Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) k., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2018 m. kovo 6 d., apie 17.30 val. Vilniuje, Gariūnų g. 68, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,12 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis O. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2018 m. iš kovo 5 dienos į 6 dienos naktį įvyko incidentas su motina, kuri vaikšto tik namuose su vaikštyne – ji namuose pargriuvo, sulaužė tualeto bakelį ir jis padėjo motinai nueiti iki lovos. Galbūt dėl to jo elgesys galėjo pasirodyti kaip ne visai adekvatus. Sekančią dieną jis apie 06.00-06.30 val. važiavo į darbą, į Gariūnų turgavietę, kur jis dirbo apsaugos darbuotoju. Jo darbas yra pamaininis, jis dirba nuo 07.00 val. iki 19 val. Baigiantis pamainai, jis turi pasirašyti žurnale ir tada poste pasikeičia darbuotojas. Teritoriją jis apėjo 11.00 val., 15.00 val. ir dar turėjo apeiti 18.00 val. Apie 17.00 val. jis iš darbo nuvažiavo namo, nes motinai reikėjo atiduoti vaistus, kurie buvo pas jį darbe. Jis važiavo pro Lazdynų ligoninę link Savanorių pr. Grįždamas iš namų į darbą jis užsuko į parduotuvę, nusipirko tris butelius alaus. Parduotuvėje jis užtruko apie penkias minutes. Kokia tai buvo savaitės diena, jis neatsimena. Į darbą jis įvažiavo pro centrinius vartus. Užtvaras buvo atidarytas, todėl jis laisvai pravažiavo. Atėjęs į savo darbo vietą poste jis išgėrė darbe turėtą butelį „Starkos“. Dabar jis negali tiksliai prisiminti, ar butelį „Starkos“ išgėrė prieš persirengiant darbinę uniformą, ar iki persirengimo. Namo važiavo ne darbiniais drabužiais, o persirengęs, nes į miestą su darbine uniforma jie nevažiuoja. Jo asmeninė striukė ir darbinė striukė yra juodos spalvos, ant darbinės striukės rankovės yra emblemos, tačiau jos nėra ryškios. Tuo metu jo automobilis stovėjo aikštelėje, kurioje buvo daug kitų automobilių. Po 10 minučių pas jį į darbą atvažiavo policijos pareigūnai. Išėjęs iš posto jis paklausė, kas atsitiko ir policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis vairavo automobilį, galimai būdamas neblaivus, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilį vairavo blaivus, alkoholį gėrė po to, kai atvažiavo į darbą. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad yra liudytojas, kuris pasirodo jį sekė nuo Oslo gatvės link Gariūnų, kuris ir pranešė policijai, kad jis galimai vairuoja neblaivus ir šis liudytojas įvažiavo paskui jį į teritoriją ir laukė joje apie 10 minučių, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Kaltinamojo teigimu, atvažiavęs į darbą jis išlipo iš automobilio ėjo į postą. Liudytojas jam sakė niekur neiti, nes jis iškvietė policiją. Jis jam atsakė, kad jeigu nori, tai tegul kviečia. Tuo metu jis buvo blaivus. Liudytojas jam pasakė, kad jis sudarė avarinę situaciją. Kaltinamojo teigimu, jis negalėjo sudaryti avarinės situacijos, nes važiavo tik apie vieną kilometrą, ir nuėjo į postą. Ką tuo metu veikė liudytojas, jis nekreipė dėmesio, tik matė, kad jis iš pradžių stovėjo, paskui įlipo į savo automobilį ir ten sėdėdamas laukė policijos. Pripažįsta, kad darbe vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g „Starkos“, nes susinervino dėl namuose susiklosčiusios situacijos su motina, iki vakaro jis būtų išsiblaivęs. Važiuodamas iš namų į darbovietę jis nepastebėjo, kad jį seka liudytojas. Kaltinamasis neatmeta galimybės, kad atvažiavęs į darbą ir išlipęs iš automobilio, jis neužgesino automobilio šviesų, neišėmė iš spynelės rakto, nes pamiršo. Tuo metu nebuvo sutemę. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jeigu darbe iki atvykstant policijos pareigūnams jis būtų neblaivus, tai būtų pastebėję bendradarbiai ir viršininkas.

