Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-215-579/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: 1A-215-579/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
Nuteistasis: E. T.
Advokatai: Vidmantas Baumila, Egidijus Jonas Grigaravičius

Kategorijos

1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-579/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39101-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajai E. T.,jos gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. T. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 8 d. 08.40 val. iki 2020 m. spalio 9 d. 16.06 val. (dvi dienos).

Kardomoji priemonė – namų areštas, palikta nepakeista iki bausmės vykdymo, kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. T. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 129,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. T. nuteista už tai, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 22.30 val. savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus nesutarimams išgertuvių metu, tyčia sudavė E. Š. ne mažiau kaip keturis smūgius kirviu į galvą, ne mažiau kaip tris smūgius nenustatytu kietu buku daiktu į krūtinę, tuo padarė E. Š. galvos ir krūtinės sumušimą – muštines žaizdas kaktoje, dešinio momens srityje, kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje, kraujosruvas kaktos, dešinio smilkinio – momens srityje, pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose, įspaustinius kaktikaulio ir pakauškaulio lūžius, pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, kairiųjų 5-to ir 7-to, dešinio 5-to šonkaulių lūžius, kas komplikavosi plaučių ir krūtinplėvės pūlingu uždegimu, skysčio susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, uždegimine organizmo intoksikacija, galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimu, galvos smegenų pabrinkimu, sepsiu, sepsiniu šoku, dėl ko E. Š. 2020 m. rugsėjo 29 d., 19.20 val. mirė Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, šiais veiksmais nužudė E. Š.. E. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistosios gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde pažymi, jog E. T. nuosekliai paaiškino niekada nevartojusi smurto, ji neturėjo jokio motyvo, jokių priežasčių fiziškai smurtauti, tuo labiau su įrankiais, prieš pas jos draugą A. S. atėjusį E. Š.. Skunde nurodomi E. T. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, pažymima, jog nuosprendyje išdėstytos kaltinančios aplinkybės, perkeltos iš kaltinamojo akto, tačiau nekonkretizuojama, kaip jos pagrindžia tyčią nužudyti.

2.2. Skundo autorius taip pat prašo atkreipti dėmesį į liudytojų parodymus.

2.2.1. Nukentėjusiojo sutuoktinė G. Š. teisme paaiškino, jog E. Š. daug girtavo, kad girdėjo įvairių gandų dėl jo sužalojimo – kad buvo sumuštas (lazdomis) nepažįstamų jaunuolių, kad pas E. T. namie buvo sumuštas.

2.2.2. Liudytojas A. S. nuteistąją įvardino kaip nekonfliktišką, neagresyvią, tuo tarpu T. G. – kaip vartojančią alkoholį, vagiliaujančią. Liudytojas patvirtino, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. į svečius buvo atėję E. Š. ir T. G., kad šiems asmenims besisvečiuojant užmigo, o kitą dieną prabudęs pamatė E. T. su smurto žymėmis, kuri skundėsi, kad ją sumušė T. G.. Liudytojas taip pat patvirtino aplinkybes ir dėl E. Š. sutikimo po dviejų savaičių bare, jo nakvojimo pas E. T..

2.2.3. Liudytojas S. K. nurodė vieną vakarą prabudęs nuo beldimo į duris, kurias atidarius nepažįstama moteris prašė iškviesti policijos pareigūnus. Gretimame bute girdėjosi triukšmas, asmenų ginčas, todėl paskambino pagalbos telefonu. Vėliau išgirdo, kad moteris su vyru išėjo, todėl vėl paskambino į policiją ir pasakė, kad atvykti nebereikia.

2.2.4. Liudytojas S. P. trys savaitės iki nukentėjusiojo laidotuvių nurodė matęs žaizdą ant E. Š. kaktos, tačiau nukentėjusysis teigė, kad jaučiasi gerai. T. G. papasakojo, jog išgertuvių pas E. T. metu pastaroji E. Š. atžvilgiu vartojo smurtą naudodama plaktuką.

2.2.5. Liudytojas N. P. tik po teisėjo priminimo paaiškino, jog E. Š. jam sakė gavęs plaktuku nuo A. S. sugyventinės. Taip pat liudytojas nurodė, jog, būdamas neblaivus, E. Š. griūdavo, ne kartą buvo nusibrozdinęs kaktą.

2.2.6. Liudytojui G. K. nukentėjusysis minėjo, jog kelis kartus yra nukritęs dėl patirtų epilepsijos priepuolių, kad pas T. G. namuose matė E. Š., kuris galvą buvo apsivyniojęs rankšluosčiu (su kraujo žymėmis), o prieš tai buvo matęs nukentėjusįjį sužalotą, matė šašus plaukuotoje galvos dalyje. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, E. Š. nesakė.

2.2.7. Liudytoja T. G. patvirtino, jog E. T. mojavo plaktuku, kad netgi kliudė jos ranką, kad išeinant iš E. T. gyvenamos vietos nematė jokių E. Š. sužalojimų. Paaiškino, kad nukentėjusysis po įvykio nuėjo pas T. G.. Kitą dieną, kai E. Š. atėjo pas ją į namus, pakaušyje matė sukrešėjusį kraują, ant kaktos sužalojimų nebuvo.

