefono naudotojų. 2018 m. gruodžio 3 d. gautas atsakymas, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. telefonu naudojasi SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas. Paskambinus į minėtą abonentą, atsiliepė mergina. Pokalbio metu ji pasakė savo anketinius duomenis: P. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Jai buvo paaiškinta, jog jos naudojamas mobilaus ryšio telefonas yra ieškomas policijoje, ir ji turinti tuoj pat jį pristatyti į policiją. Mergina pasakė, kad ji skuba į treniruotę ir šiuo metu jo pristatyti negali. 2018 m. gruodžio 5 d., apie 09.00 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė mergina, prisistačiusi P. K.. Paprašius jos savanoriškai pateikti telefoną „Iphone7 Plus“, ji pasakė, jog dieną prieš, minėtą telefoną pametė einant į treniruotę arba būnant mieste (1 t., b. l. 105).
28. Remiantis duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius duomenimis, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbta mobilaus ryšio telefono „Iphone 7Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini), paieška (1 t., b. l. 101). Paieškos metu gauta duomenų, kad minėtu telefonu naudojosi P. K.. Ji naudojosi SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.; taip pat šiuo telefonu naudojosi abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d.; tyrimo metu nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. V. (1 t., b. l. 124); išanalizavus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. K., išklotines, nustatyta, kad šis abonentas, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. veikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje (1 t., b. l. 131); išanalizavus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d., duomenis, nustatyta, kad jis veikė (duomenys neskelbtini) mikrorajone (1 t., b. l. 139); atlikus mobilaus ryšio telefono „Iphone 7Plus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d. šis mobilaus ryšio telefonas nebuvo naudojamas (1 t., b. l. 116).
29. Įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl P. K. kaltės jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino ją nekalta ir jos atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).
30. Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius P. K. kaltę jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad: „P. K. tyčia pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. lapkričio 22 d. apie 7 val. būdama pas T. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi situacija, kai nukentėjusysis T. K. nematė, pagrobė svetainėje ant stalo padėtą nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7plus“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 (trys šimtai penkiasdešimt) eurų, taip nukentėjusiajam T. K. padarydama 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinę žalą“. Tokiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Jos kaltė betarpiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad savo kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką P. K. viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, teigdama, kad nors iš T. K. pagrobtą telefoną ji turėjo, tačiau jo pati nepagrobė. Šia nukentėjusiosios pozicija patikėjo ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas, kad byloje nenustatytas tikslus T. K. priklausančių daiktų dingimo laikas, todėl neatmestina ir jų pametimo galimybė. Tačiau, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog P. K. versija, kad T. K. priklausančio telefono ji negrobė, šį daiktą jai kaip skolą perdavė jos pažįstamas asmuo, buvo paneigta tiek byloje apklaustų liudytojų parodymais, tiek ir rašytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.
32. Ginčo dėl to, jog vertinamo įvykio metu P. K. buvo T. K. gyvenamojoje vietoje, kurioje naudojosi vėliau pagrobtu T. K. mobilaus ryšio telefonu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Remiantis T. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visuma, komentuojamo įvykio dieną P. K. būnant jo brolio namuose, jis jai buvo davęs savo mobilaus ryšio telefoną (kuris vėliau dingo), kadangi ši jokio telefono neturėjo, sakė, jog savo mobilaus ryšio telefono ekraną buvo sudaužiusi. Telefonas turėjo kodą, tačiau T. K., duodamas telefoną naudotis P. K., jai pasakė ir telefono atrakinimo kodą. Šias aplinkybes, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iš esmės patvirtino ir liudytojas L. S., komentuojamo įvykio dieną taip pat buvęs T. K. brolio namuose. L. S. teigimu, P. K. vakaro eigoje fotografavosi T. K. mobilaus ryšio telefonu, jo užraktą P. K. pasakė T. K.. Svarbu ir tai, jog faktą, kad komentuojamo vakaro metu P. K. naudojosi vėliau pagrobtu T. K. mobilaus ryšio telefonu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati išteisintoji, teigdama, kad vakaro metu ji tikrai fotografavosi T. K. mobilaus ryšio telefonu, tačiau nepamena, kad tą telefoną jai atrakino. Tačiau, svarbu tai, kad šią aplinkybę apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji betarpiškai neigė, teigdama, jog T. K. telefono nebuvo paėmusi į rankas. Tačiau, faktą, jog komentuojamu telefonu P. K. vakaro eigoje vis tik naudojosi, betarpiškai patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš 2019 m. kovo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, tyrimo metu T. K. pateikė nuotraukas, darytas 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. tiriamo įvykio metu, kurias gavo per „Iphone“ programėlę „Icloud“, kurią jis gali valdyti tiek iš kompiuterio, tiek ir iš kito telefono, nes turi prisijungimus prie šios programėlės. Nukentėjusiojo pateiktuose fotonuotraukose matyti P. K., T. K. ir L. S., o, sprendžiant iš nuotraukų trajektorijos, akivaizdu, kad nuotraukų darymo metu būtent P. K. laiko T. K. mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 91-97),. Esant šių duomenų visumai, pagrindo abejoti, jog P. K. komentuojamo įvykio metu naudojosi T. K. mobilaus ryšio telefonu ir žinojo jo prisijungimo kodą, vertinamu atveju nėra.
