- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-816-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00539-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1657-1105/2020 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Naideka“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir Biuras) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka“ 2 617,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-03-05 Vokietijoje dėl P. K., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonės IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį buvo UAB „Naideka“, todėl ji yra atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne Karte e.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė Biurui reikalavimą 2 617,98 Eur sumai, kuri, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, buvo sumokėta. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas lėšas, tačiau UAB „Naideka“ reikalaujamos sumos nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-06-30 sprendimu ieškinį patenkino visa apimtimi. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Naideka“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai 2 617,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 59 Eur žyminį mokestį, 429,87 Eur išlaidas už dokumentų vertimą bei 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės valdoma transporto priemonė IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu nebuvo apdrausta. Bylos šalys šios faktinės aplinkybės neginčija.
5. Iš P. H. policijos valdybos Eismo saugumo / spec. tarnybų direkcijos Greitkelių policijos nuovados dokumento ir Pranešimo apie eismo įvykį (bylos Nr. VU/0252269/2018) nustatė, kad 2018-03-05 6.19 val. neapgyvendintoje vietovėje, greitkelis Nr. 67, įvyko eismo įvykis judant išilgine kryptimi, susidūrimas su kita transporto priemone, kuri lenkia arba laukia; dalyvis eil. Nr.01 kaltininkas: vairuotojas P. K., kaltinimas: Kelių eismo taisyklių (vok. santrumpa - StVO) 7 straipsnio 5 dalies, 1 straipsnio 2 dalies, 49 straipsnio pažeidimai; Kelių eismo įstatymo (vok. santrumpa - StVG) 24 straipsnio pažeidimas, BKat 31.1. punkto pažeidimas; Administracinių teisės pažeidimų įstatymo (vok. santrumpa - OWiG) 19 straipsnio pažeidimas; OWi-TBNR 107101 (35,00 Eur), OWi nesutrumpintas tekstas: persirikiuodamas į kitą važiuojamos kelio dalies juostą sukėlė eismo įvykį; kaltinamasis pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą; transporto priemonės duomenys - puspriekabių vilkikas „Iveco“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvis eil. Nr. 02: nukentėjęs asmuo M. D., transporto priemonės duomenys - lengvasis automobilis VW POLO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žala / pėdsakai / tech. defektai - kairysis transporto priemonės šonas dėl susidūrimo šonu su 01 eismo įvykio dalyviu: dešinysis transporto priemonės šonas: nubruožus padaryta žala dėl šoninio susidūrimo su kelio atitvaru. Ieškovas į bylą pateikė 2018-05-24 Vokietijos biuro „G. K. e. V.“ Reikalavimą atlyginti žalą (Vidaus nuostatų 5 str.), adresuotą ieškovui, pagal šį raštą ieškovo vardas, pavardė - D. M., žalą sukėlusios šalies transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio data 2018-03-05, eismo įvykio vieta A67, 2,8 km; nurodyta, kad pateikiamas reikalavimas dėl kompensacijos pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį, atlikti šie mokėjimai: kompensacija – 2 236,50 Eur, išorės paslaugos - 45,81 Eur, administravimo mokestis - 335,50 Eur, iš viso 2 617,98 Eur. BECS Europos žalų administravimo biuro 2018-05-09 Žalos atlyginimo reikalavime nurodyta: transporto priemonė: (duomenys neskelbtini) eismo įvykio data: 2018 m. kovo 5 d., draudimo liudijimo turėtojas: P. K., mokestis (įsk. 19 proc. PVM): 335,50 Eur, tyrimo ataskaita: 45,81 Eur apgadinimai: 2 236,67 Eur, likutis 2 617,98 Eur. BECS Europos žalų administravimo biuro 2018 m. gegužės 9 d. rašte Vokietijos biurui „G. K. e.V.“ pažymėta, kad „Jūsų apdraustos transporto priemonės vairuotojas nepaisė kitos eismo įvykio šalies pirmenybės eisme“ ir „eismo įvykį užregistravo policija“. Į bylą pateikti 2018-05-09 pavedimo nurodymai 586,67 Eur, 1 650,00 Eur ir 45,81 Eur sumai. 2018-07-18 lėšų pervedimo nurodymu ieškovas pervedė Deutsches Büro G. K. E.V. 2 617,98 Eur.
