- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-19925-967/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14095-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad O. M. priėmė palikimą po vyro S. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras S. M.. S. M. testamento nepaliko, po ko mirties paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors su S. M. santuokos nenutraukė, tačiau nuo 1978 metų pareiškėja gyveno atskirai ir jokių ryšių su sutuoktiniu nepalaikė. Pareiškėja teigia, kad minėtame bute gyvena nuo įsigijimo dienos, moka už komunalines paslaugas, jį prižiūri, remontuoja. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad šis butas priklauso tik jai vienai, tačiau iš notaro sužinojo, kad butas buvo įgytas santuokoje ir pareiškėja turėjo priimti palikimą po vyro mirties. Būdama įsitikinusi, kad butas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė bei nežinodama galiojusių įstatymų, nerašė prašymo notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau visą palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas, jog ji galėtų užbaigti paveldėjimo procedūras po savo sutuoktinio mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, teismui nustačius, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pasitvirtins, pareiškimui neprieštaraus. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą patenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. paaiškino, jog yra pareiškėjos kaimynas ir namo bendrijos pirmininkas. Name gyvena nuo 1997 metų. (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėja ir jos šeima. Gali patvirtinti, kad minėtame bute pareiškėja gyvena bent nuo 2000 m. Įsiskolinimų už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas pareiškėja neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. M.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruotų S. M. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja su S. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje, (duomenys neskelbtini), pareiškėjos O. M. vardu buvo įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl turtas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui S. M. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja nurodė, jog ji po savo sutuoktinio S. M. mirties, rūpinosi butu kaip savu, šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu pateikti liudytojo – bendrijos pirmininko K. T. – paaiškinimai bei byloje esanti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pažyma, jog pareiškėja įsiskolinimų už suteiktas paslaugas namą administruojančiai bendrijai neturi ir neturėjo nuo bendrijos įkūrimo 2009 m. momento. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja nepadavė per įstatymų nustatytą terminą notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą po savo sutuoktinio S. M. mirties, tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. M. mirties nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), disponavo butu, mokėjo mokesčius, gerino jo būklę, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pareiškėja ir jos atstovė. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja O. M. po savo sutuoktinio S. M. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog O. M. po savo sutuoktinio S. M. mirties, priėmė S. M. palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip S. M. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą laikotarpį pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.