33. Bylos duomenimis, telefono T. K. pasigedo jo draugams, t. y. L. S., P. K. ir S. M., jau išvykus iš jo brolio namų. Telefonu jis apie tai informavo L. S., kuris tuo metu vis dar buvo su S. M. ir P. K.. Tiek L. S., tiek S. M. ir P. K. patvirtino, jog po minėto skambučio jie visi vienas kitam parodė savo daiktus, tačiau nei vienas jų T. K. pasigesto telefono neturėjo. Tačiau, šioje vietoje pažymėtina, kad S. M. teigimu, tuo metu, kai L. S. paskambino T. K. ir pranešė apie dingusį telefoną, jie visi važiavo taksi automobiliu, kuris buvo sustojęs P. K. prašymu, šiai norint į tualetą. Pasak S. M., taksi sustojo laukuose, kur buvo kažkoks pastatas. Į šią aplinkybę, akcentuodamas tik tai, kad P. K. buvo apieškota po T. K. pranešimo apie jo dingusį telefoną ir pas ją telefonas rastas nebuvo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį P. K. atžvilgiu, neatsižvelgė, jos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste nevertino, nors šios aplinkybės egzistavimas analizuojamu atveju yra itin aktualus. Neatmestina galimybė, kad tuo metu, kai P. K. T. K. prašymu L. S. ir S. M. matant rodė su savimi turėtus daiktus, T. K. mobilaus ryšio telefonas, P. K. veiksmais galėjo būti paslėptas tuo metu, kai taksi automobilis buvo sustojęs šiai norint tualetą. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad S. M. ir L. S. teigimu, tuo metu, kai T. K. pranešė apie dingusį telefoną, jie vienas kito neapieškojo, tiesiog visi parodė vienas kitam su savimi turėtus daiktus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog T. K. telefonas aktyviais P. K. veiksmais galėjo būti paslėptas ne jos kišenėse, bet po kitais jos vilkėtais drabužiais, kurie atidžiau nei L. S., nei S. M. veiksmais apžiūrėti nebuvo. Tokiu būdu, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, vien tai, kad P. K. parodžius savo daiktus, tarp jų T. K. mobilaus ryšio telefono nebuvo, jos kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nepaneigia.
34. Motyvuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į rašytinius nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbta T. K. mobilaus ryšio telefono „Iphone 7Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini), paieška (1 t., b. l. 101). Paieškos metu nustatyta, kad šiuo telefonu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., naudojosi abonentas, kurio Nr. 867981961. Šiuo numeriu minėtu laikotarpiu naudojosi būtent P. K. (1 t., b. l. 124). Iki to laiko, sprendžiant iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, T. K. telefonas nebuvo aktyvus, t. y. juo nebuvo naudojamasi (1 t., b. l. 120). Nors bylos nagrinėjimo metu P. K. tvirtino, jog T. K. mobilaus ryšio telefoną (tuo metu, jos teigimu, ji nežinojo, kad telefonas priklauso T. K.) jai perdavė G. A. draugas už tariamą G. A. skolą jos mamai (80 eurų), tačiau jokie objektyvūs bylos duomenys – liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, šios P. K. versijos nepatvirtino, todėl pasikliauti vien tik jokiais bylos duomenimis nepagrįstais P. K. parodymais, kaip kad tai padaryta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, kas šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.
