- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1-895-718/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- I. S.
- Nukentėjusysis
- E. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis I. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra:
I. S. 2019-03-13, apie 17.30 val., prie Taikos pr. 115, Klaipėda, šalia AB „Swedbank“ bankomato, žodiniu konflikto metu smogė vieną smūgį kumščiu E. Ž. į veidą, tokiu būdu E. Ž. padarydamas burnos srities sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, o pastumtas E. Ž. nukrito ant grindinio ir patyrė dešinės išorinės kulkšnies lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019-03-13, apie 17.00 val., atvyko prie parduotuvės „Iki“, Žardininkų g., nes norėjo bankomate išsigryninti didelę pinigų sumą. Kai jis stovėjo prie bankomato, jam už nugaros atsistojo nukentėjusysis E. Ž. su draugu, jie abu buvo neblaivūs, kažkuris rankoje laikė butelį alaus. Paprašė jų pasitraukti, tačiau jie neatsitraukė, E. Ž. ir su juo buvęs asmuo pradėjo keiktis, grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius, o kai jis, kaltinamasis, pasiėmęs pinigus, ėjo nuo bankomato, E. Ž. norėjo sugriebti jam už kaklo. Jis gindamasis patraukė E. Ž. ranką, buvo išsigandęs, manė, kad nukentėjusysis nori pagroti jo pinigus. Prie bankomato užtruko 5 minutes, nes iš pradžių įdėjo ne tą banko kortelę, o nukentėjusysis su draugu tiesiog stovėjo 10 cm atstumu nuo jo, jis jautė jų alsavimą į nugarą, todėl ir kilo tokia mintis. Iš pradžių jis nebijojo, tiesiog paprašė pasitraukti toliau. Supyko išgirdęs iš nukentėjusiojo E. Ž. ir jo draugo necenzūrinius žodžius. Tada ir išsigando, pagalvojo, gal jie nori pasisavinti jo pinigus. Išgrynintus pinigus įsidėjo į piniginę. Nueinant nuo bankomato E. Ž. žengė link jo ir norėjo griebti jam už kaklo. Tada jis, kaltinamasis, sugriebė jo ranką ir sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, kažkur į skruostikaulį, taip nuo jo gindamasis. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir gali būti, kad tada susilaužė koją. Kai nukentėjusysis bandė jį sugriebti, tada dar koja spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, norėdamas nustumti jį nuo savęs. Kai spyrė koja, nukentėjusysis nenugriuvo, tada trenkė jam į veidą ir E. Ž. nugriuvo, jam iš nosies kraujas pradėjo bėgti. Tada prie jų priėjo nukentėjusiojo draugas, jis, kaltinamasis, bandė nuo jo gintis, trenkė, nepataikė ir apsisukęs juos paliko, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. E. Ž. liko gulėti. Paliko nukentėjusįjį, nes nežinojo, kad jam koja lūžo, pamanė, kad nosį jam praskėlė, bet tikrai nemanė, kad galėjo lūžti koja, nes nebuvo tas smūgis toks stiprus. Jis, kaltinamasis, buvo streso būklėje, negali pasakyti į kurią vietą tiksliai smūgiavo, tik pamena, kad tai buvo veido sritis. Po įvykio nuvažiavo pas draugą, jam paskolino pinigų, tada grįžo namo. Po savaitės sulaukė kvietimo į policiją. Nurodė, kad antrą kartą sudavė nukentėjusiajam, nes jis toliau ėjo link jo, kaltinamojo, buvo įniršęs, grasino, necenzūriniais žodžiais vadino. Mano, kad nukentėjusysis galėjo būti praradęs sąmonę. Eidamas į automobilį sutiko draugą, draugas jo paklausė kas nutiko, nes girdėjo jo šauksmą. Jis paaiškino, kad „prisikabino“ prie jo kažkokie asmenys ir viskas. Su pareikštu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, žada žalą atlyginti, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, susitarimą vykdo. Su nukentėjusiojo E. Ž. ieškiniu nesutinka, mano, kad jo prašoma priteisti žala per didelė. Jis, kaltinamasis, gauna 700 Eur darbo užmokestį. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą. Su turtine žala nesutinka. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis neatėjo į akistatą, tyrėja jam bandė prisiskambinti, vėliau jis pareiškė, kad jo netenkina jokia kita suma. Norėjo su nukentėjusiuoju taikytis, bet jis neatvyko, jo tai nedomino. Pagal pareikštą kaltinimą kaltę pripažįsta visiškai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Ž. paaiškino, kad sekančią dieną po įvykio turėjo pasirašyti darbo sutartį ir pradėti dirbti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) jam išdavė medicininę knygelę, kad pasitikrintų sveikatą. Teikia medicininės knygelės kopiją, kvitus, patvirtinančius jo išlaidas. Pradedant gydymą reikėjo atlikti diagnostiką ir ji kainavo 30 eurų. Po to jau buvo taikomas gydymas, kiekvieną kartą vykdamas į kliniką, patyrė išlaidas kelionėms. Elektrotyrimas kainavo 30 eurų, apie 30 eurų kainavo tepalai, bintai, vaistai nuo skausmo, kelionės pas gydytoją - dar apie 30 eurų. Pirmus mėnesius po įvykio negalėjo vaikščioti, net negalėjo nueiti iki tualeto, bijojo nugriūti. Jam padarytą turtinę žalą vertina 2200 eurų, nes negalėjo dirbti, jį išlaikė tėvai. Grįžo iš įkalinimo įstaigos 2017 m., apsigyveno pas tėvus, padėjo tėvams tvarkytis ūkyje, gamino valgį, tvarkydavo namus, mamą prižiūrėjo, o su lūžusia koja negalėjo tėvais pasirūpinti, pats lovoje gulėjo. Tėvai išsiskyrę, gyvena su patėviu, kuris jam, nukentėjusiajam, pirko maisto produktus. Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sutarta, kad jam mokės už dieną po 40 eurų, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 500 Eur mėnesinio negauto darbo užmokesčio. Į šią sumą įeina ir jo paties išlaikymas. Nedarbingas buvo 5 mėnesius. Už pirmus tris mėnesius prašo priteisti po 500 Eur turtinės žalos, nes negalėjo būti naudingas, tėvai pilnai turėjo jį išlaikyti. Paskaičiavo, kiek kainavo tėvams jo maistas, priežiūra, išlaikymas. Po to jau pats galėjo judėti, gaminti maistą, todėl už 2 mėnesius prašo iš kaltinamojo priteisti po 300 Eur. Jo nurodytą 2200 Eur sumą sudaro jo išlaikymas 5 mėnesius ir išlaidos vaistams, tyrimams (100 Eur). Sutinka turtinę žalą sumažinti 500 Eur ir prašo ir kaltinamojo priteisti 1700 Eur turtinės žalos. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 1500 Eur. Iki šiol jaučia skausmus. Buvo atlikta viena operacija, jos metu buvo įdėtas metalas, reikėjo perrišimus daryti, paskui ištraukti siūlus. Ateityje reikės dar vienos operacijos. Kojos negalėjo šlapinti, ji skaudėjo naktimis, paūmėjo potraukis alkoholiui. Įvykio metu buvo sveikstantis nuo priklausomybės alkoholiui. Po įvykio pajuto stipresnę trauką alkoholiui, po to pradėjo dalyvauti Minesotos programoje. Koja ir dabar nesilanksto, yra sunykusi, tinsta, jis negali bėgioti, reikės reabilitacijos. Ligoninėje išbuvo apie 3 paras, po to buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jam buvo skaudu, kad tik po 5 mėnesių buvo pasiūlyta tartis dėl žalos atlyginimo. Kaip jis turėjo gyventi tuos 5 mėnesius, nebuvo pasidomėta. Po smūgio į veidą liko randas, buvo prakirsta. Kraujas bėgo ne iš nosies. Į veidą buvo suduotas vienas smūgis. Jis, nukentėjusysis, po smūgio prarado sąmonę. Buvo porą butelių alaus išgėręs, jautėsi šiek tiek išgėręs. Nesutinka mažinti neturtinės žalos dydžio, nes patyrė daug nepatogumų. Šiuo metu gyvena bendruomenėje reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės alkoholiui. Ten yra išlaikomas. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvykio metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tik ruošėsi eiti dirbti. Iki įvykio nuo 2016 m. niekur nedirbo, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusysis E. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-03-13, dienos metu prie prekybos centro „Akropolis“ vartojo alų, susipažino su atsitiktinai susitiktu vaikinu vardu A., atvažiavusiu iš Ukrainos. Kartu prie pramogų centro „Akropolis“ sėdo į taksi automobilį. Kur važiuoti, sakė A. Pakeliui A. paprašė taksisto jį nuvežti prie bankomato, nes jam reikėjo nusiimti nuo banko kortelės pinigų. Taksistas nuvežė prie Žardės prekybos centro, prie parduotuvės „IKI“. Taksi sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „IKI“ parduotuvės, ir abu su A. nuėjo prie „Swedbank“ bankomato. Priėjus prie bankomato stovėjo jaunuolis, kuris atliko bankomate bankinę operaciją. Atsistojo į eilę apie 1 m atstumu. Jaunuolis atsisukęs pasakė „nueikit nuo čia“. Kaip suprato, jis buvo nepatenkintas, kad stovi jam už nugaros, todėl nusisuko. Prasidėjo žodinis konfliktas, kadangi vienas kitam išsakė necenzūrinius žodžius. Paskui pamatė, kad iš greta bankomato stovėjusio lengvojo automobilio išlipo dar vienas vaikinas, kaip suprato, prie bankomato buvusio vaikino draugas. Vaikinas, stovėjęs prie bankomato, nueidamas jį abiem rankomis pastūmė, bet pastumtas jis nenukrito, ir tuo pačiu vaikinas pamojo vaikinui, išlipusiam iš mašinos. Vaikinai netoli bankomato susitiko, ir tada vienas iš jų, kuris negali pasakyti, ar tas kuris stovėjo prie bankomato, ar tas kuris išlipo iš mašinos, iš šono trenkė vieną smūgį į viršutinę lūpą. Nuo smūgio nukrito ant žemės, krito nugara. Kaip suprato, iš karto po smūgio prarado sąmonę, nes kai atsipeikėjo, gulėjo ant nugaros, bandė atsikelti, tačiau negalėjo pajudinti dešinės kojos ir pamatė, jog dešinė koja yra tiesiog persisukusi. Suprato, kad lūžo dešinės kojos kaulas. Nukritęs buvo tarp varstomų į parduotuvę „Iki“ durų. Nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą, tačiau buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur koja buvo operuojama, vėliau sutvirtinta langete. Kuris vaikinas sudavė smūgį, nuo kurio nukrito, pasakyti negali, kadangi jie buvo vienas greta kito, o kai atsipeikėjo, vaikinų nebebuvo. Kojos kaulas lūžo kritimo pasekoje, galimai nuo smūgio neišsilaikė, krito, ne taip padėjo koją, ir to pakako, kad lūžtų kaulas. Abu vaikinai buvo iki 30 metų, vienas iš jų šviesesniais plaukais, kitas tamsesniais plaukais, abu iki 180 cm ūgio. Daugiau apie juos nieko negali pasakyti. Šio įvykio metu yra padaryta fizinė ir moralinė žala. 2019-03-12 buvo įsidarbinęs į UAB (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju. 2019-03-13 praėjo eiti medicininę komisiją. Dirbti turėjo pradėti 2019-03-14, tačiau dėl kojos traumos dirbti negalėjo. Parodė, kad jei jį sužalojęs asmuo atlygins padarytą turtinę žalą, pretenzijų neturės, sutiks taikytis. Parodė, kad A. apie save jokių kitų duomenų nepaliko. Papildomai apklausiamas parodė, kad nuo 2019-06-12 jam yra paskirta