Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo R. L. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2016 m. balandžio 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-970/2016, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.: tėvas bendrauja su dukra tris savaitgalius per mėnesį – pirmą, antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo penktadienio, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. arba nuo 10:00 iki 11:00 val., jei penktadienis yra nedarbo diena. Mama atvyksta to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. į tėvo gyvenamąją vietą Druskininkuose pasiimti dukters; Tėvas su dukra praleidžia 1 savaitę rudens sezono metu. Apie planuojamą bendravimo su vaiku savaitę tėvas praneša motinai, likus mėnesiui iki numatomo bendravimo pradžios trumpąja žinute; tėvui ketinant išvykti su dukra jo bendravimo metu į užsienį, mama perduoda vaiko asmens dokumentus bei Europos sveikatos draudimo kortelę; kas antrą vaiko ligos atvejį dukrą slaugo tėvas.

3. Nurodė, kad esant itin įtemptiems tėvų tarpusavio santykiams, reikalinga nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką, prasidėjus ugdymo sezonui, t. y. nuo 2019-09-01. Ieškovo vertinimu, geriausiai mažamečio vaiko interesus užtikrins nusistovėjusios bendravimo tvarkos tęstinumas. Pažymėjo, jog mažametės motina nulėmė atstumo atsiradimą tarp tėvo ir vaiko gyvenamosios vietos, persikeldama gyventi į Vilnių. Teisingiausia būtų, kad tėvas pasiimtų dukrą iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei jos vaikas nelanko – iš gyvenamosios vietos. Pasibaigus tėvo ir dukters bendravimui mama ją pasiimtų iš vaiko tėvo. Mamos pasiėmimas yra svarbus ir dėl to, kad yra akivaizdžiai stebimi itin skausmingi ir įtampą bei stresą keliantys mažametės grąžinimo mamai epizodai, kada tėvas pristato mergaitę į gyvenamąją vietą mamai.

4. Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina tėvo ir dukros bendravimo tvarka neužtikrins mažametės dukros interesų. Ieškovas nurodo, kad kas antrą vaiko ligos atvejį dukrą slaugo tėvas. Tačiau dukrai susirgus būtent atsakovė slaugo, rūpinasi, pristato ją į gydymo įstaigas. Be to, ieškovas gyvena kitame mieste, todėl susirgus dukrai, ieškovas turėtų pasiimti dukrą iš darželio ir ją nuvežti į gydymo įstaigą. Tėvo prašoma laikina bendravimo tvarka yra kenkianti dukrai, kadangi nebus užtikrinamos geriausios gydymo sąlygos dukrai, serganti dukra bus transportuojama iš Vilniaus į Druskininkus apie 130 km. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovė prašo atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Atmetus ieškovo prašymą, nustatyti tokią laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką: tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio neporinės savaitės savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadieniais iš ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadieniais į jo gyvenamąją vietą 18:00 val. su sąlyga, kad tėvas informuoja motiną, kad jam priklausančio savaitgalio penktadienį nustatytu laiku paėmė vaiką iš ugdymo įstaigos; vasaros sezono metu tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio neporinės savaitės savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadieniais iš ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadieniais į jo gyvenamąją vietą 18:00 val. su sąlyga, kad tėvas informuoja motiną, kad jam priklausančio savaitgalio penktadienį nustatytu laiku paėmė vaiką iš ugdymo įstaigos. Vasaros sezono metu tėvas dukrą pasiima vienam mėnesiui padalindamas mėnesį dalimis, kur viena dalis mėnesio negali būti ilgesnė nei dvi savaitės, t. y. 14 kalendorinių dienų; mokslo metų rudens atostogos: poriniai metai su tėvu, neporiniai metai su motina. Tėvas paima vaiką atostogų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 17:00 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18:00 val.; ligos atveju motina ima nedarbingumą vaiko slaugai ir jį slaugo motinos gyvenamojoje vietoje. Tėvo lankymas vaiko ligos atveju jo gyvenamojoje vietoje yra negalimas. Jeigu vaikas ligos atveju yra paguldomas į ligoninę, tėvas vaiką gali slaugyti ligoninėje, su sąlyga – apie šį pageidavimą tėvas turi informuoti motiną vieną dieną prieš. Apie vaiko susirgimą vaiko motina tėvą informuoja telefono skambučiu arba trumpąja žinute. Jeigu vaikas suserga būdama pas tėvą, tėvas nedelsiant turi informuoti motiną telefono skambučiu arba trumpąją telefono žinute bei nedelsiant grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vaiko ligos atveju tėvo savaitgaliai, atostogos, šventės nekeičiamos su motinos savaitgaliais, atostogomis ir šventėmis. Laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku grafiko; tėvas, paimdamas vaiką, turi informuoti motiną apie vaiko buvimo vietą, pateikti visą informaciją, susijusią su dukros atostogomis: kada skrydžiai, kokiame mieste ir kokiu adresu apsistos; tėvai vienas kitam turi užtikrinti galimybę bendrauti su dukra telefonu iki 21:00 val. nakties; tėvui negalint bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį nustatytu laiku, tėvas apie tai informuoja motiną nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki nustatyto bendravimo laiko. Tokiu atveju tėvo savaitgalis nekeičiamas su motinos savaitgaliu, laikomasi nustatyto bendravimo tvarkos su vaiku grafiko; tėvas vaiko motiną apie planuojamas kasmetines atostogas su vaiku turi informuoti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki planuojamų kasmetinių atostogų su vaiku; mokslo metais tėvui nusprendus kasmetines atostogas praleisti su vaiku, ugdymo įstaigai pateikia iš darbovietės atostogų pažymą. Mokslo metų laiku tėvas planuodamas kasmetines atostogas su dukra turi atsižvelgti į jos ugdymą, nes dukra darželyje lanko ansamblį „Lašeliai“, logopedo užsiėmimus, po darželio lanko sporto mokyklą du kartus per savaitę. Todėl priimtina, kad tėvo kasmetinės atostogos mokslo metais truktų ne ilgiau kaip vieną savaitę, t. y. 7 kalendorines dienas; tėvui negalint bendrauti su vaiku suplanuotų kasmetinių atostogų nustatytu laiku, tėvas apie tai informuoja motiną nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nustatyto bendravimo laiko. Laikomasi nustatyto bendravimo tvarkos su vaiku grafiko.

