Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-581-175-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
1A-581-175-2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00625-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
K. G.
Advokatai
Angelė Fominienė

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudž. byla Nr. 1A-581-175/2012

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-56-1-00625-2011-0)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, per du mėnesius atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2011-10-29, apie 11.30 val. viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., vairuodamas automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis ypatingai įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam A. B. ir aplinkai, tyčia aplenkė ir priverstinai sustabdė A. B. vairuojamą automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie A. B., sėdinčio automobilyje, tyčia per pravirą kairės pusės priekinių durelių lango stiklą ranka sudavė vieną kartą per veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. G. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skunde jis teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau teismas šališkai tyrė įrodymus, vertino tik nukentėjusiojo parodymus, kuris dėl blogų santykių apeliantą apkalba, ar galėjo sumaišyti jį su kitu asmeniu, nes apeliantą pažįsta tik iš matymo. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuteistojo įvykio vietoje nebuvo, kadangi jis 2011-10-29 iki pietų buvo kartu su žmona ir dukra adresu (duomenys neskelbtini), Kybartai, Vilkaviškio r. Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai yra paneigti apelianto parodymais, kad tą dieną jis negalėjo važiuoti automobiliu O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo išdaužtas šio automobilio bagažinės lango stiklas, ką patvirtino liudytojai R. L. bei Ž. K.. Tuo tarpu liudytojos I. D. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip prieštaringi ir kuriais siekiama padėti sūnui. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad apeliantas buvo įvykio vietoje ar vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nenustatyta, nes specialisto išvadoje Nr. G 932/11(09) nurodyta, kad A. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Apeliantas teigia, kad faktą apie nebuvimą įvykio vietoje patvirtino ir liudytoja Ž. K., o tai, kad abonentas Nr. 8-635-79737 nuo 10:17:56 iki 14:10:38 val. buvo Marijampolės m. dar neįrodo jo kaltės, nes Ž. K. savo automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2011-10-29 buvo paskolinusi savo draugei L. J., tačiau jame buvo paliktas ir jos mobilus telefonas, todėl šiuo telefonu tą dieną naudojosi kitas asmuo. Ž. K. ne kartą skambino nuteistojo naudojamu telefonu į savo telefoną, ieškodama jo, nes užmiršo, kad šį telefoną paliko automobilyje, kurį paskolino draugei. Kadangi šių aplinkybių aplinkės teismas nenagrinėjo, todėl turi būti atliktas įrodymų tyrimas ir į teismo posėdį turi būti iškviestos bei apklaustos Ž. K. (kurios parodymais be pagrindo nesivadovauta) ir L. J.. Skundo autorius nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų, o teismas dėl šališkumo, t.y. ignoruojant jį teisinančius įrodymus ir taip pažeidžiant rungtyniškumo principą, padarė klaidingas išvadas. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes pagal BK 284 str. 1 d. galėjo paskirti piniginę baudą, kadangi jis vienas išlaiko šeimą, turi galimybę sumokėti paskirtą baudą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

K. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl K. G. kaltumo pagal BK 284 str. 1 d. Nors nuteistasis K. G. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys nukentėjusiojo A. B., liudytojos I. D. parodymai bei kita bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad nustatytu laiku, jam automobiliu važiuojant Vilkaviškio r., Kybartų m., Gedimino g. link geležinkelio pervažos į aikštelę, jo vairuojamą automobilį aplenkęs sustabdė O. V. automobilis, iš kurio išlipo K. G. ir priėjęs prie jo sėdinčio automobilyje pradėjo keikti, delnu sudavė jam per veidą. Dėl suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, o kairė veido pusė paraudo. Aikštelės tvora permatoma, aikštelėje buvo jo motina I. D.. Jis nuvažiavęs viską papasakojo motinai. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra, nes jie patvirtinti liudytojos I. D. parodymais, iš kurių matyti, kad apie 11 val., jai būnant aikštelėje matė, kaip atvažiuoja automobiliu A. B., o prie jo automobilio privažiavo automobilis O. V., iš kurio išlipęs K. G. priėjo prie jos sūnaus. Ji visą laiką jų nestebėjo. Po to privažiavo A. B. ir klausė, ar jo veidas neraudonas. Veidas buvo raudonas, o sūnus pasakė, kad per veidą delnu jam sudavė K., kurį ji pažįsta iš matymo kaip Kybartų miesto gyventoją. Specialisto išvadoje Nr. G 932/11(09) konstatuota, kad A. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, jei įvykio metu A. B. buvo suduotas smūgis į veidą, tai jis galėjo jausti fizinį skausmą.