6. Ieškovas pateikė teismui eismo įvykio vietos - Vokietijos teisę pagrindžiančias nuostatas, teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Pateikė duomenis, kad pagal Civilinio kodekso 249 straipsnį, kuris reglamentuoja žalos atlyginimo pobūdį ir dydį, asmuo, įpareigotas atlyginti žalą, privalo atkurti tokią būklę, kokia būtų, jei nebūtų įvykusios žalos atlyginimo prievolę sąlygojančios aplinkybės (1 dalis); jeigu dėl asmens sužalojimo ar dėl daikto sugadinimo turi būti atlyginta žala, tai kreditorius vietoje atkūrimo gali pareikalauti reikiamos piniginės sumos; daikto sugadinimo atveju į pagal 1 pastraipą reikalaujamą sumą įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis ir tik tada, jei jis iš tikrųjų susidarė. Ieškovas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, o atsakinga už eismo įvykį šalis turi atkurti iki eismo įvykio buvusią transporto priemonės būklę. Vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinės teisės teismo(BGH) sprendimu, trečioji šalis pagal Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas (BECS Europos žalų administravimo biuro 2014-09-17 raštas, Teisminė praktika CK1973-11-06-VI ZR 1/73). Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir ją pagrindė, remdamasis Vokietijos teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu Vokietijoje per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuota ir išmokėta kompensacija bei kitos dėl eismo įvykio patirtos išlaidos. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovas, nepateikė į bylą kitų įrodymų dėl civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, ir žalos bei jos dydžio.
7. Atsakovės argumentai apie tai, kad negalima nustatyti žalos dydžio yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, o tik keliamos abejonės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, tuo labiau, kai jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto - Nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti tos šalies teisės aktų nuostatomis.
8. Vadovaudamasis civilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, teismas sprendė, kad ieškovas pagrindė ieškinio reikalavimus ir įrodė, kad išmoka Vokietijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Vokietijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte e.V.) 2 617,98 Eur sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-30 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė formaliai, neatliko išsamios situacijos analizės, todėl sprendimas formalus, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad atsakovė žalos administravimo procese buvo pasyvi, nebendradarbiavo, nesiėmė veiksmų paneigti vilkiko vairuotojo atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, o nagrinėjant bylą teisme, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Biuro pateiktus duomenis.
13. Biuro pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Biuras patyrė išlaidas apmokėdamas Vokietijos nacionalinio draudikų biuro (toliau – Vokietijos Biuras) 2018-05-24 išduotą mokėjimo reikalavimą, kurį sudaro: 2 236,67 Eur išmoka nuostoliams dėl sugadintos transporto priemonės atlyginti bei išlaidas už vertintojo paslaugas, 45,81 Eur kitos (išorės) išlaidos ir 335,50 Eur žalos administravimo mokestis, todėl tokio dydžio sumą prašė priteisti iš atsakovo.
14. Apeliantė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, t. y. nepateikė kitokį Vokietijos teisės turinį, nei įrodinėjo Biuras, pagrindžiančių įrodymų, todėl teismui nebuvo pagrindo nagrinėti ir vertinti atsakovės keliamus klausimus.
Šalies argumentai
15. Apeliantė, nors ir prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 3 punktas prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1-5 dalims, tačiau apeliantas nevykdė CPK 226 nustatytos pareigos bei iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje galutinai nesuformulavo savo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, apelianto prašymo pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nagrinėti.
16. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso ( toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „Naideka“ apeliaciniu skundu, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteisti nuostoliai regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neatliko išsamios situacijos analizės.
19. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą bei ieškovo atsiliepimą į jį, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 išdėstytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis).
22. Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis).Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.
23. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2018-03-05 Vokietijoje dėl P. K., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, kad įvykio kaltininkas yra P. K.. Įvykį užfiksavo P. H. policijos valdybos Eismo saugumo / spec. tarnybų direkcijos Greitkelių policijos nuovados pareigūnai. Apeliantė, priešingai nei ieškovas, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos darbuotojui nebuvus atsakingam už ginčo eismo įvykį. Transporto priemonės IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį buvo UAB „Naideka, kuri atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalą turi atlyginti atsakovė.
24. Tais atvejais, kai Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
25. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
26. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei buvo suteikta galimybė dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2018-03-05 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau atsakovė nepateikė paaiškinimų Biurui ar Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio pasekmėmis nelaikytina aplinkybe, kuri savaime paneigtų ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliantė iš esmės nenurodo kokios objektyvios kliūtys jai sutrukdė imtis aktyvių veiksmų ir dalyvauti žalos sureguliavimo procese.
27. Įvykis įvyko Vokietijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiame ginče pagrįstai taikytos Vokietijos teisę pagrindžiančios nuostatos, teisės taikymo ir aiškinimo praktika (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai). Bylos duomenys leidžia spręsti, jog žala paskaičiuota tinkamai, atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, įrodymų, paneigiančių nustatytos žalos dydį, nepateikė. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia tiek trečiojo asmens dalinę kaltę, tiek turtinės žalos ir jos administravimo mokesčių dydžius, todėl keisti jų nėra pagrindo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, šalių poziciją ginčo klausimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais UAB „Naideka“ apeliacinio skundo teiginius dėl formalaus bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nurodė deklaratyvius, nemotyvuotus argumentus, grįstus subjektyviais atsakovės samprotavimais apie tam tikras įvykių aplinkybes, o ne faktinėmis bylos aplinkybėmis.
29. Apeliacinis skundas vertinamas kaip deklaratyvus, pareikštas nenurodant objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas ar jomis iš esmės suabejoti. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, tačiau vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir jais nepagrindė savo išvadų.
30. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pagrįsto teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-30 sprendimą palikti nepakeistą.