35. Atmetant aptartą P. K. versiją atkreiptinas dėmesys į G. A. parodymus, kuriais šis kategoriškai neigė P. K. pats ar per draugus perdavęs kokį nors telefoną, pažymėdamas ir tai, kad P. K. ar jos motinai jis nieko nebuvo skolingas. Netikėti šio liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio teisėto pagrindo. Jo teisme duoti parodymai atitiko ir jo ikiteisminio tyrimo metu išdėstytas faktines aplinkybes, viso baudžiamojo proceso metu jis buvo nuoseklus, parodymus, priešingai nei P. K., jis davė įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokio liudytojo suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi teisėjų kolegija neįžvelgia. Šioje vietoje įvertintina ir tai, kad nežinant mobilaus ryšio telefono atrakinimo kodo, jame esant „Icloud“ paskyrai (ji pagrobtame T. K. telefone, įvertinus tai, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis iš šios programėlės, akivaizdžiai buvo), naudojimasis tokiu telefonu praktiškai neįmanomas, ką betarpiškai patvirtino ir liudytojas K. V., todėl faktas, kad P. K. šie duomenys buvo žinomi (perduoti paties T. K. aktyviais veiksmais), jos versiją dėl to, jog mobilaus ryšio telefonas jai buvo perduotas G. A. draugo, kurio jokių duomenų P. K., be kita ko, nesugebėjo nurodyti, daro dar labiau neįtikimą. Juo labiau, jog T. K. patvirtino G. A. nepažinojęs.
36. Atmetant P. K. parodymus kaip nepatikimus įvertintini ir liudytojos L. L. parodymai. Jos teigimu, susisiekus T. K. pagrobtame telefone aktyviai veikiančia SIM kortele, telefonu atsiliepė P. K.. Jai paaiškinus, kad jos naudojamas telefonas yra vogtas ir paprašius jį pristatyti į policijos komisariatą, P. K. nurodė to padaryti negalinti, nes skuba į treniruotę. Kitą dieną tuo pačiu telefono numeriu L. L. su telefono naudotoja susisiekti nepavyko, dėl ko, buvo nuvykta P. K. gyvenamosios vietos adresu, kur ši paaiškino, jog telefoną vakar pametė ir jo atiduoti policijos pareigūnams negali. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (šie jos parodymai buvo perskaityti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BPK 276 nustatyta tvarka) P. K. nurodė, jog pokalbį su policijos pareigūnu ji greitai pabaigė, supratusi, jog tai T. K. ją bando „prigauti“ ir atimti jos turėtą telefoną. Po šio pokalbio ji išsigando ir nutarė grąžinti telefoną T. K., dėl ko, jį perdavė savo draugui, kuris neva pažinojo merginą, pažįstančią T. K. ir galinčią šiam perduoti mobilaus ryšio telefoną. Svarbu tai, jog nei to draugo, nei jo pažįstamos merginos kontaktinių duomenų P. K. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, apie šiuos asmenis apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neužsiminė, kas įvertinus liudytojos L. L. parodymus, pagal kuriuos P. K. jai teigė, jog telefoną ji pametė, vėlgi kelia pagrįstų abejonių P. K. parodymų patikimumu ir objektyvumu.
37. Esant aptartų duomenų visumai, jų kontekste kritiškai vertinant P. K. parodymų visumą, abejonių tuo, jog būtent ji pagrobė T. K. turėtą mobilaus ryšio telefoną, teisėjų kolegijai nekyla. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. tuo telefonu naudojosi K. V. (1 t., b. l. 124). Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad iki to laiko T. K. mobilaus ryšio telefonas vis tik buvo P. K. žinioje, po ko, jos teigimu, telefoną ji atidavė savo draugui, kuris neva turėjo jį perduoti merginai, pažįstančiai T. K., tyrėjai 2018 m. gruodžio 4 d. nurodžiusi, jog telefoną ji vis tik pametė. K. V., bylos duomenimis, užsiima mobilaus ryšio telefonų „Iphone“ supirkimu, todėl pagrįstai manytina, jog komentuojamas telefonas jam galėjo būti atvežtas siekiant jį parduoti jau po to, kai jo buvimo vieta buvo nustatyta pas P. K., todėl tai, kas su juo buvo daroma po telefono buvimo P. K. žinioje, jokios reikšmės nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste neturi. Pirminis iš T. K. pagrobto mobilaus ryšio telefono naudotojas, bylos duomenimis, vis tik buvo P. K..