2.2.8. Liudytojas A. V. paaiškino, jog dieną prieš mirtį E. Š. buvo pas jį bute, nukentėjusiojo akis buvo paraudusi, dešinė ausis mėlyna, galvoje sužalojimų nematė. Po mirties sklido kalbos, kad E. Š. vartojo alkoholinius gėrimus pas A. S., ir šio asmens sugyventinė nukentėjusįjį sumušė.

2.2.9. Liudytojas K. J. paaiškino, kad dėl E. Š. mirties buvo daug spėlionių, bet tiksliai niekas nežinojo. Nukentėjusįjį matė 3-4 dienos prieš jo mirtį, E. Š. veidas buvo ištinęs, plaukai suvelti, kad būtų sužalotas, nematė. Rugsėjo 10-11 d., penktadienį ar šeštadienį, E. Š. paskambinęs kvietė atvykti pas T. G., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu nukentėjusysis nebuvo sužalotas.

2.2.10. Liudytojas V. M. paaiškino, jog E. Š. pas jį buvo atėjęs 2020 m. rugsėjo 27 d., pernakvojo dvi naktis. Viena nukentėjusiojo akis buvo paraudusi, jis skundėsi, kad skauda krūtinę, kosėjo ir spjaudė kraujais. Galvoje sužalojimų nematė, kaktoje buvo 3 cm ilgio paviršinis nubrozdinimas. E. Š. nepasakojo, kaip buvo sužalotas.

2.2.11. Liudytojas T. G., pas kurį E. Š. prieš mirtį kartais nakvodavo, paaiškino, jog vieną dieną nukentėjusysis grįžo neblaivus, jo galva, veidas, rankos drabužiai buvo kruvini. Nukentėjusysis paaiškino, jog buvo kvailas, dėl to ir buvo sužalotas. Po to jis vėl dingo dviem savaitėms. 2020 m. rugsėjo 24 d. vėl sutikęs E. Š. matė, kad šis sunkiai kvėpavo, buvo išbalęs, ausis mėlyna, sakė, kad jį sumušė nepažįstami jaunuoliai. Skundėsi skausmu krūtinėje, kad sunku kvėpuoti. Po 2-3 dienų atėjęs E. Š. skundėsi, kad blogai jaučiasi, matė, kad nukentėjusiojo pakaušis kraujavo, matėsi didelė kraujosruva. E. Š. buvo pusiau sąmoningas. 2020 m. rugsėjo 29 d. liudytojui reikėjo į darbą, todėl E. Š. paliko lauke, prie laiptinės. Liudytojas nurodė, kad T. G. jam pasakojo, jog E. Š. pas vieną moterį vartojo alkoholinius gėrimus, kad, būdama neblaivi, ta moteris ėmė neadekvačiai, agresyviai elgtis, galimai netgi E. Š. sudavė smūgius plaktuku.

2.3. Skundo autorius pažymi, kad tik liudytojai, bendravę su T. G., nurodė, jog ši moteris jiems pasakojo, kad E. Š. sumušė A. S. draugė E. T.. Pati T. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tokių aplinkybių nepatvirtino, nurodė, jog išeinant (iš buto) E. Š. sužalojimų nematė. Be T. G. nei vienam liudytojui nepapasakojo, kad pati tampė nuteistąją už plaukų. Liudytojai G. K., K. J., V. M., T. G. bendravo ir pažinojo E. Š., tačiau šiems liudytojams nukentėjusysis nesakė, kad buvo sumuštas būtent E. T.. T. G. nurodė, kad jam E. Š. sakė, kad jį sumušė nepažįstami jaunuoliai.

2.4. Gynėjo teigimu, jeigu E. Š. būtų sumuštas E. T., jis tikrai neitų pas ją dar kartą nakvoti, tikėtina 2020 m. rugsėjo 25 d. Kai liudytojas A. S. bare sutiko E. Š., nukentėjusiojo kaktoje matė sužalojimo žymes, sukrešėjusį kraują. Paklausus, kas atsitiko, E. Š. liudytojui nurodė nesikišti ne į savo reikalus. Skundo autorius mano, kad jeigu E. Š. atžvilgiu smurtą būtų pavartojusi A. S. sugyventinė, jis tikrai būtų apie tai pasakęs pastarajam.

2.5. Kaip teigiama skunde, byloje nenustatyta, kur buvo, ką veikė ir su kuo bendravo E. Š. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., 22.40 val., iki kitos dienos vidurdienio ar popietės, kuomet jis atėjo pas T. G.. Nors liudytojas T. G. paaiškino, kad E. Š. rūbai ir galva buvo kruvini, tokios būklės jis tikrai neišėjo iš E. T. buto. Taigi pripažintina, jog smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo kiti asmenys. E. Š. neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, miegodavo įvairiose vietose, nuolat girtavo, todėl ir per ilgesnį vienos, dviejų, trijų savaičių laikotarpį galėjo būti sumuštas bet kur ir bet kokių asmenų, įvairiausiomis aplinkybėmis.

2.6. Skunde pažymima, jog E. T. neturėjo jokių pretenzijų E. Š.. 2020 m. rugsėjo 11 d. vakare jis nebuvo tiek girtas, jog negalėtų apsiginti nuo garbaus amžiaus moters, kuriai nustatytas 50 procentų neįgalumas. Reikėtų stipriai spardyti ar smūgiuoti kumščiais, kad vyrui būtų sulaužyti šonkauliai. Kirstinių pėdsakų krūtinėje ties šonkauliais, kurie rodytų smūgius kirviu, nėra užfiksuota. Ir iš nuteistosios gyvenamos vietos E. Š. išėjo pats, o tai dar kartą patvirtina, kad jis nebuvo išgėręs tiek, kad negalėtų apsiginti.