Nukentėjusiojo duotų parodymų nuoseklumą patvirtina 2011-10-29 Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjos I. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2011-10-29 į Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK kreipėsi A. B., kuris pranešė, jog nurodytu laiku ir vietoje, jį, vairuojantį automobilį Peugeot 307, sustabdė K. G. savo automobiliu O. V. bei sėdinčiam automobilyje A. B. sudavė ranka į veido sritį, tuo pastarajam sukeldamas fizinį skausmą. Tai patvirtina, kad A. B. nuo pat įvykio pradžios nuosekliai nurodė visas aplinkybes. Jo parodymus taip pat patvirtina 2012-02-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nukentėjusysis parodė ir paaiškino, kur ir prie kokių aplinkybių K. G. sustabdė jo vairuojamą automobilį ir jam sudavė smūgį.

Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos Ž. K. parodymus, kuriuose ji nuosekliai nurodė, kad įvykio laiku ji su dukra K. G. ir sugyventiniu K. G., nuo ryto iki 13 ar 14 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. Ji taip pat nurodė, kad naudojasi vieninteliu telefono abonentu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis K. G. taip pat turi vieną telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2012-02-29 Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš 2012-01-27 gautų judriojo telefono ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių sujungimų išklotinių matyti, kad įvykio dieną 2011-10-29 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi liudytoja Ž. K., nuo 10:17:56 iki 14:10:38 val. buvo Marijampolės m., abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. G., buvo Kybartų m. Vilkaviškio r. sav. Tokia informacija gauta teisėtu būdu, nes tai patvirtina 2012-01-17 prokuroro nutarimas, sankcionuotas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriuo nutarta susipažinti su K. G. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ž. K. naudojamo telefono abonento (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių išklotinėmis 2011-10-29 dienai. Paminėta informacija patvirtina, kad liudytoja Ž. K. negalėjo būti Vilkaviškio r. Kybartuose ir tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad nusikaltimo padarymo metu K. G. įvykio vietoje nebuvo, nes buvo savo namuose minėtu adresu su savo sugyventine ir dukra. Įvertinus tai kas paminėta, nekyla abejonių, kad apelianto skunde iškelta versija, jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 10:17:56 iki 14:10:38 val. buvo Marijampolės m., nes Ž. K. savo automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2011-10-29 buvo paskolinusi savo draugei L. J., tačiau jame buvo paliktas ir jos mobilus telefonas, todėl šiuo telefonu tą dieną naudojosi kitas asmuo, yra nuteistojo bandymas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl atmetamas ir apeliacinio skundo motyvas, kad turi būti atliktas įrodymų tyrimas ir į teismo posėdį turi būti iškviestos bei apklaustos Ž. K. ir L. J..

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad byloje yra pakankamai K. G. kaltę pagal BK 284 str. 1 d. patvirtinančių įrodymų, kuriais, dėl jų nuoseklumo ir neprieštaravimo tarpusavyje, abejoti pagrindo nėra. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad K. G. jokio nusikaltimo nepadarė, o teismas šališkai tyrė įrodymus, nes vertino tik nukentėjusiojo parodymus, kuris dėl blogų santykių apeliantą apkalba, ar galėjo sumaišyti jį su kitu asmeniu, nes apeliantą pažįsta tik iš matymo, o smurto vartojimo fakto nepatvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, yra atmetami kaip prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Dėl paminėtų įrodymų, kuriais objektyviai pagrindžiama K. G. kaltė, atmetamas ir apeliacinio skundo motyvas, kad liudytojos I. D. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tą dieną jis negalėjo važiuoti automobiliu O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo išdaužtas šio automobilio bagažinės lango stiklas, ką patvirtino liudytojas R. L., tačiau šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiksliai neprisimena kada keitė minėto automobilio galinį dangtį su stiklu, o remontas truko apie valandą, nuo 12.00 iki 13.00 val. ir po remonto K. G. iš karto išsivarė automobilį. Kaip matyti, liudytojo R. L. parodymai nepaneigia K. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes pagal BK 284 str. 1 d. galėjo jam paskirti piniginę baudą, kadangi turi galimybę sumokėti paskirtą baudą. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negalima. Nuteistasis šį tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam, kaip recidyvistui, parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jo terminą, kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad ankstesni nuteistojo padaryti nusikaltimai įvykdyti gan senai, jo padarytu nusikaltimu sunkios pasekmės nekilo, teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą jam atidėjo. Be to, nors nuteistasis nurodo, kad jam galėtų būti skiriama bauda, nes turi galimybę sumokėti paskirtą baudą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad už administracinius teisės pažeidimus nuteistasis baudų nemoka, dalis jų pakeista į nemokamus viešuosius darbus, šiuo metu jis nedirba, pajamų negauna. Tai rodo, kad piniginė sankcija nuteistojo atžvilgiu būtų ne tik neveiksminga (piniginės sankcijos nesustabdo jo nuo teisės pažeidimų), bet ir būtų sunku ją įvykdyti (jis neturi tokio pajamų šaltinio).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu K. G. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai : Algirdas JaliniauskasJūratė Jakubonienė