38. Nors priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad T. K. komentuojamą mobilaus ryšio telefoną galėjo pamesti dar 2018 m. lapkričio 22 d., kartu su L. S. važiuodamas į naktinę parduotuvę įsigyti daugiau alkoholio, tačiau ši apylinkės teismo išvada, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad komentuojamo įvykio dieną T. K. turėjo ir kitą mobilaus ryšio telefoną, į kurį buvo įsidėjęs savo SIM kortelę ir juo naudojosi. Šį faktą patvirtina tai, kad pasigedęs „Iphone“ telefono, jis kitu mobilaus ryšio telefonu skambino L. S. ir pranešė apie iš jo namų dingusį telefoną. Minėta, jog T. K. pagrobtu telefonu 2018 m. lapkričio 22 d., būdama T. K. brolio namuose, aktyviai naudojosi P. K.. Esant šiems duomenims, pagrįstai abejotina, jog T. K., turėdamas kitą veikiantį mobilaus ryšio telefoną su jame įdėta SIM kortele, išvykdamas iš brolio namų į naktinę parduotuvę, su savimi pasiimtų dar ir telefoną be SIM kortelės, kuriuo tą vakarą aktyviai naudojosi P. K.. Juo labiau, jog tiek L. S., tiek T. K. patvirtino, jog išvykdamas į naktinę parduotuvę, T. K. vėliau iš jo pagrobto telefono nebuvo pasiėmęs.
39. Ir vis tik, nesant abejonių dėl P. K. veiksmų pagrobiant T. K. mobilaus ryšio telefoną, sutikti su P. K. pareikštais kaltinimais ir dėl elektroninės cigaretės pagrobimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tiek T. K., tiek L. S., P. K. ir S. M. patvirtino, jog elektroninės cigaretės T. K. pasigedo jau grįžęs iš naktinės parduotuvės, dėl šio daikto jis skambino iš naktinės parduotuvės jį parvežusiam taksistui, klausė, ar nepaliko automobilyje elektroninės cigaretės, P. K. apie dingusią elektroninę cigaretę neklausė, dėl jos dingimo T. K. nesidomėjo ir pas jį buvusių svečių, kai skambino L. S. ir pranešė, jog iš jo namų dingo mobilaus ryšio telefonas, kas suponuoja pagrįstą, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad P. K. iš T. K. be šio mobilaus ryšio telefono pagrobė ir elektroninę cigaretę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Todėl, ši aplinkybė iš P. K. pareikšto kaltinimo šalinama.
40. Priimant tokį procesinį sprendimą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Ž. T. Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
41. P. K. pareikštas kaltinimas tikslinamas ir dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono vertės. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme T. K. nurodė, jog iš jo pagrobtą telefoną jis pirko už 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų iš savo draugo, kuris minėtą mobilaus ryšio telefoną įsigijo Norvegijoje. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. K. tvirtino, jog telefoną pirko iš Norvegijoje gyvenančio draugo už 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų, tačiau jo vertė yra apie 400 (keturis šimtus) eurų. Pareikšdamas civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, jog pagrobto telefono vertė yra 400 (keturi šimtai) eurų (1 t., b. l. 32). Esant tokiems prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams dėl pagrobto turto vertės, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai, T. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodžius, jog telefoną jis įsigijo už 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų, apeliacinės instancijos teisme – už 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų, jam negebant paaiškinti, kodėl pirmosios instancijos teisme nurodė mažesnę sumą, neturint jokių mobilaus ryšio telefono įsigijimą patvirtinančių dokumentų, P. K. pareikštas kaltinimas dėl pagrobto turto vertės tikslintinas, nurodant, kad P. K. veiksmais nukentėjusiajam T. K. buvo padaryta 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinė žala.