2.7. T. G. pati vartojo smurtą E. T. atžvilgiu, taigi liudytojai buvo patogu vaizduoti, neva ji buvo susirūpinusi konfliktu. Be to, T. G. simpatizavo tiek A. S., tiek kitam vyriškiui, su kuriuo bendravo E. T., taigi jos pavydas galėjo būti priežastis konfliktui bei apkalboms. Nors S. K. telefoninio pokalbio su policijos pareigūnais metu išties nurodė, jog gretimame bute girdimas garsus triukšmas, daužymasis, tačiau šis liudytojas skambino pagalbos telefonu jau po to, kai T. G. (paprašiusi pagalbos) grįžo atgal į butą, o kitą rytą liudytojas A. S. matė E. T. sumuštą.

2.8. A. S. ir E. T. patvirtino, jog antrą kartą atėjęs pas juos į butą E. Š. vaikščiojo laisvai, eidavo į balkoną parūkyti, niekas nekontroliavo ir nežiūrėjo, prie kokių daiktų nukentėjusysis liečiasi ir kokius pėdsakus palieka. E. Š. skutosi, jo alkūnė buvo sužalota, dėl ko ir galėjo jų bute likti kraujo pėdsakai. Byloje nėra duomenų apie tai, kada E. Š. kraujo pėdsakai atsirado E. T. bute. Jeigu nukentėjusysis E. Š. būtų sumuštas kirviu ar plaktuku nuteistosios bute, jeigu būtų patyręs tokius sužalojimus, kurie jam konstatuoti, bute būtų likę kraujo klanai, o ne pavieniai taškeliai.

2.9. Byloje esančios skambučių telefonu išklotinės nerodo jokių esminių aplinkybių, pačių telefonų kiekis pas nuteistąją bute irgi nerodo nieko svarbaus, nežinia, ar abu rasti telefonai buvo veikiantys.

2.10. Skunde gynėjas kelia klausimą dėl medikų, specialistų iškvietimo į teismo posėdį – tiek dėl E. T. sveikatos būklės (jai nustatytas 50 procentų darbingumas) ir jos galimybės mirtinai sužaloti asmenį, tiek dėl jos psichinės būklės ir pakaltinamumo (liudytoja T. G. nurodė, jog E. T. staiga, be jokios priežasties, paėmusi pradėjo mojuoti plaktuku ar kirviu). Medikai/specialistai taip pat pateiktų nuomonę, ar nuteistoji, esanti garbaus amžiaus ir turinti neįgalumą, neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti bausmę jai būtų sunku.

2.11. Apibendrinant skunde pažymima, jog visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas rungimosi principas, teismas suteikė prioritetą kaltinamajame akte nurodytoms tikimybėms, abejones ir apkalbas pripažino įrodymais, buvo nešališkas. Buvo pažeistos ir BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių nuostatos. Skunde gynėjas aptaria nekaltumo prezumpcijos principą, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pažymi, jog nesant jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, E. T. turėtų būti išteisinta.

3. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas nuteistosios E. T. prašymas, kuriame ji prašo ištirti jos fizinę ir psichinę būklę, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

6. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, jog būtent E. T., veikdama tyčia, būdama pakaltinama, nužudė E. Š.. Pirmosios instancijos teismo nustatyta veika kvalifikuota tinkamai, paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, kiti klausimai išspręsti teisingai.

Dėl E. T. sveikatos būklės

7. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistosios amžius, jos fizinė bei psichinė sveikata (2.10. punktas). Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistosios amžius (gimusi (duomenys neskelbtini)) pats savaime nėra aplinkybė, šalinanti jos atsakomybę ar galinti turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl jos fizinių galimybių atlikti veiksmus, už kurių įvykdymą ji nuteista. Be to, nors skunde ir pažymima, neva E. T. būtent dėl savo sveikatos būklės, konkrečiai – nustatyto 50 procentų darbingumo, negalėjo atlikti jai inkriminuotų veiksmų, jokie šiuos teiginius patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams. Pati E. T. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą, jokių požymių, kad nuteistoji dėl turimų sveikatos problemų negalėtų judėti ar atlikti kitų veiksmų, nebuvo užfiksuota. Nepaisant tam tikro lygio nedarbingumo, nuteistoji E. T. turi nuolatinį darbą, kuris, beje, yra susijęs su gan intensyvia fizine veikla (kaip nurodė, dirba valytoja). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl E. T. kaltės sužalojus E. Š., tai yra atlikus veiksmus, dėl kurių pastarasis vėliau mirė, pagrįstai vertino jos kaltę patvirtinančius įrodymus, o ne duomenis, susijusius su baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens amžiumi ar jo sveikata, kurie, akivaizdu, nebuvo kliūtis atlikti inkriminuotus veiksmus.