reabilitacija, o vaikšto pasiremdamas ramentu. Langetė nuo kojos buvo nuimta prieš tris savaites. Jam yra padaryta didelė fizinė ir moralinė žala, kadangi jaučiasi blogai, koja nesilanksto, tinsta, skauda, kenčia skausmus ir didelius nepatogumus, nes visą tą laikotarpį turėjo prašyti kitų pagalbos, negalėjo padėti tėvams prie ūkio darbų, slaugyti po insulto lovoje gulinčios mamos. Dėl sulaužytos kojos negali dirbti, yra atimta galimybė užsidirbti pragyvenimui, yra išlaikomas pensininkų tėvų, tapo jiems našta, kadangi jie šiuo metu jį išlaiko. Pirko nuo skausmo vaistus, antibiotikus, elastinius bintus, jūros druską, tačiau kvitų neišsaugojo. Už viską sumokėjo 30 eurų. Dėl sulaužytos kojos savarankiškai negalėdavo nuvažiuoti pas gydytojus, todėl kiekvieną kartą prireikus važiuoti į gydymo įstaigą samdydavo žmogų, kuris atveždavo ir palydėdavo. Į paskirtą reabilitaciją taip pat turės važinėti ir tai jam kainuos. Taikysis su įtariamuoju tuo atveju, jeigu jis atlygins 2200 eurų turtinę ir neturtinę 1500 eurų žalą. Neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad kojos lūžis sukėlė didelį fizinį skausmą, pastoviai skaudėjo koją ir skauda iki šiol, atrofavosi kojos raumenys, koja yra žymiai silpnesnė už kairę koja, neatsistato kojos funkcija, koja per pėdą nesilanksto, greitai pavargsta, skauda. Po pusmečio koją vėl turės operuoti, bus reikalinga išimti kaulą sutvirtinančius metalus, bus taikoma pilna narkozė. Dėl šių priežasčių neturtinę žalą įvertina 1500 eurų. Sužalojimo dieną niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, tik tą pačią dieną kai sužalojo buvo praėjęs medicininę komisiją ir planavo darbintis statybų firmoje (duomenys neskelbtini). Viso padaryta 3700 eurų žala. Prašo šiai sumai pripažinti civiliniu ieškovu (t.1, b.l. 57-58, 61-62, 70-71).
Liudytojas E. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad I. S. yra mokyklos laikų draugas. Su juo kartu dirbo užsienyje. Maždaug prieš dvi savaites, tiksliai datos neprisimena, galėjo būti po 17.00 val., automobiliu „BMW“ kartu su K. Š. važiavo pro „IKI“ parduotuvę, esančią Taikos pr. 115, Klaipėda. Važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė pastatytą I. S. automobilį, taip pat „BMW“. Automobilyje I. nebuvo, todėl nutarė privažiuoti prie jo automobilio ir palaukti kol jis ateis, nes žinojo, kad I. supranta apie „BMW“ automobilius ir reikėjo jo patarimo. Privažiavę pamatė einantį link automobilio I. Jis pamatė, pamojo ranka, rodydamas, kad reikia prieiti prie jo. Kodėl jis kvietė ateiti, iš pradžių nesuprato, tačiau kai išlipo iš automobilio pamatė, kad I. kumščiu trenkė vieną kartą į veidą vienam netoli jo stovėjusiam vyrui. Vyras nuo smūgio nukrito į varstomų į parduotuvę durų tarpą. Pamatė ant žemės šalia vyro kraują, suprato, kad I., suduodamas smūgį, vyrą sužeidė. Tada I. pradėjo konfliktuoti dar su kitu vyru. Suprato, kad I. sudavė vyrui, ir žinodamas, kad jis yra „karštakošis“, sugriebė jį už striukės ir patraukė į šalį. I. aiškino, kad jam bankomate nusiimant pinigus už nugaros stovėjo tie vyrai, jis paprašė jų pasitraukti toliau, ir jie sukonfliktavo. Jis sėdo atgal į savo automobilį, I. į savo automobilį ir išvažiavo. Nukritęs vyras taip ir liko gulėti. Priėjęs prie jo nebuvo, nežiūrėjo kas jam atsitiko, nes nenorėjo kištis į jokį konfliktą. Kad vyras nukrisdamas susilaužė koją, nežinojo (t.1, b.l. 88-89).