Liudytojas T. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis automobiliu važiavo Oslo gatve link Gariūnų nuo Lazdynų. Ten buvo trys eismo juostos. Kaltinamasis neatsakingai manevravo, vos į jį neatsitrenkė. Liudytojas davė jam garsinį signalą, tačiau kaltinamasis nereagavo. Jam pasirodė, kad kaltinamasis galimai yra neblaivus, todėl jis susiekė su bendruoju pagalbos centru ir kalbėdamas su operatore sekė kaltinamojo automobilį. Liudytojo automobilyje yra įrengta laivų rankų įranga. Privažiavus Gariūnų sankryžą, kaltinamasis pakeitė eismo kryptį, pasuko į dešinę, nerodydamas posūkio. Kaltinamasis privažiavo Gariūnų turgų, įvažiavo pro vartus. Liudytojas nusekė jam iš paskos. Kai jis baigė bendrauti su operatore, su juo susisiekė patruliai. Prie Gariūnų turgaus jis girdėjo patrulių garsinę sireną. Kaltinamasis sustojo prie posto, jis taip pat sustojo, priėjo prie automobilio, iš kurio išlipo kaltinamasis ir pasakė jam, kad šis palauktų, tuoj atvyks pareigūnai. Liudytojas nesuprato, ką sakė kaltinamasis, jis vinguriavo, jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas. Kaltinamasis pasakė, kad išgėrė vaistų. Liudytojas nenorėjo veltis į fizinį kontaktą, atsitraukė ir kaltinamasis užėjo į postą. Patruliai privažiavo prie tvoros, apvažiavo teritoriją, kad patektų į vidų. Atvykę patruliai įėjo į postą. Poste nieko daugiau nebuvo, tik kaltinamasis. Liudytojas paaiškino, kad jis važiavo gatve į kaltinamąjį šonu ir kaltinamasis vos jo neprispaudė, tada jis privažiavo iš kito šono, kad pamatytų veidą, iš dešinės. Kaltinamojo veidas buvo paglebęs ir atrodė taip veidas žmogaus, geriančio savaitę laiko. Važiuodamas kaltinamasis stabdė, tada didindavo greitį, jis manevravo pavojingai. Jis paskui kaltinamąjį važiavo iki 10 minučių nuo Lazdynų tilto iki Gariūnų. Turgavietės užtvaras buvo pakeltas. Įvažiavęs jis sustojo maždaug 4 metrų atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Kaltinamajam išlipus iš automobilio jis užstojo jam kelią, būdamas maždaug 10 cm atstumu nuo jo, tačiau pamatęs, kad gali įvykti fizinis kontaktas, nuo jo atsitraukė. Būdamas šalia kaltinamojo, jis užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Kaltinamasis jam sakė, kad išgėrė vaistų, tačiau nesakė kokių konkrečiai. Liudytojas taip pat neatsimena, ar kaltinamasis ką nors ėmė iš automobilio. Kaltinamasis vilkėjo juodą švarką, tačiau liudytojas labiau dėmesį koncentravo į jo veidą ir gali patvirtinti, kad policijos pareigūnų išvestas iš posto žmogus yra tas pats, kuris vairavo automobilį. Iki atvykstant policijos pareigūnams kaltinamasis poste vienas buvo apie 10 minučių, šį laiką liudytojas nustatė pagal skambučių išklotinę. Tuo metu, kai policijos pareigūnai užėjo į postą, jis stovėjo šalia. Kai kaltinamasis buvo išvestas iš posto, jis buvo įkišęs galvą į postą ir matė ten stovinčias dvi lovas, stalą ir ekraną, poste alkoholio nematė. Jis taip pat negali pasakyti, ar kaltinamasis vairavo automobilį su tais pačiais rūbais, kuriais vilkėjo būdamas poste. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 32).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas. Paaiškino, kad tikslios įvykio datos neatsimena, buvo gautas pranešimas, kad Gariūnų gatve važiuoja automobilis AUDI, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes automobilis keliu vinguriuoja, pranešėjas važiuoja automobiliui iš paskos. Atvykus policijos pareigūnams, automobilis Audi jau stovėjo Gariūnų turgavietės aikštelėje, prie apsaugos posto. Pranešėjas jiems pasakė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo į postą. Liudytojui užėjus į postą, kaltinamasis stovėjo prie monitoriaus, šalia jo jokių butelių nebuvo. Jam buvo duota pūsti į alkotesterį. Kaltinamasis pripūtė virš 2 promilių, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Liudytojas taip pat nurodė, kad pranešėjui sekant paskui automobilį Audi, su juo bendravo bendrojo pagalbos centro darbuotojai. Policijos pareigūnams atvykus į vietą, pranešėjas jiems pasakė, kad automobilis Audi keitė važiavimo kryptį, vos neatsitrenkė, todėl pranešėjui kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus ir pradėjo sekti automobilį, kol jis nesustojo. Atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis pasakė, kad poste sėdi nuo ryto ir kad niekur nebuvo išvažiavęs. Posto viduje alkoholio ant stalo ir po stalu liudytojas nematė, po spinteles nelandžiojo. Automobilyje alkoholio taip pat nebuvo. Liudytojas patikrino kaltinamojo automobilio variklį ir išmetamųjų dujų vamzdį, jie buvo šilti. A. S. klausė kaltinamojo, ar šis vartojo alkoholį ir jis sakė, kad alkoholį vartojo iš ryto, kai atvyko į darbą, paskutinių 15 minučių iki policijos pareigūnų atvykimo jis alkoholio nevartojo. Kaltinamasis vilkėjo juodą striukę su apsaugos ženkliuku ir juodas kelnes. Pranešėjas kartu su policijos pareigūnais į posto vidų nėjo. Teismui pagarsinus liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 36), jis juo patvirtino, prašė jais remtis bei patikslino, kad su pranešėju jie buvo susisiekę vieną kartą, kai negalėjo rasti jų buvimo vietos, todėl klausė jo tik buvimo vietos.