8. Veiksmai, susiję su E. T. psichinės sveikatos ir jos pakaltinamumo įvertinimu, šiame procese taip pat atlikti tinkamai. Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens, požymių. BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo skirti tokiam asmeniui teismo psichiatrinę ekspertizę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2011, 2K-5-976/2021). Remiantis teismų praktika, tiek nepakaltinamumas, tiek ribotas pakaltinamumas nustatomi tiriant konkrečią baudžiamąją bylą to nusikaltimo padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-5-976/2021). Nepakaltinamumo negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021).

9. E. T. psichinė sveikata buvo įvertinta atliktus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurioje padaryta išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, 2020 m. rugsėjo 11 d., taip pat ekspertizės atlikimo metu jai konstatuojamas psichikos sutrikimas – pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija, tačiau ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, veikos padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, be to, šiuo metu gali būti apklausiama, duoti teisingus parodymus, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę (5 t., b. l. 133-136). Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, 2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020). Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020). Nagrinėjamu atveju ekspertams buvo pateikti visi aktualūs duomenys (ikiteisminio tyrimo medžiaga, dokumentai, susiję su E. T. sveikatos istorija), kurie buvo įvertinti kartu su duomenimis, gautais pokalbių su tiriamąja metu, ekspertinį tyrimą atliko kvalifikuoti ekspertai (teismo psichiatras ir teismo psichologė), turintys ilgametę ekspertinio darbo patirtį, tyrimas atliktas remiantis atitinkamais ekspertinio tyrimo metodais, kurie aiškiai įvardini ekspertizės akte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas E. T. pakaltinamumo klausimą, netinkamai vertino su tuo susijusius bylos duomenis. Be to, argumentų, kodėl byloje esantis ekspertizės aktas, kaip įrodymas, yra prieštaringas ir neturėtų būti vertinamas, skunde nepateikia ir apeliantas. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su E. T. sveikatos būkle veikos padarymo metu bei jos nepakaltinamumu, atmetami kaip nepagrįsti. Kvalifikuoti ekspertai nagrinėjamu atveju nustatė, jog veikos padarymo metu E. T. suprato atliekamų veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, todėl ji pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl E. T. kaltės nužudžius E. Š.

10. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog įvykio dieną, tai yra 2020 m. rugsėjo 11 d., nuteistoji buvo savo gyvenamoje vietoje kartu su A. S., T. G. ir nužudytuoju E. Š.. Visgi E. T. viso proceso metu tvirtino nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavusi. Pripažino, jog buvo kilęs konfliktas tarp jos ir T. G., tačiau pats E. Š. šiame konflikte, nuteistosios teigimu, jokia apimtimi nedalyvavo. Skunde pažymima ir tai, jog smurtauti prieš nukentėjusįjį E. T. neturėjo jokio motyvo (2.1. punktas), keliama versija, neva sužalojimai E. Š. galėjo būti padaryti jau po išėjimo iš E. T. buto – byloje liko nenustatyta, kur nuo 22.40 val. iki kitos dienos popietės, kuomet grįžo pas T. G., buvo E. Š., be to, pastarasis, anot nuteistosios gynėjo, galėjo būti sužalotas ir vėliau, kelių savaičių bėgyje (2.5. punktas).

11. E. Š. mirė 2020 m. rugsėjo 29 d., Kauno klinikose, į gydymo įstaigą atvežtas tos pačios dienos ryte. Specialistas padarė išvadą, jog E. Š. mirties priežastis buvo galvos ir krūtinės sumušimas, pasireiškęs sužalojimais, nurodytais šios nutarties 1 punkte. Šioje specialisto išvadoje konstatuota ir tai, jog minėti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dvi savaitės iki mirties. Nukentėjusiojo kūne buvo rasta ir kitų sužalojimų (odos nubrozdinimai kairio peties srityje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, keliuose, blauzdose, pėdose). Kaip nustatė tyrimą atlikęs specialistas, dalis šių sužalojimų buvo padaryti 1–2 savaitės iki mirties, o kiti 12 valandų–2 parų laikotarpyje iki mirties, tačiau nei vienas iš jų įtakos mirčiai neturėjo (5 t., b. l. 10-18). Specialisto kompetencija abejoti kolegija pagrindo neturi. Taigi sužalojimai, nulėmę E. Š. mirtį – nustatyti galvos ir krūtinės srityje, o buvo padaryti ne mažiau kaip dvi savaitės iki mirties, taigi ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 15 d. Toks mirtinų sužalojimų padarymo laikas paneigia nuteistosios gynėjo versiją, neva E. Š. galėjo būti sužalotas jau vėliau, praėjus daugiau kaip savaitei po apsilankymo pas E. T. ((duomenys neskelbtini)).

12. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma taip pat paneigia versiją, neva sužalojimai E. Š. buvo padaryti laikotarpiu nuo išėjimo iš E. T. buto iki kitos dienos popietės, kuomet anot liudytojo T. G., E. Š. grįžo pas jį į butą. Vienintelė tiesioginė įvykio liudytoja buvo T. G. (kaip patvirtino E. T. bei pats A. S., pastarasis įvykio metu miegojo ir kas tuo metu vyko nematė). Kaip nurodė liudytoja T. G., jai ir nukentėjusiajam atėjus į svečius pas E. T. ir A. S., jie visi išgėrė du butelius degtinės. A. S. truputį pabendravęs užmigo, po to prigulė ir E. Š.. Dėl šios priežasties (kad E. Š. atsigulė pamiegoti), nuteistoji pradėjo bėgioti po kambarį, paėmė plaktuką, pradėjo juo mosikuoti, puolė liudytoją, užgavo jai ranką. Norėdama atimti plaktuką T. G. teigia kelis kartus sugriebusi nuteistajai už plaukų. Netrukus E. T. atsinešė kirvį ir pradėjo juo mojuoti. Kaip teigia T. G., tai pamačiusi ji išbėgo į laiptinę, beldėsi į kaimynų duris (duris atidarė tik pirmo aukšto kaimynas), prašė pagalbos, o kai pamatė, kad E. T. atidarė buto duris, įbėgo atgal išsivesti E. Š.. Buvo išsigandusi, todėl sužalojimų nukentėjusiojo kūne nepastebėjo. Dėl patirto išgąsčio ir skubos iš buto (duomenys neskelbtini) liudytoja teigia išėjusi basa. Ji pati tvirtina nuėjusi namo, o E. Š. – pas T. G.. Nukentėjusįjį E. Š. sutiko lyg ir kitą dieną, jo pakaušyje matėsi sukrešėjęs kraujas. Kaip matyti, nors pačių nuteistosios smūgių kirviu nukentėjusiajam E. Š. liudytoja nematė, ji vis dėlto patvirtino mačiusi E. T. rankose tiek plaktuką, tiek kirvį, matė ir agresyvius nuteistosios veiksmus, dėl ko ji net (išsigandusi) išbėgo iš buto ieškoti pagalbos.

13. Nors liudytoja T. G., išėjus iš E. T. buto kartu su E. Š., pastarojo kūne sužalojimų nepastebėjo, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškinama keliais aspektais. Visų pirma, T. G. įvykio vakarą intensyviai vartojo alkoholinius gėrimus (vien E. T. bute liudytojos teigimu buvo išgerti du buteliai degtinės), taigi jos gebėjimui pastebėti ir įvertinti E. Š. būklę įtakos galėjo turėti suvartoto alkoholio kiekis (neblaivumas). Antra, E. Š. su T. G. iš buto išėjo vėlai vakare, apie 23 val., kuomet matomumas dėl tamsaus paros meto neabejotinai buvo žymiai mažesnis. Trečia, didžiosios dalies sužalojimų vieta buvo plaukuotoje galvos dalyje bei ties krūtine (taigi juos dengė rūbai), todėl pastebėti tokius sužalojimus buvo sunkiau. Be to, dažnai sužalojimai išryškėja ne iš karto, o tik praėjus tam tikram laikui, tuo tarpu liudytoja su E. Š. išsiskyrė tik išėjus iš E. T. gyvenamos vietos. Taigi aplinkybė, jog T. G. nepastebėjo E. Š. sužalojimų iš karto po įvykio, nagrinėjamoje situacijoje nepaneigia išvados, jog sužalojimai buvo padaryti būtent E. T. bute.

14. Skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojos T. G. parodymų vertinimui, akcentuojamas jos ir nuteistosios konfliktas įvykio vakarą bei galimi smurtiniai veiksmai viena kitos atžvilgiu (2.3., 2.7. punktai). Teismo vertinimu, liudytojos T. G. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, analogiškas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį ji nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, liudytojos parodymai dėl įvykio aplinkybių visgi nėra išskirtinai kaltinantys E. T., liudytoja T. G. nurodė tokias aplinkybes, kokias matė ir/ar prisimena – jog E. T. supyko dėl to, kad nukentėjusysis jos gyvenamoje vietoje užmigo, kad rankose turėjo plaktuką, po to kirvį, kad buvo agresyviai nusiteikusi, šiais įrankiais aktyviai mojavo. Tačiau smūgių E. Š. liudytoja nurodė nemačiusi, kaip, beje, ir E. Š. sužalojimų išėjus iš E. T. gyvenamos vietos. Toks T. G. parodymų turinys ne tik nerodo jos noro apkalbėti, nepagrįstai apkaltinti E. T. (kaip teigiama apeliaciniame skunde), o atvirkščiai, leidžia daryti išvadą, kad liudytoja pasakojo tik tai, ką iš tiesų matė ir/ar prisimena. Juk asmeniui, norinčiam be pagrindo apkalbėti kitą asmenį, tikrai nelogiška nutylėti esminę apkaltinimui aplinkybę – smūgių kirviu sudavimą.