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka (trys savaitgaliai per mėnesį) pažeidžia motinos A. V. teisę lygiomis teisėmis vykdyti savo, kaip motinos, pareigą. Tarnybos manymu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga nustatyti tėvo laikinąją bendravimo tvarką – kas antrą savaitgalį. Siekiant užtikrinti nepilnametės B. teisę bendrauti su abiem tėvais ir siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus, Tarnyba neprieštarauja ieškovo prašymui rudens laikotarpiu su dukra bendrauti vieną savaitę nepertraukiamai, suteikiant galimybę ieškovui su vaiku išvykti į užsienį, tačiau pažymi, kad vaiko motina turi būti informuota, kur dukra gyvens, taip pat mergaitei turi būti sudarytos sąlygos bendrauti ryšio priemonėmis su motina. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti tvarka, kad vaiko ligos atveju, tėvas slaugo dukrą kas antru atveju, pažeistų vaiko interesus, nes sergantis vaikas fiziškai ir emociškai yra pažeidžiamas, todėl dukters pervežimas į tėvo gyvenamąją vietą, darys tiesioginę žalą vaikui. Nurodė, kad sergantį vaiką tėvas gali lankyti jo namuose, savo apsilankymo laiką ir lankymo sergančio vaiko laikotarpį iš anksto suderinęs su vaiko motina, kuri privalo sudaryti galimybę tėvui aplankyti sergančią dukrą, jeigu tuo metu tai nekenks dukters sveikatai ir emocinei būklei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė laikiną ieškovo R. L. bendravimo su nepilnamete dukra B. L. tvarką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: Tėvas bendrauja su dukra B. L. kiekvieno mėnesio neporinės savaitės savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos arba iš jos gyvenamosios vietos 17:00 val. penktadienį ir grąžindamas vaiką sekmadieniais į vaiko gyvenamąją vietą 18:00 val. Apie atsiradusias objektyvias aplinkybes bei priežastis, dėl kurių tėvas negali paimti vaiko, tėvas privalo nedelsiant informuoti motiną, kai šios aplinkybės paaiškėja. Tėvas su dukra praleidžia 1 (vieną) savaitę rudens sezono metu. Tėvas paima vaiką atostogų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Apie planuojamą bendravimo su vaiku savaitę tėvas praneša motinai likus mėnesiui iki numatomo bendravimo pradžios trumpąja žinute. Vaiko motina, nedelsiant informuoja tėvą, jei pasimatymas dėl vaiko ligos negali įvykti įprastine teismo nustatytu tėvo bendravimo laikotarpiu. Sergančią dukrą tėvas gali lankyti be jokių apribojimų vaiko gydymo (reabilitacijos) įstaigoje, laikantis įstaigos nustatytos tvarkos. Jeigu vaikas serga ilgiau nei 10 dienų, tėvas turi teisę lankyti dukrą dukros gyvenamojoje vietoje, tomis dienomis, kurios sutampa su šioje laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytomis bendravimo su dukra dienomis. Apie atvykimą aplankyti dukrą tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi valandas. Kitoje dalyje prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti tvarka kai jis su vaiku bendrauja tris savaitgalius per mėnesį pažeistų nepilnamečio vaiko lygias teises bendrauti su abiem tėvais savaitgaliais, taip pat tokia sąlyga būtų nesuderinama su CK normomis, įtvirtinančiomis lygias abiejų tėvų teises savo vaikams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką pagal kurią tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio neporinės savaitės savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos arba iš jos gyvenamosios vietos 17:00 val. penktadienį ir grąžindamas vaiką sekmadieniais į vaiko gyvenamąją vietą 18:00 val.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo prašymą nustatyti, jog tėvas su dukra praleidžia 1 savaitę rudens sezono metu, sprendė, jog nėra duomenų ir priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų rudens atostogų metu vieną savaitę pabendrauti su dukra, suteikiant galimybę ieškovui su vaiku išvykti į užsienį.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra tikslinga nustatyti, kad kas antrą vaiko ligos atvejį dukrą slaugo tėvas, kadangi turi būti užtikrintas vientisumas ir nuoseklumas vaiko gydymo proceso jo ligos atveju. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas sąlygotų tai, kad mergaitė būtų gydoma abiejų tėvų skirtinguose miestuose, atsiradus poreikiui nuvežti mergaitę į gydymo įstaigą, taptų apsunkintas vaikui suteikiamų sveikatos priežiūros, gydymo paslaugų suteikimas. Be to šiuo atveju prioritetas teikiamas nepilnametės interesui ligos atveju gydytis savo įprastinėje, nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra poreikis laikinai sureguliuoti šią situaciją šioje dalyje koreguojant atsakovės prašomą laikiną bendravimo tvarką ir numatant, kad atsakovė, vaiko motina, nedelsiant informuoja tėvą, jei pasimatymas dėl vaiko ligos negali įvykti įprastine teismo nustatytu tėvo bendravimo laikotarpiu ir sergančią dukrą tėvas gali lankyti be jokių apribojimų vaiko gydymo (reabilitacijos) įstaigoje, laikantis įstaigos nustatytos tvarkos, o jeigu vaikas serga ilgiau nei 10 dienų, tėvas turi teisę lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, tomis dienomis, kurios sutampa su šioje laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytomis bendravimo su dukra dienomis.