Liudytojas K. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad I. S. yra pažįstamas iš matymo. 2019 m. kovo mėn., tiksliai datos neprisimena, galėjo būti po 17.00 val., kartu su draugu E. B. jo vairuojamu automobiliu „BMW“ važiavo pro „IKI“ parduotuvę, esančią Taikos pr. 115, Klaipėda. Važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie minėtos parduotuvės E. pamatė stovintį I. S. automobilį, taip pat „BMW“, ir nutarė privažiuoti prie jo automobilio, tikėjosi su I. susitikti ir pasiteirauti apie automobilio gedimą, nes I. supranta apie „BMW“ automobilius ir jam reikėjo jo patarimo. Sustoję aikštelėje pamatė, kad I. stovi prie bankomato ir ima pinigus. E. išlipo ir nuėjo prie jo pasikalbėti, o pats liko automobilyje, telefone „naršė“ po internetą. Automobilį E. buvo pastatęs maždaug apie 10 m atstumu nuo bankomato. Išgirdo barnį, girdėjosi vyrų balsai, šūkavimai. Pamatė, kad netoli bankomato E. laiko I. I. šaukė, o apie 2 metrus nuo I. ant žemės sėdėjo vyras, kuris bandė keltis, tačiau jam nepavykdavo atsikelti. Kaip suprato, vyras buvo labai girtas ir jam atsikelti nepavyko, šalia jo stovėjo kitas neblaivus vyras, kuris bandė padėti atsikelti sėdinčiam ant žemės. To momento, kas įvyko tarp I. ir ant žemės sėdėjusio vyro, nematė, tačiau suprato, kad I. konfliktavo būtent su tuo vyru, kuris sėdėjo ant žemės. E. laikė I., kuris rėkė ant grindinio sėdėjusio vyro, E. jį ramino ir neleido I. prisiartinti prie jo. Kad ant žemės sėdėjusio vyro veidas būtų sumuštas, nematė. Iš automobilio išlipęs nebuvo ir nesidomėjo kas tarp jų įvyko. Tik vėliau, kai E. grįžo į automobilį, pasakė, kad I. sudavė vyrui, kuris dabar guli ant žemės. Dėl ko įvyko konfliktas tarp I. ir to vyro, E. nepasakojo. E. sėdo į automobilį ir jie nuvažiavo savo reikalais, I. sėdo į savo automobilį ir taip pat nuvažiavo. Vyras liko sėdėti ant žemės, o šalia jo stovėjo jo draugas. Kad I. sudavė vyrui smūgį, ko pasekoje vyras krito ir susilaužė koją, sužinojo vėliau iš Edvino (t.1, b.l. 94-95).
Iš specialisto išvados Nr. G 462/2019(03) matyti, kad E. Ž. padaryti burnos srities sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda viršutinėje lūpos dešinėje, dešinės išorinės kulkšnies lūžimas. Burnos sužalojimai padaryti paveikus burnos sritį kietu buku daiktu, išorinė kulkšnis galėjo lūžti pasukus koją čiurnos srityje esant fiksuotai pėdai. Dėl kulkšnies lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - E. Ž. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikimo (t.1, b.l. 20).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. D. 2019-03-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-10544-19, buvo nustatyti įtariamojo automobilio valstybiniai numeriai. Informaciją suteikęs pilietis prisistatyti nepanorėjo ir parodymus duoti atsisakė. Nustatyta, kad šis automobilis priklauso L. S., o automobiliu naudojasi sūnus I. S. (t.1, b.l. 98).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog dėl smurtavimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis I. S. nukentėjusiajam E. Ž. žodinio konflikto metu smogė vieną smūgį į veidą, tokiu būdu E. Ž. padarydamas burnos srities sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, o pastumtas E. Ž. nukrito ant grindinio ir patyrė dešinės išorinės kulkšnies lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį E. Ž., dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Panaudoto smurto padariniai – E. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad I. S. tyčia smogė vieną smūgį kumščiu E. Ž. kumščiu į veidą, padarydamas jam burnos srities sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, pastumtas E. Ž. nukrito ant žemės ir patyrė dešinės išorinės kulkšnies lūžimą. Nusikaltimą I. Š. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veidą, taip pastumdamas nukentėjusįjį, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo E. Ž. sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis I. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirba, padarytos žalos nukentėjusiajam neatlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.
Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1298,54 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo I. S. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (t.1, b.l. 24-26). Nukentėjusysis E. Ž. dėl kaltinamojo I. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 1298,54 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t.1, b.l. 26).