15. T. G. pasakojimų apie nagrinėjamą įvykį patikimumą patvirtina ir liudytojo S. K. parodymai bei jo skambutis bendruoju pagalbos telefonu siekiant į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus. Liudytojas patvirtino 2020 m. rugsėjo 11 d. išgirdęs triukšmą, vėliau beldimą į duris, kurias atidaręs pamatė T. G., kuri buvo išsigandusi, susijaudinusi, sutrikusi, prašė padėti, kadangi „vyrą muša“, klausė, kaip iškviesti policiją. Kaimynės E. T. buto durys tuo metu buvo atidarytos, o bute girdėjosi šurmulys, triukšmas, sklido moteriškas ir vyriškas balsai. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu S. K. operatorei nurodė apie vykstančias muštynes gretimame bute: „bardakas, daužosi, dunda, daužo vienas kitą, užmušti“, „aš miegojau, kažkokia moteriškė į duris man dundėt, skambint, daužyt <...>, sako, čia va mano kažkoks tai ar ten vyras, ar kas jos, ji bute tenais su kažkuo, kaimynė ten, nū, su ta kaimyne, kuri ten gyvena, dunda kažkas, triukšmas baisiausias“ (4 t., b. l. 130-132). Liudytojo S. K. parodymai, šio asmens skambutis bendruoju pagalbos telefonu ir pokalbio turinys patvirtina T. G. nurodytas aplinkybes dėl to, kad ji, išsigandusi nuteistosios veiksmų, išbėgo iš jos buto bei ieškojo pagalbos. Nors liudytojas S. K., kaip pažymima skunde, galėjo girdėti T. G. ir nuteistosios (o ne pastarosios ir nukentėjusiojo) konfliktą, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia E. T. veiksmų E. Š. atžvilgiu. Atvirkščiai, triukšmą, vykstantį konfliktą E. T. bute šis liudytojas girdėjo ir liudytojai T. G. prašant pagalbos (kai nuteistosios bute, be miegančio A. S., buvo likę tik nukentėjusysis ir E. T.).

16. E. T. bute buvo, be kita ko, rastas kirvis (4 t., b. l. 60-79), ant kurio geležtės – E. Š. kraujas; ant šio kirvio koto – ne tik E. Š., bet ir E. T. kraujo pėdsakai (5 t., b. l. 54-56). Sužalojimai kaktoje, dešinio momens srityje E. Š. padaryti bukos briaunos savybių paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu, sužalojimai pakaušyje – aštrią briauną turinčiu kertančio pobūdžio daiktu ar įrankiu (5 t., b. l. 10-18). Nors sužalojimai nebuvo tinkami žalojusio daikto ar įrankio identifikavimui, pagal rūšinius kirvio kaip įrankio požymius (turi ne tik buką, bet ir aštrią briaunas) jis atitinka specialisto išvadoje apibūdintą sužalojimo įrankį. Nagrinėjamu atveju ant kirvio, kurį, kaip patvirtino liudytoja T. G., rankose turėjo nuteistoji ir kuris atitinka E. Š. žalojusio įrankio požymius, buvo rastas ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir nuteistosios kraujas, kas, vertinant ir kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog ne mažiau kaip keturis smūgius šiuo kirviu E. Š. į galvą sudavė būtent E. T..

17. Skunde keliama versija, neva E. Š. kraujas E. T. bute, taip pat ir ant nusikaltimo įrankio – kirvio, galėjo atsirasti 2020 m. rugsėjo 25 d., kuomet E. Š. nuteistosios ir liudytojo A. S. teigimu nakvojo E. T. gyvenamoje vietoje (2.8. punktas). Visų pirma, kaip matyti iš liudytojų, su kuriais E. Š. bendravo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., parodymų, paskutinis nustatytas asmuo, matęs E. Š. prieš jo antrąjį apsilankymą E. T. bute 2020 m. rugsėjo 25 d., buvo liudytojas N. P.. Šio asmens teigimu, nukentėjusįjį jis matė 2020 m. rugsėjo 22 ar 23 d., kuomet pastarasis buvo užėjęs pas liudytoją (N. P.) į namus. E. Š. pakaušyje aiškiai matėsi šašas (sukrešėjęs, sudžiūvęs kraujas), kaktoje – įdrėskimas. Kaip matyti, apsilankymo pas N. P. metu nukentėjusiojo E. Š. žaizdos jau nebekraujavo, atvirkščiai, išoriškai žaizdos jau buvo pradėjusios gyti, tokia jų būklė, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo būti išlikusi ir 2020 m. rugsėjo 25 d., tai yra galimo antro apsilankymo pas E. T. bute metu. Antra, E. Š. kraujo bei kraujo pėdsakų radimo vieta (ant kirvio ašmenų bei koto), paneigia atsitiktinę šio kraujo atsiradimo ant nurodytų paviršių tikimybę – kaip minėta, E. Š. 2020 m. rugsėjo 25 d. nebekraujavo, kirvis, akivaizdu, nėra daiktas, naudojamas kasdienėje veikloje, tuo labiau bute, juolab, kad ir rastas jis buvo ne pačiame bute, o balkone (4 t., b. l. 60-79). Taigi pagrindo išvadai, neva E. Š. kraujas ant nusikaltimo įrankio atsirado atsitiktinai, šiuo atveju nėra. Tokios išvados nepaneigtų net ir aplinkybė, jog vienas ar kitas E. Š. kraujo lašas (besiskutant ar iš žaizdų) būtų nukritęs.

18. Sužalojimai, lėmę E. Š. mirtį, nustatyti ne tik jo galvoje, bet ir krūtinėje (poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, trijų šonkaulių lūžiai), jų atsiradimo laikas toks pat, kaip ir sužalojimų galvoje – ne mažiau kaip dvi savaitės iki mirties, šie sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas (5 t., b. l. 10-18). Aprašant E. T. atliktus veiksmus nurodyta, jog šie sužalojimai buvo padaryti nenustatytu kietu buku daiktu. Pažymėtina, jog remiantis specialisto išvada dėl mirties priežasties nustatymo, sužalojimai krūtinėje nebuvo padaryti kirviu (aštriąja dalimi), taigi kirstinių pėdsakų krūtinėje nebuvimas (kas akcentuojama gynėjo skunde, 2.6. punktas) nelaikytinas prieštaravimu – sužalojimų krūtinėje įrankis ar priemonė nebuvo identifikuoti, šie sužalojimai, kaip minėta, galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu buku daiktu (tame tarpe kirvio ar plaktuko buka dalimi).