Liudytojas J. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas, kad važiuoja įtartinas vairuotojas, iš paskos seka pranešėjas. Įvykio vietoje juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė įtartinai automobilį vairavusį asmenį, nes jie (policijos pareigūnai) paties vairavimo fakto nematė. Pranešėjo nurodytam asmeniui alkotesteriu buvo nustatytas girtumas. Patikrinus kaltinamojo automobilį, jis buvo šiltas, taip pat buvo įjungtos automobilio gabaritinės šviesos. Kaltinamojo pokalbio jis neatsimena, nes rusiškai nelabai supranta. Jeigu jis gerai atsimena, tai kaltinamojo automobilio gale buvo alaus tara. Jiems atvažiavus kaltinamasis buvo saugos poste. Liudytojas neatsimena, ar poste buvo alkoholinių gėrimų. Pirmas į postą nuėjo kolega, posto durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Nuo pranešimo gavimo iki policijos pareigūnų atvykimo į vietą praėjo nedaug laiko. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 34). Liudytojas patikslino, kad jis tikrino kaltinamąjį alkotesteriu, su juo bendravo lietuviškai ir kaltinamasis, jo manymu, viską suprato, taip jam nurodė kolega, kuris rusiškai supranta ir bendravo su asmeniu.

BIRT atskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2018 m. kovo 6 d., 17.31 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Gariūnų g., Vilniuje važiuoja galimai neblaivus automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, pranešėjas važiuoja iš paskos (b.l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad baltos spalvos automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. P. (b.l. 10).

VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, jog vidutinė automobilio Audi A6 Avant (1994 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1230 eurų (b.l. 9; 11).

2018 m. kovo 9 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone rasti neatidaryti alaus buteliai „Lidskaje“ (b.l. 12-15).

Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad O. P. 2018 m. kovo 6 d., 17.49 val. buvo nustatytas 2,32 promilės girtumas (b.l. 37). Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo padarymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2018 m. liepos 26 d. (b.l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2280/2018(01) konstatuota, jog O. P. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 6 d., 18.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio (b.l. 40).

Byloje esanti specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, taip pat jai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b.l. 70, 71).

Kaltinamasis pateikė teismui čekį, kuriame nurodyta, kad parduotuvėje, esančioje Savanorių pr. 51, Vilniuje, 2018 m. kovo 6 d., 17.30 val. buvo nupirkti trys buteliai alaus „Lidskaje“.