2019-08-21 civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis I. S. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal šį susitarimą kaltinamasis įsipareigojo per 60 mėnesių atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1298,54 Eur turtinę žalą, pinigines lėšas mokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nuo 2019-08-21 kiekvieną mėnesį po 21 Eur. Pirmosios įmokos suma 59,54 Eur, kurią I. S. įsipareigojo sumokėti iki 2019-09-30. Mokėjimo nurodymuose būtina nurodyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą ir sutarties numerį Nr. 2698. Atlygintiną sumą I. S. turi sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos (t.1, b.l. 33). Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
Be to, nukentėjusysis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (t.1, b.l. 77), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 2 200 Eur neturtinę žalą ir 1 500 Eur turtinę žalą.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Nukentėjusysis E. Ž. paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis už 5 mėnesius bei jo išlaikymo išlaidos. Paaiškino, kad ketino įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), pasitikrino sveikatą. Buvo sutarta, kad jam bus mokamas 40 Eur darbo užmokestis per dieną. Be to, pradedant gydymą reikėjo atlikti diagnostinį tyrimą, kuris kainavo 30 Eur, pirko vaistus, vykdavo į gydymo įstaigas. Kadangi dėl traumos negalėjo dirbti, jį pilnai išlaikė tėvai. Nedarbingas buvo 5 mėnesius. Už pirmus tris mėnesius prašo priteisti po 500 Eur turtinės žalos, už sekančius 2 mėnesius prašo iš kaltinamojo priteisti po 300 Eur. Jo nurodytą 2200 Eur sumą sudaro jo išlaikymas 5 mėn. ir išlaidos vaistams, tyrimams (100 Eur). Teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą mažina iki 1700 Eur.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Taigi, negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Nukentėjusysis E. Ž. nepateikė pakankamai duomenų (darbo sutarties ir pan.), jog neteko galimybės įsidarbinti būtent dėl to, kad I. S. buvo sužalotas nagrinėjamo įvykio metu. Iš bylos medžiagos (specialisto išvados) matyti, kad nukentėjusysis E. Ž. nuo 2019-03-13 iki 2019-03-15 buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumotologijos skyriuje. Pritaikius įtvarą, išrašytas ambulatoriniam gydymui. Rekomenduotina po 2 savaičių nuo operacijos šalinti siūles, po 2 mėnesių traumotologo konsultacija. E. Ž. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 20). Iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019-06-12 E. Ž. paskirtos traumotologo ir reabilitologo konsultacijos (t.1, b.l. 84).
Akivaizdu, kad po patirtos traumos nukentėjusysis E. Ž. negalėjo kurį laiką dirbti, pooperaciniu periodu ir vėliau buvo būtini vaistai, kitos medicininės priemonės, todėl tikėtina, kad turėjo papildomų išlaidų. E. Ž. nepateikė jokių medicininių duomenų apie jo nedarbingumo trukmę, nepateikė darbo sutarties ir joje numatyto atlyginimo, neaišku kokios mokamos medicinos paslaugos jam rekomenduotos, o vien jo paaiškinimai apie neva jo patirtas tokio dydžio išlaidas yra nepakankami. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2016-09-12 iki įvykio nukentėjusysis niekur nedirbo. Pats nurodė, kad atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.
Teismas mano, kad E. Ž. patyrė žalą, susijusią su medikamentų naudojimu, transporto išlaidas vykimui pas medikus, nors tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. E. Ž. sumokėjo 30 Eur už raumenų būklės elektrotyrimą, apie 10 kartų vyko į A. S. reabilitacijos kliniką ( t.1, b.l. 63). Tačiau neįrodytas tikslius nuostolių dydis, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir laipsnį, nukentėjusiajam iš kaltinamojo I. S. priteistina 200 Eur turtinės žalos. Kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. Ž. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam taip pat padaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis E. Ž. dėl įvykio metu patirto sužalojimo buvo operuojamas, po to jam buvo rekomenduota vartoti vaistus. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ateityje jam reikės atlikti dar vieną operaciją. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. Ž. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų E. Ž. buvo apribotos judėjimo galimybės, jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio E. Ž. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ateityje ribotos jo judėjimo galimybės. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nurodė, kad dirba, jo atlyginimas 700 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, E. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Ž.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Patvirtinti kaltinamojo I. S. ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2019-08-21 susitarimą Nr. 2698 dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytą 1298,54 Eur turtinę žalą sekančia tvarka: kaltinamasis įsipareigoja atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1298,54 Eur turtinę žalą per 60 mėnesių, pinigines lėšas mokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nuo 2019-08-21 kiekvieną mėnesį po 21 Eur. Pirmosios įmokos suma 59,54 Eur, kurią I. S. turi ( dabar turėjo) sumokėti iki 2019-09-30. Mokėjimo nurodymuose būtina nurodyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą ir sutarties numerį Nr. 2698. Atlygintiną sumą I. S. turi sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Išaiškinti, kad skolininkui nevykdant įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.
Nukentėjusiojo E. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo I. S. 200 Eur turtinės žalos ir 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. Ž.. Kitą E. Ž. ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.