19. Liudytojas T. G., pas kurį nukentėjusysis kartas nuo karto gyvendavo (nakvodavo), nurodė, jog E. Š. grįžo į namus vidurdienį kruvinu veidu, rankomis, rūbais. Iš kurių kūno vietų bėga kraujas, nematė, tačiau E. Š. parodė, jog žaizda pakaušyje, be to, galimai žaizda buvo ir kaktoje. Jis nurodė ir tai, kad netrukus (E. Š. persirengiant), atėjo G. K.. Liudytojas G. K. patvirtino matęs pas T. G. nukentėjusįjį E. Š., nurodė, jog pastarojo galva buvo apvyniota rankšluosčiu, ant kurio buvo kraujo dėmės. Taigi liudytojai T. G. ir G. K. ne tik patvirtino kitą dieną po konflikto E. T. gyvenamoje vietoje matę E. Š., bet ir nurodė, jog nukentėjusiojo galva buvo sužalota (T. G. matė pačią žaizdą, o G. K. – kraują ant rankšluosčio, kuriuo E. Š. buvo apsivyniojęs galvą). Maždaug trys savaitės iki E. Š. laidotuvių (taigi, maždaug tuo metu, kai įvyko konfliktas E. T. gyvenamoje vietoje) šviežias žaizdas nukentėjusiojo E. Š. galvoje bei kaktoje patvirtino matęs ir liudytojas S. P..

20. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-229-495/2021). Šioje byloje E. T. kaltę patvirtina ne tik anksčiau aptarti tiesioginiai įrodymai – liudytojos T. G. nurodytos aplinkybės dėl E. T. agresyvių veiksmų ir rankose turėto nusikaltimo įrankio (kirvio), ant kirvio ašmenų rastas nukentėjusiojo kraujas, ne tik nukentėjusiojo, bet ir nuteistosios kraujo pėdsakai ant kirvio (nusikaltimo įrankio) koto, liudytojų, kitą dieną po įvykio mačiusių E. Š. sužalojimus, parodymai. Nagrinėjamu atveju teismo vidiniam įsitikinimui dėl E. T. kaltės formuotis padeda ir netiesioginiai įrodymai – bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti keli asmenys, kurie patys įvykių E. T. bute nematė, tačiau girdėjo, jog smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo būtent nuteistoji. Apie tokias sužalojimo aplinkybes, kokios nustatytos šioje byloje, iš T. G. nurodė girdėję liudytojai S. P., T. G.. Jog nukentėjusįjį sužalojo E. T., iš paties nukentėjusiojo nurodė girdėjęs ir liudytojas N. P., kuris, kaip nustatyta, pažinojo E. Š. daugiau nei dvidešimt metų, taigi nukentėjusysis šiuo asmeniu pasitikėjo. Pažymėtina, jog ne vienas nukentėjusįjį pažinojęs asmuo, apibūdindamas jo charakterį pažymėjo, kad E. Š. buvo nekonfliktiška asmenybė, išgėręs būdavo ramus, eidavo miegoti arba ramiai sėdėdavo (taip E. Š. asmenybę apibūdino buvusi jo sutuoktinė G. Š., S. P., N. P., A. V., K. J., V. M., taip pat liudytoja T. G.). Jokių duomenų apie tai, kad E. Š., 2020 m. rugsėjo 11 d. vakare išėjęs iš E. T. buto, iki grįžimo pas T. G. kitos dienos popietę, būtų įsivėlęs į kokį nors konfliktą, kurio metu galėjo būti sužalotas, byloje nėra.

21. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą – liudytojų parodymus apie nekonfliktišką nukentėjusiojo asmenybę, liudytojų S. P., T. G., N. P. parodymus apie E. Š. sužalojusį asmenį (A. S. sugyventinę E. T.), kurį jiems nurodė arba T. G., buvusi su nukentėjusiuoju įvykio vakarą, arba pats E. Š., liudytojos T. G. parodymus apie agresyvų E. T. elgesį 2020 m. rugsėjo 11 d. vakare bei rankose turėtą kirvį, ant nusikaltimo įrankio rastą ne tik nukentėjusiojo, bet ir nuteistosios kraują, kaimyno S. K., girdėjusio vykstantį konfliktą, parodymus apie tai, kad T. G. prašė padėti, kadangi „vyrą muša“, jo skambutį bendrojo pagalbos centro telefono numeriu ir šio kaimyno operatorei papasakotą konflikto pobūdį bei jame dalyvavusių asmenų paminėjimą – teisėjų kolegija daro išvadą, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent E. T.. Proceso dalyvių prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių visuma pagrindė tokią įvykio versiją, kuri buvo nurodyta kaltinime, tai yra jog smūgius kirviu ir nenustatytu daiktu nukentėjusiajam sudavė būtent E. T., sužalojimai, atsiradę dėl šių smūgių, buvo E. Š. mirties priežastis, taigi E. T. yra kalta dėl nukentėjusiojo mirties, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

22. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008, 2K-252/2011). Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-267-942/2017, 2K-265-1073/2018).