11. Dėl kitų prašymų pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė, kadangi šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pritaikyti šalių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir minėti prašymai susiję su bendravimo su vaiku tvarka spręstini, bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovas prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, pagal kurią nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. būtų nustatyta tokia ieškovo R. L. bendravimo su nepilnamete dukterimi B. L. savaitgaliais ir vaiko ligos atvejais tvarka: tėvas bendrauja su dukra tris savaitgalius per mėnesį – pirmą, antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo penktadienio, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. arba nuo 10:00 iki 11:00 val., jei penktadienis yra nedarbo diena. Mama atvyksta to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. į tėvo gyvenamąją vietą Druskininkuose pasiimti dukters. Arba nustatyti, kad atsakovė A. V. atlygina 1/2 dalį kelionės išlaidų, susijusių su vaiko paėmimu/atvežimu į jo gyvenamąją vietą. Tėvams nesusitariant geruoju ir (ar) atsakovei A. V. atsisakius atlyginti nurodytų išlaidų dalį, ieškovas R. L. nepilnametę dukrą pasiima iš Valkininkų geležinkelio stoties penktadienį 19.00 val., o atsakovei dukterį perduoda Valkininkų geležinkelio stotyje sekmadienį 19.00 val. Kas antrą vaiko ligos atvejį dukrą slaugo tėvas arba nustatyti, kad dėl vaiko ligos neįvykus tėvo ir dukters bendravimui neįvykęs tėvo bendravimas su dukra konkretų savaitgalį kompensuojamas po vaiko pasveikimo einantį savaitgalį. Kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.

13. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neatsižvelgė į nusistovėjusią tėvo bendravimo su dukterimi tvarką. Vaiko interesus pažeidžia teismo nutartimi nustatyta tvarka, pagal kurią tėvas su dukra bendraus tik neporinių savaičių savaitgaliais, kadangi bendravimo laikas mažinamas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad iki ginčo kilimo jis su dukra bendraudavo vidutiniškai po 13-17 dienų per mėnesį, o dukrai susirgus ją slaugė. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią tėvo pasiūlyta bendravimo tvarka tris savaitgalius per mėnesį pažeistų nepilnamečio vaiko lygias teises bendrauti su abiem tėvais savaitgaliais, kadangi tėvas su dukra neturi jokių galimybių bendrauti darbo dienomis.

14. Be to, teismas, nesilaikydamas proporcingumo principo, nepagrįstai tik vaiko tėvui perkėlė bendravimo su mažamete dukterimi B. L. kelionės kaštus susijusių su dukters vežiojimu iš Vilniaus į Druskininkus ir iš Druskininkų į Vilnių, šio prašyme kelto klausimo nepagrįstai nesprendė, neaptarė ir dėl jo nepasisakė skundžiamoje nutartyje. Iki ginčo kilimo buvo susiklosčiusi praktika, kada tėvai dalijosi vaiko kelionės kaštus/išlaidas. Vaiko tėvai praeityje susitikdavo pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Druskininkų, kuri yra ties Valkininkų geležinkelio stotimi, ir taip perduodavo vienas kitam mergaitę.

15. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra tikslinga nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, jog kas antrą ligos atvejį dukrą slaugo tėvas dėl būtinumo užtikrinti vientisumą ir nuoseklumą vaiko gydymo proceso jo ligos atveju. Pažymėjo, jog iki šiol šalių nepilnametei dukrai sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos būtent Druskininkų mieste esančioje sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įmonėje ir atsakovė tam neprieštaravo. Ieškovas neprašo, kad teismas skirstytų dalimis vaiko priežiūrą konkrečiu mažametės sirgimo atveju, o prašo nustatyti, kad atskirais vaiko ligos atvejais tėvai dalijasi mergaitės priežiūrą ir slaugą, kaip buvo dalijamasi iki ginčo kilimo. Tėvo prašymas suteikti jam galimybę slaugyti dukterį kas antrą ligos atvejį siejamas ir su vaiko motinos polinkiu dėl menkiausios dingsties dirbtinai sargdinti dukterį. Tuo atveju, jei teismas mano, kad nėra pagrindo vaiko ligos atveju perduoti tėvui galimybę prižiūrėti ir slaugyti sergantį vaiką, kad išvengti mažametės ir jos tėvo teisių pažeidimo dėl absoliutaus vaiko motinos piktnaudžiavimo, būtina įvesti tėvo prarasto bendravimo savaitgalio kompensavimo mechanizmą.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. V. prašė jį atmesti.

