Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netenkintas R. N. skundas ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierės 2014 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 60014527 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierės V. J. 2014 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 60014527 R. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 2 dalį skirta 60 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. sausio 20 d., apie 8.09 val., važiavo autobusu Nr. 142 maršrutu Nr.3 G, ir tarp stotelių Jurgio Baltrušaičio st. – Igno Šeiniaus st. pateikė kontrolei negaliojantį terminuotą elektroninį bilietą Nr. 954715068, tuo savo veiksmais pažeidė 2012-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-402 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (ir vėlesnių šių taisyklių pakeitimų – 2012-07-18 sprendimu Nr. 1-715) 41 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu R. N. pateikė skundą Vilniaus apylinkės teismui, kuris 2014-03-07 nutartimi R. N. skundo netenkino ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierės 2014 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 60014527 paliko nepakeistą.

R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimu. Apelianto nuomone teismas nepakankamai įvertino visas faktines aplinkybes apie galimybę pažymėti vilniečio kortelę visuomeniniame transporte neprivažiavus viešojo transporto stotelės. Pasak apelianto teismas neįvertino tai, kad autobusas į sekančią stotelę atvyko anksčiau, tuo sutrumpindamas laiką, kelionės dokumentui pažymėti, be to, kaip nurodo apeliantas, atstumas tarp įlipimo stotelės J.Baltrušaičio ir kontrolės vykdomos I.Šeiniaus stotelėje yra palyginti mažas. Nurodoma, kad jo atveju taip nebuvo, kad komposteriai būtų blokuojami tik autobusui visiškai sustojus. Taip pat apeliantas nurodo, kad nepalikta alternatyvi galimybė pasinaudoti maršrutinių mikroautobusų paslaugomis.

Atsikirtime į apeliacinį skundą Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nutartį. Atsikirtime nurodoma, kad nors apeliantas teigia, kad komposteriai autobuse buvo užblokuoti, kuomet autobusas dar važiavo, tačiau įmonė pažymi, kad tokia situacija galima, kad komposteriai užblokuojami autobusui privažiuojant, kurioje stovi keleivių kontrolė. Taip pat pažymima, kad autobusai/troleibusai turi teisę atvykti į stoteles su 1-2 min paklaida. Atsikirtime nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad atstumai tarp stotelių maži, yra didelės žmonių spūstys ir Įmonė patiria didelę finansinę naudą bei tuo naudojasi ir nurodoma, kad lėšos už baudų apmokėjimą nėra Įmonės pajamų šaltinis. Taip pat pažymima, kad apeliantas yra pats atsakingas už tinkamą kelionės apmokėjimą ir yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo.

R. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalį yra nubaustas pagrįstai ir pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai R. N. skundo netenkino. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis, be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė ir apeliantas. Pažymėtina, kad keleivis yra atsakingas už kelionės apmokėjimą, už nepažymėtą ar netinkamai pažymėtą bilietą, todėl turi būti rūpestingas ir sąžiningas bei tinkamai atlikti jam priklausančias pareigas važiuojant visuomeniniu transportu. Byloje nėra duomenų, kad autobuse komposteris būtų neveikęs ar būtų kitos objektyvios priežastys, dėl ko keleiviai negalėtų tinkamai atžymėti bilieto. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti argumentai, dėl ko jis neaktyvavo elektroninio bilieto yra nepateisinami ir nepakankami, šalinant jo atsakomybę už padarytą pažeidimą. Nors apeliantas nurodo, jog nebuvo, kad komposteriai būtų blokuoti tik autobusui visiškai sustojus, tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, komposteriai yra užblokuojami autobusui privažiuojant stotelę, kurioje vykdoma keleivių kontrolė, ir tai daroma siekiant išvengti atvejų, kuomet keleiviai žymi savo bilietus tik pamatę kontrolę ar kontrolės metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas ribose ar pagrįstai pažeidėjas buvo nubaustas pagal ATPK 142 str. 4 d., todėl dėl argumentų, apie maršrutinių autobusų paslaugas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.