23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog E. T. veikė netiesiogine tyčia, kadangi suduodama kirviu į galvą bei nenustatytu kietu buku daiktu į krūtinę, suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tyčia buvo tiesioginė. Kaip jau minėta, esant netiesioginei tyčiai kaltinamieji abejingi padarinių kilimui, jiems tas pats, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kils ar nekils. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl E. T. smurtinių veiksmų – keturių pakankamai stiprių smūgių kirviu (tame tarpe ir aštriąja dalimi), į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytos ne tik muštinės žaizdos kaktoje, dešinio momens srityje, bet ir kirstinė žaizda pakaušio dešinėje, įspaustiniai kaktikaulio ir pakauškaulio lūžiai, buvo neišvengiamas. Pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils dėl tokių nuteistosios E. T. veiksmų: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybė. Nebebuvo jokių abejonių apie galimą alternatyvą: bus ar nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti sužalojimai. Problema buvo tik dėl padarinių kiekybinės (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybinės išraiškos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas). Ir bet kuri iš šių pasekmių nuteistajai buvo priimtina. O tai tiesioginės tyčios požymiai. Taigi šioje byloje kaltės klausimas galėjo būti keliamas tik taip: E. T. norėjo gyvybės atėmimo kaip savo veikos tikslo (paprasta konkretizuota (apibrėžta) tyčia) ar gyvybės atėmimas buvo vienas iš jos nusikalstamos veikos tikslų greta sveikatos sutrikdymų (alternatyvi konkretizuota (apibrėžta) tyčia). Šiame kontekste pažymėtina, kad tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau nuosprendį priimantis teismas privalo teisingai nustatyti tyčios rūšį.

Dėl paskirtos bausmės, civilinio ieškinio

24. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą E. T. buvo paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistoji padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus gyvybės atėmimu. Ši nusikalstama veika sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Apygardos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. T. apsvaigimą 2020 m. rugsėjo 11 d. vakare, tačiau tiek jos pačios, tiek liudytojų A. S. ir T. G. parodymai patvirtina, kad darydama nusikalstamą veiką E. T. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jos veiksmams, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta sunkinančia jos atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pagrįstai vertino ir nuteistosios asmenybę – jog ji neteista, administracine tvarka bausta, dirbanti, darbo vietos administracijos charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs nurodytų E. T. asmenybę bei jos padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas skyrė E. T. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei numatytas bausmės vidurkis (kuris nagrinėjamu atveju yra 11 (vienuolika) metų). Nors nuteistosios asmenybė nagrinėjamu atveju išties vertinama pakankamai pozityviai, baudžiamojon atsakomybėn ji traukiama pirmą kartą, be to, yra garbaus amžiaus, padaryto nusikaltimo sunkumas bei jo pavojingumas, pobūdis, panaudoti įrankiai, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina paskirtos bausmės griežtumą, paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga.

25. Byloje buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl E. Š. gydymo išlaidų, civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tarp patirtos žalos ir E. T. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, byloje nustatyta, kad būtent dėl jos veiksmų buvo nužudytas nukentėjusysis, jam buvo atliktos įvairios gydymo procedūros, dėl ko ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms, taigi šios išlaidos pagrįstai priteistos iš nuteistosios.

Dėl proceso išlaidų

26. Pirmosios instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos E. T. iš pastarosios nusprendė neišieškoti, pažymėdamas, kad nors ji ir gauna pajamas, jos nėra didelės. Analogiškas prašymas dėl išlaidų išieškojimo gautas ir apeliacinės instancijos teisme – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai iš E. T. turėtų būti priteista 180 Eur už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą.

27. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi, siekiant užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese (BPK 322 straipsnio 1 dalis), nuteistajai E. T. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas V. Baumila. Ta pačia nutartimi nuteistajai buvo išaiškinta, kad jai paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka. Nors tam tikrais atvejais teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais), tokia situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė. Apeliacinis procesas buvo inicijuotas ir vyko pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, kuris atitinkamai atmetamas, tiek skundo padavimo metu, tiek šios nutarties priėmimo metu nuteistoji yra laisvėje, realios laisvės atėmimo bausmės atlikti nėra pradėjusi. Kaip minėta, paskiriant E. T. gynėją, jai buvo išaiškinta, kad patirtų išlaidų atlyginimas gali būti išieškomas iš jos pačios. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas analogišką išlaidų atlyginimo klausimą pažymėjo, kad E. T. gaunamos pajamos nėra didelės, tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Nuteistoji turi nekilnojamojo turto (jai priklauso dalis buto, kuriame ji gyvena, 5 t., b. l. 160, 161), nuolatinį darbą (5 t., b. l. 151, 152), kuriame dirba jau beveik dešimt metų (7 t., b. l. 21), taigi gauna tam tikro dydžio pajamas, kurių dydis, beje, nėra tiksliai žinomas (nuteistoji duomenų apie savo darbo užmokestį nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui). Nesant duomenų apie prastą nuteistosios E. T. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti pagrindo nėra. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudarančių 180 Eur, priteisimo tenkinamas ir iš nuteistosios E. T. išieškoma ši išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. T. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios E. T. išieškoti valstybės naudai 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albinas BielskisEvaldas GražysLinas Šiukšta