17. Atsakovė pažymėjo, jog dukrai sveikatos priežiūros yra teikiamos Vilniuje. Susirgus dukrai, būtent motina A. V. rūpinasi dukra, pristato ją į gydymo įstaigas. Ieškovas R. L. nė karto nėra slaugęs dukters, jam nė karto nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Sergantį vaiką iš darželio reikia paimti kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo darželio auklėtojos pranešimo apie dukros susirgimą. Dukros slaugymas kas antrą jos ligos atvejį darytų tiesioginę žalą vaikui. Ieškovas melagingai teigia, kad atsakovė turi polinkį dėl menkiausios dingsties dirbtinai susargdinti dukterį, piktnaudžiauja motinos valdžia. Pažymėjo, jog teismas nutartimi užtikrino ir tėvo dalyvavimą dukros slaugyme. Atsakovės A. V. giliu įsitikinimu, nėra tikslinga kompensuoti savo savaitgalio su dukra, nes dėl vaiko ligos žlunga ne tik tėvo, bet ir motinos planai leisti laisvalaikį su dukra.

18. Atsakovės įsitikinimu, taip pat nėra tikslingas kelionės išlaidų paskirstymo nustatymas. Pažymėjo, jog abiejų vaiko tėvų seneliai, krikšto tėvai, artimi tėvų draugai gyvena Druskininkuose, kurie dažnai vyksta iš Druskininkų į Vilnių. Be to, pats ieškovas dažnai vyksta į Anykščius pro Vilnių darbo reikalais tad jam nėra kliūtis pakeliui pasiimti dukrą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, atsiranda ir nenumatytų, papildomų išlaidų vaikui, kurių atsakovė neprašo dalinti su ieškovu. Be to dukros vežiojimas yra laikinas, kadangi nuo 12 metų pati Barbora galės savarankiškai, be lydinčio asmens keliauti maršrutiniais tarpmiestiniais autobusais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pats pabrėžia savo procesiniuose dokumentuose, jog jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės.

19. Atsakovės įsitikinimu, neteisinga, kad tėtis ir dukra per mėnesį praleistų tris savaitgalius kartu, o mama su dukra tik vieną savaitgalį kartu. Tėvo prašymas bendrauti su dukra tris savaitgalius per mėnesį pažeidžia motinos teisę lygiomis teisėmis vykdyti savo kaip motinos pareigas, todėl tikslinga nustatyti tėvui bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį. Atsakovė be kita ko pažymėjo, jog gyvenamosios vietos pakeitimas buvo abiejų tėvų priimtas bendras sprendimas, o ieškovas klaidingai procesiniuose dokumentuose siekia įtikinti teismą, kad atstumas tarp jo ir dukters atsirado dėl atsakovės kaltės, jai persikeliant su dukra gyventi iš Druskininkų į Vilnių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkinus ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

22. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.: tėvas bendrauja su dukra tris savaitgalius per mėnesį – pirmą, antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo penktadienio, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. arba nuo 10:00 iki 11:00 val., jei penktadienis yra nedarbo diena. Mama atvyksta to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. į tėvo gyvenamąją vietą Druskininkuose pasiimti dukters; Tėvas su dukra praleidžia 1 savaitę rudens sezono metu. Apie planuojamą bendravimo su vaiku savaitę tėvas praneša motinai, likus mėnesiui iki numatomo bendravimo pradžios trumpąja žinute; tėvui ketinant išvykti su dukra jo bendravimo metu į užsienį, mama perduoda vaiko asmens dokumentus bei Europos sveikatos draudimo kortelę; kas antrą vaiko ligos atvejį dukrą slaugo tėvas. Atsakovė nesutiko su pareikštu prašymu ir prašė nustatyti jos nurodytą laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovo ir atsakovės prašymus nustatė laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią ieškovo bendravimas su dukra numatytas kiekvieno mėnesio neporinės savaitės savaitgaliais, paimant ją iš ugdymo įstaigos arba iš jos gyvenamosios vietos 17:00 val. penktadienį ir grąžinant vaiką sekmadieniais į gyvenamąją vietą 18:00 val.; taip pat tėvas su dukra praleidžia 1 savaitę rudens sezono metu, o sergančią dukrą gali lankyti gydymo įstaigoje, laikantis įstaigos nustatytos tvarkos; vaikui sergant ilgiau nei 10 dienų, tėvas turi teisę lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje.

24. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

25. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir sumažino iki tol nusistovėjusį ieškovo bendravimo laiką su dukra, neįvertęs atsakovės piktnaudžiavimo vaiko susirgimais, nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą kas antrą ligos atvejį slaugyti dukrą, taip pat nepagrįstai perkėlė ieškovui bendravimo dukterimi kelionės kaštus (ieškovas gyvena Druskininkuose, o atsakovė su dukra Vilniuje).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, jog minėti apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Pažymėtina, jog apeliantas ignoruodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, atskirajame skunde iš esmės pakartotinai dėsto argumentus, dėl kurių, jo įsitikinimu, turėtų būti nustatoma jo prašoma bendravimo su dukra tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų pasisakė vertindamas juos prioritetinių vaiko interesų aspektu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pagal šioje proceso stadijoje vertinamus bylos duomenis, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka 3 savaitgalius per mėnesį gali neužtikrinti šalių lygių teisių leisti su dukra savaitgalius. Tuo tarpu vaiko slaugymas kas antrą ligos atvejį apsunkina tinkamą vaikui suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą. Laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaranti sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka šioje proceso stadijoje yra užtikrinanti prioritetinius vaiko interesus ir pakankama sureguliuoti ginčo šalių santykius civilinės bylos nagrinėjimo metu.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, t.y. kokia konkreti bendravimo tvarka pilnai atitiktų vaiko interesus šalims gyvenant skirtinguose miestuose ir kokios priemonės užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ginčo situacijos atveju. Taigi, ieškovo dėstomos aplinkybės susijusios su iki ginčo kilimo nusistovėjusia ieškovo bendravimo tvarka bei kelionės išlaidų kaštų pasidalijimų yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių klausimas.

28. Nors ieškovas nurodo, jog iki ginčo jis su dukra bendraudavo vidutiniškai po 13-17 dienų per mėnesį, o dukrai susirgus ją slaugė bei su atsakove dalijosi kelionės kaštus, pažymėtina, jog tai savaime nereiškia, jog šalys dėl tokio bendravimo susitarė ir kad jis neabejotinai atitinka mergaitės interesus bei šalių interesų pusiausvyrą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Be kita ko pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyta tvarka nedraudžia šalims susitarti ir dėl intensyvesnio bendravimo bei priemonių sklandžiam bendravimo tvarkos įgyvendinimui.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentai, jog nustatyta bendravimo tvarka, pažeidė vaiko ir ieškovo interesus sumažinus nusistovėjusį bendravimo tėvo ir dukros bendravimo laiką. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina ieškovui teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Skundžiama nutartimi yra išspręstas klausimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku savaitgaliais, rudens atostogų metu bei ligos atvejais, todėl laikytina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje proceso stadijoje yra pakankamos sureguliuoti ginčo šalių santykius civilinės bylos nagrinėjimo metu bei užtikrinti prioritetinius vaiko interesus. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarką nustatė atsižvelgdamas į išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę. Tuo tarpu ieškovo keliami dėl vaiko ligos prarastų bendravimo dienų kompensavimo mechanizmo nustatymo bei kelionės išlaidų pasidalijimo klausimai, spręstini išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą tiek šalių nepilnametės dukros interesus, tiek ieškovo teisę dalyvauti auklėjant vaiką užtikrinančią bendravimo tvarką, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.