Bendrasis pagalbos centras pateikė teismui garso įrašą, kuriame užfiksuotas pranešėjo T. P. skambutis apie galimai neblaivų baltos spalvos automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Garso įraše užfiksuota, kad operatorius sujungia pranešėją su policijos pareigūnais, pranešėjas aiškino policijos pareigūnui, kad automobilis be posūkio įvažiavo į Gariūnų teritoriją ir nurodo, kokia kryptimi reikia važiuoti. Pateiktame garso įraše taip pat girdisi, kaip pranešėjas prašo asmens eiti į automobilį, nes jis yra girtas, vos pastovintis. Asmuo atsako, kad tai yra ne alkoholis, o vaistai.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

O. P. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. kovo 6 d., apie 17.30 val. Vilniuje, Gariūnų g. 68, vairavo automobilį AUDI A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,12 promilės etilo alkoholio), t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Kaip išplaukia iš kaltinamojo parodymų, neneigdamas faktinės aplinkybės, jog nurodytu laiku, o būtent – 2018 m. kovo 6 d., atvykus policijos pareigūnams, jis buvo neblaivus, atitinkamai – neneigdamas jam nustatyti neblaivumo laipsnio (tiek alkotesteriu 2018 m. kovo 6 d., 17.49 val., tiek ir davus kraujo 2018 m., kovo 6 d., 18.25 val., vis dėlto kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis neigia, nurodydamas, jog jis vairavo būdamas blaivus, tiesiog grįžęs nurodytu adresu į savo darbo vietą, jis išgėrė alkoholio, dėl ko ir buvo nustatytas neblaivumas. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip jo pasirinkta gynybos versija, atsižvelgiant į tai, kad kiti duomenys, surinkti byloje, kuriais teismas vadovaujasi ir kurie pripažintini įrodymais, paneigia tokią kaltinamojo versiją ir patvirtina jo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką.

Pirmiausia pažymėtini liudytojo – T. P. parodymai teisiamajame posėdyje, kai jis parodė, be kita ko, jog į kaltinamojo vairuotą automobilį atkreipė dėmesį, kadangi vairuotojas pavojingai manevravo, kėlė grėsmę, kadangi liudytojui pasirodė, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, jis paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, bei sekė kaltinamojo vairuotą automobilio iki pat pastarojo sustojimo vietos Gariūnų turgavietėje (prie apsaugos posto, į kurį vėliau kaltinamasis nuėjo). Be to, T. P. nurodė, kad betarpiškai bendravo su kaltinamuoju, pastarajam išlipus iš sustojusio automobilio – parodė, kad kaltinamajam pasakė, kad iškvietė policiją, nes kaltinamasis girtas, į ką pastarasis atsakė, kad tai ne alkoholis, o vaistai. Be to, liudytojas parodė, kad buvo itin arti kaltinamojo (kai bendravo, vienu metu buvo ir 10 cm atstumas) ir jautė alkoholio kvapą. Pažymėtina, kad liudytojo T. P. parodymai yra nuoseklūs viso proceso metu (t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes), be to, jo parodymus patvirtina ir pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame, be kita ko, užfiksuotas ir minėtas liudytojo ir kaltinamojo pokalbis, pastarajam sustojus ir einant, kaip išplaukia iš liudytojo (taip pat ir kaltinamojo) parodymų, į apsaugos postą – kai kaltinamasis, pažymėtina, pakankamai neaiškiai sako, kad nėra girtas, o vartojo vaistus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl to, kad liudytojo T. P. parodymai yra nuoseklūs, juos visiškai atitinka bei patvirtina ir kita bylos medžiaga (minėtas garso įrašas), be to, kitas jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų (A. S., J. L.) parodymai, įvertinęs, jog duomenų apie jo asmeninį suinteresuotumą, dėl ko galima būtų kritiškai vertinti jo parodymus, nagrinėjamu atveju nėra, sprendžia, kad minėto liudytojo parodymai pripažintini įrodymu ir jais teismas vadovaujasi, darydamas atitinkamas išvadas.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į liudytojais apklaustų A. S. ir J. L. parodymus, kai jie parodė, be kita ko, jog atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, kur laukė pranešėjas, jie nuėjo į apsaugos būdelę, kur buvo kaltinamasis, kuris, kaip nurodė pranešėjas, vairavo galimai neblaivus, nes įtartinai manevravo; kaltinamojo neblaivumas buvo patikrintas pirmiausia alkotesteriu, o vėliau kaltinamasis nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą. Pažymėtini šių liudytojų parodymai, kad apsaugos poste, kur rado kaltinamąjį, alkoholio butelių nematė (detaliau nurodė liudytojas A. S., parodęs, kad viduje ant stalo ar po stalu alkoholio nematė, tačiau, kaip parodė, spintelėse netikrino). Taip pat pastarieji liudytojai nurodė, kad alkoholio buvo kaltinamojo vairuoto automobilio salone (nors duodamas parodymus liudytojas A. S. nurodė, kad neatsimena, ar buvo alkoholis automobilyje, tačiau pagarsinus jo aprodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, juolab pažymėtina, kad byloje yra kaltinamojo automobilio Augi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kur nuotraukose užfiksuota, jog automobilio salone buvo alaus „Lidskoje“ buteliai (b. l. 12-15). Be to, šie liudytojai taip pat parodė, kad atvykę patikrino ir automobilį – jo variklio dangtis buvo šiltas, taip pat šiltas išmetamųjų dujų vamzdis, be to, buvo paliktos degti automobilio šviesos. Teismas, įvertinęs pastaruosius liudytojus parodymus, juos pripažįsta įrodymais ir taipogi vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas, nes jie nuoseklūs bei atitinka vieni kitus bei kitus byloje surinktus duomenis.