Dėl bausmės
42. Skiriant bausmę P. K., parenkant jos rūšį ir dydį visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
43. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
44. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad P. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo nepilnametė, svarbios ir BK XI skyriuje, reglamentuojančiame nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, įtvirtintos nuostatos, pagal kurias, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Svarbu ir tai, kad, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. K. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje ji teista nebuvo (1 t., b. l. 146), nebausta ir administracine tvarka (1 t., b. l. 147). Jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu P. K. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur jos elgesys charakterizuojamas labiau neigiamai. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui L. Š. pateiktais duomenimis, P. K. gimnaziją lanko nesistemingai, praleistos pamokos pateisinamos tik iš dalies, ji vėluoja į pamokas, kartais savavališkai pasišalina iš paskutiniųjų pamokų, į ugdymo įstaigą atvyksta nepasiruošusi pamokoms, be mokymosi priemonių, netinkamai apsirengusi, be mokyklinės uniformos. Mokinė ne kartą konfliktavo su mokytojais, bendraklasiais ir mokiniais iš kitų klasių, ji bendrauja su linkusiais tvarką pažeisti mokiniais (1 t., b. l. 150). Iš esmės analogiškai neigiama P. K. charakteristika pateikiama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje darbuotojų. Remiantis pateikta informacija, P. K. elgesys ir mokymosi problemos buvo ne kartą svarstytos (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje, ji turėjo rūkymo problemų, į tai įtraukinėjo ir kitus moksleivius, siūlė įsigyti narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 155). Sprendžiant jai skirtinos bausmės klausimą, įvertintina ir tai, kad P. K. Psichiatrijos skyriuje nesigydė (1 t., b. l. 158), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta (1 t., b. l. 161), dėl ko, įvertinus ir jos elgesį bylos nagrinėjimo metu, jos parodymų nuoseklumą, abejonių jos pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla.
46. Esant šių duomenų visumai, įvertinus dar ir jokių lengvinančių ir sunkinančių P. K. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, P. K. skirtina viena švelnesnių BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant kiek mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Siekiant tinkamos P. K. korekcijos jai skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, įvertinus jos amžių, atsižvelgiant į tai, kad jos mama jokios teigiamos įtakos nuteistajai neturi, P. K. skirtinos dvi auklėjamojo pobūdžio priemonės – 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, bei elgesio apribojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Tokia bausmė su kartu su ja skiriamomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nebus per griežta, ji atitiks proporcingumo reikalavimus ir betarpiškai skatins P. K. savo elgesį koreguoti išimtinai vien tik teigiama linkme.
47. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo L. K. 2019 m. sausio 23 d. nutarimu P. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 24-25), paliekama nepakeista iki faktinės P. K. skirtos bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
48. Byloje nukentėjusysis pareiškė 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų civilinį ieškinį jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog pagrobto T. K. telefono vertė – 400 (keturi šimtai) eurų, elektroninės cigaretės – 80 (aštuoniasdešimt) eurų (1 t., b. l. 32). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kuriais faktas dėl elektroninės cigaretės pagrobimo bylos duomenimis nepasitvirtino, o T. K. padaryta turtinė žala dėl jo mobilaus ryšio telefono buvo sumažinta iki 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų, nustačius, kad būtent už tokią sumą T. K. įsigijo vėliau iš jo pagrobtą telefoną, spręstina, jog T. K. byloje pareikštas civilinis tenkinamas tik iš dalies, iš P. K., o jai neturint turto ar pajamų, subsidiariai su jos atstove pagal įstatymą civiline atsakove I. K., priteisiant 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų T. K. patirtai turtinei žalai atlyginti.
49. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamoje byloje taikytas nebuvo, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimti, proceso išlaidų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės G. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir P. K. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Pripažinti P. K. kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, skirti P. K. dvi auklėjamojo pobūdžio priemones: 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, bei elgesio apribojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
P. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki faktinės jai skirtos bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti P. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, jo naudai iš P. K., o jai neturint turto ar pajamų, subsidiariai su jos atstove pagal įstatymą civiline atsakove I. K., priteisti 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų nukentėjusiojo T. K. patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.