Savo ruožtu vertinant kaltinamojo parodymus, teismas pažymi, kad, viena vertus, dėl esminių momentų jie nėra visiškai nuoseklūs ir neatitinka kitų duomenų (įrodymų) byloje, kita vertus – tam tikrais aspektais jie yra neįtikinami, dėl ko kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis parodė, kad tą dieną buvo susinervinęs dėl motinos, kuri naktį griuvo ir buvo sudaužytas tualeto bakelis, todėl naktį jis tvarkė jį, buvo pavaręs, gal dėl to liudytojas pagalvojo, kad yra išgėręs. Parodė, kad jis apie 17 val. trumpam išvažiavo namo, norėdamas perduoti motinai vaistus, grįždamas iš namų į darbą, pakeliui užsuko į parduotuvę, kur nuspirko alaus, o vėliau, kaip paaiškėjo, jo automobilį iki pat darbo vietos (apsaugos posto Gariūnų turgavietėje) lydėjo automobiliu liudytojas T. P., nors, kaltinamojo teigimu, jis kažkaip ypatingai pavojingai nemanevravo, galbūt kurioje vietoje apvažiavo kanalizacijos dangtį ir pan. Taip pat duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis parodė, kad kai jis išlipo iš automobilio ir ėjo į savo darbo vietą (apsaugos postą Gariūnų turgavietėje), išlipo ir liudytojas, užkalbino jį, pasakė niekur neiti, nes jis iškvietė policiją, į ką kaltinamasis pasakė, kad jei nori, tegul kviečia, nes jis buvo blaivas.

Vertinant pastaruosius kaltinamojo parodymus, pažymėtina, jog jis neneigė, kad prieš tai, kai jis, išlipęs iš vairuoto automobilio, grįžo į apsaugos postą, iš liudytojo jis girdėjo, kad iškviesta policija. Taigi šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamojo dėstoma įvykių versija, kad žinodamas, jog iškviesta policija dėl galimo jo vairavimo neblaiviam, jis vis tiek per kitas maždaug 10 minučių (tiek, kaip išplaukia iš kaltinamojo bei minėtų liudytojų parodymų, truko nuo kaltinamojo sustojimo ir policijos pareigūnų atvykimo), nuėjęs į apsaugos postą, persirengė bei išgėrė jau minėtą alkoolio kiekį, nepaisant to, kad, pažymėtina, jis buvo dar ir darbo vietoje, teismo vertintina kritiškai ir iš esmės kaip nelogiškas ir neįtikinamas elgesys. Juolab duomenų, kad jis iš karto būtų sakęs policijos pareigūnams, jog ką tik, po vairavimo, vartojo alkoholį, būtų rodęs alkoholį, kurį gėrė (išgėrė) apsaugos poste, kur, kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, juos turėjo, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kai kurias kitas ne tiek esmines aplinkybes, kurios taip pat skiriasi – kaip minėta, iš garso įrašo matyti, jog liudytojui T. P. dėl pastarojo nuorodos, kad jis neblaivus, nurodė, kad tai ne alkoholis, o vaistai, savo ruožtu vėliau apie kažkokius vartotus vaistus ir pan. jis nenurodė. Be to, pastebėtini ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai, jog prieš tikrinant kaltinamąjį alkotesteriu, jo buvo klausiama, ar paskutines 15 minučių jis nevartojo alkoholio, į ką kaltinamasis nurodė, kad ne, todėl buvo patikrintas alkotesteriu.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog O. P. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką, yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visusmo – pirmiausia, kaip minėta, remiantis liudytojo T. P. parodymais, kurie nuoseklūs ir kuriais abejoti teismas nemato pagrindo, ypač akcentuojant šio liudytojo parodytą aplinkybę, kad bendraujant su kaltinamuoju, jam išlipus iš vairuoto automobilio, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, taip pat kitus jau aptartus įrodymus (be kita ko, kad liudytojai – policijos pareigūnai nematė jokio alkoholio apsaugos poste, kur, kaltinamojo teigimu, jis po vairavimo vartojo alkoholį), bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kaltinamojo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija, paėmus jo kraują praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui po vairavimo, buvo 2,12 promilės etilo alkoholio. Nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, pripažintina, kad O. P. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 62), administracine tvarka baustas, administracinės nuobaudos negaliojančios (b. l. 63-64), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichikos ligas, byloje nėra, iki nagrinėjamo įvykio dirbo, o po to, kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu, buvo atleistas, bylą nagrinėjant nedirbo, į pateiktus duomenis apie motinos, kuria, kaip jis paaiškino, rūpinasi, sveikatos būklę.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nustatytą vidutinį 2,12 promilių girtumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę (be kita ko, kad jis neteistas) (BK 55 str.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina švelniausios rūšies bausmė, galima skirti už padarytą nusikaltimą, t. y. bauda. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant bausmės dydį, akcentuojant nustatytą konkretų neblaivumo laispnį, tai, kad neteistas, administracinės nuobaudos paskirtos už ne itin šiurkščius ir/ar sistemingus nusižengimus, be to, aplinkybę, jog kaltinamasis yra praradęs darbą, dėl ko spręstina, kad kaltinamajam skirtina mažesnė bauda nei vidurkis, t. y. 60 MGL dydžio bauda.

O. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,12 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – konkretų neblaivumo laipsnį, tai, kad neteistas, anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (nors, kaip minėta, administracinės nuobaudos, paskirtos už nusižengimus, susijusius su KET reikalavimų pažeidimu, negalioja (b. l. 63-64), vis dėlto ši aplinkybė dėl jo anksčiau padarytų nusižengimų, vairuojant transporto priemones, yra reikšminga individualizuojant jo baudžiamąją atsakomybę), be to, aplinkybę, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejų metų ir trijų mėnesių terminui.

Pažymėtina, kad O. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas 2018 m. kovo 26 d. nutarimu (b. l. 57-58), bei tą pačią dieną, paėmus šį dokumentą, apie tai jam buvo išduota pažyma. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad O. P. faktiškai neteko teisės vairuoti transporto priemones būtent nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (pastebint, kad byloje nėra duomenų, kad paėmus vairuotojo pažymėjimą, jis vis tiek būtų naudojęsis minėta specialia teise), todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 26 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę – turto (uždraustos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų) konfiskavimą. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 75 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. P. (b.l. 10). Atsižvelgdamas į tai, kad minėta transporto priemonė priklauso kaltinamajam ir ji šiuo atveju buvo panaudota kaip nusikalstamos veikos priemonė, teismas sprendžia, kad automobilis turi būti konfiskuotas.

Kaltinamajam O. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. kovo 8 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. P. turtui – automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 16-19; 21). Kadangi, kaip minėta, automobilis konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

O. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3000 eurų dydžio baudą.

Paskirti O. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 26 d.

Paskirti O. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti O. P. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

O. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.