- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- I-3495-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02055-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, šiais atstovaujančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).
Paaiškino, kad atliko bausmę Lukiškių TI-K ir laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-03-16 buvo laikomas 215 kameroje antisanitarinėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad kameroje buvo juntamas blogas kvapas dėl šalia išpilamų kalinių šiukšlių. Dėl jaučiamo blogo kvapo kameroje pareiškėjas teikė pareiškimus Lukiškių TI-K administracijai, prašė perkelti į kitą kamerą, taip pat skundėsi dėl netinkamos temperatūros kameroje. Teigia, kad kameroje langai užsidarydavo nepilnai, per tarpus pūtė vėjas. Dėl šalčio pareiškėjas turėjo miegoti apsirengęs, taip pat buvo jaučiama didelė drėgmė, kad ypatingai kenkė pareiškėjo sveikatai. Kameroje Nr. 215 iš kanalizacijos išbėgo žiurkė, kuri įkando pareiškėjui į koją, dėl to reikėjo kreiptis į medikus. Dėl žiurkių kameroje pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą. Pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 215 rašė prašymus administracijai dėl leidimo įsigyti taksofono kortelę 200 kreditų, 5 pašto ženklus ir mėlynus du tušinukus, tačiau prašomų prekių įsigyti nebuvo leista. Pareiškėjo prašymai dėl vaizdo medžiagos išsaugojimo buvo ignoruojami. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K privalo išsaugoti filmuotą medžiagą, nes vaizdo medžiaga galėjo padėti pareiškėjui įrodyti jo pažeistas teises. Lukiškių TI-K žinojo pareiškėjo nurodytus pažeidimus, tačiau nesiėmė realių veiksmų jiems pašalinti. Papildo, kad kameroje Nr. 215 tualetas buvo be klozeto, nors kitose kamerose tualetai yra įrengti moderniai, be to, juo naudojantis neužtikrinamas pareiškėjo privatumas – prižiūrėtojai galėjo stebėti pareiškėją per duryse esantį langelį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos sutrikimais, diskomfortu, dvasinėmis kančiomis, nervine įtampa.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–40).
Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018-03-01 iki 2018-03-16. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013 metų su UAB ,,Dezinfa“, nuo 2015 metų su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Visiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatūra periodiškai matuojama, be to Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekdami užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teigia, kad pareiškėjo skunde nurodyti Lukiškių TI-K raštai yra parengti laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, o pareiškėjo teisės šiais aspektais nėra pažeistos. Be to, nurodyti raštai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar interesams nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento, už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2018-03-16, kai, pareiškėjo teigimu, jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Dėl kameroje juntamo blogo kvapo
Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo juntamas blogas kvapas dėl šalia išpilamų kalinių šiukšlių. Dėl jaučiamo blogo kvapo kameroje pareiškėjas teikė pareiškimus Lukiškių TI-K administracijai, prašė perkelti į kitą kamerą.
Vadovaujantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-01 buvo uždarytas į kamerą Nr. 215Krc., jis taip pat buvo laikomas šioje kameroje laikotarpiu nuo 2018-03-02 iki 2018-03-15, o 2018-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 202, plotas 6,9 kv. m. Pareiškėjas 2018-03-08 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas perkelti jį į kitą kamerą, teigdamas, kad prie kameros Nr. 215 durų yra pilamos gyvenamojo korpuso šiukšlės (b. l. 49–50). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, nurodė, jog prie kamerų šiukšlės nėra pilamos, suimtieji ir nuteistieji kiekvieną dieną numatytu laiku iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius, o atliekantys ūkio darbus asmenys kiekvieną dieną pagal sudarytą grafiką išneša atliekas į buitinių atliekų aikštelę (b. l. 48).
Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinių sąlygų kameroje Nr. 215, pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 38 punktą, gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-02-13 įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Buitinių atliekų iš gyvenamųjų patalpų šalinimo tvarkos aprašas (kopija pridedama), kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvieną dieną numatytu laiku iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Nuteistieji, atliekantys ūkio darbus Lukiškių TI-K, kiekvieną dieną pagal sudarytą grafiką išneša atliekas į buitinių atliekų saugojimo aikštelę. Buitines atliekas du kartus savaitėje išveža įmonė, su kuria Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl atliekų šalinimo, taigi tokios nuostatos atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 38 punkto reikalavimą. Pastebėtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikdamas patikrinimą Lukiškių TI-K, atliekų rinkimo pažeidimų nenustatė (b. l. 115–116).
Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra įtvirtinę buitinių šiukšlių surinkimo tvarką, kuria, pagal atsakovo paaiškinimus, yra laikomasi šalinant buitines atliekas, teismas neturi pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais, kurie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip objektyviai nepagrįstas.
Dėl temperatūros kameroje
Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl netinkamos temperatūros kameroje. Teigia, kad kameroje langai užsidarydavo nepilnai, per tarpus pūtė vėjas. Dėl šalčio pareiškėjas turėjo miegoti apsirengęs, taip pat buvo jaučiama didelė drėgmė, kad ypatingai kenkė pareiškėjo sveikatai.
Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl per žemos temperatūros kameroje Nr. 215, pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-02 skundu reg. Nr. 29-691 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas pataisyti kameros Nr. 215 langus, pro kuriuos pučia vėjas, nes lauko temperatūra yra žemiau -20 laipsnių šalčio, nurodė, kad dėl šalčio negali užmigti (b. l. 52). Pareiškėjas 2018-03-02 skundu reg. Nr. 29-695 taip pat prašė nutraukti kankinimą kalinant tokiomis sąlygomis, nes tai kenkia pareiškėjo sveikatai, paaiškino, kad kameroje Nr. 215 langai pilnai neužsidaro, per languose esančius tarpus pučia šalto vėjo gūsiai, kvėpuojant kameroje eina garai, temperatūra kameroje nesiekia +15 laipsnių (b. l. 53–54). Lukiškių TI-K, 2018-03-29 išnagrinėjęs pareiškėjo skundus reg. Nr. 29-691 ir reg. Nr. 29-695 nurodė, kad pareiškėjo minėti lango trūkumai pašalinti ir langas kameroje Nr. 215 yra sandarus (b. l. 51). Pareiškėjas 2018-03-08 raštu, prašydamas perkelti jį į kitą kamerą taip pat nurodė, kad langas kameroje Nr. 215 neužsidaro (b. l. 49–50). Lukiškių TI-K 2018-03-27 raštu Nr. 96-1345, atsakydamas į pareiškėjo 2018-03-08 prašymą taip pat nurodė, kad langas kameroje Nr. 215 yra sutvarkytas (b. l. 48).
Vertinant pareiškėjo sveikatos būklę kalinimo kameroje Nr. 215 laikotarpiu, aktuali byloje esanti medžiaga, pagal kurią nustatyta, kad gydytoja L. K. 2018-04-10 nurodė, kad pareiškėjui nustatytas kairės ir dešinės ausies uždegimas, kelių sąnarių artritas, rekomenduojama pakeisti pareiškėjo gyvenamąją kamerą, nes pacientas negali būti laikomas šaltose drėgnose patalpose (b. l. 6). Sveikatos priežiūros tarnyba tarnybiniu pranešimu informavo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį inspektorių V. M., kad pareiškėjas 2018-04-10 buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo, išduota medicininė pažyma, kad dėl lėtinio kairės ir dešinės ausies uždegimo bei kelio sąnario artrito rekomenduojama pakeisti gyvenamąją kamerą (b. l. 87). Pagal Lukiškių TI-K 2018-05-11 atsakymo pareiškėjui turinį nustatyta, kad pareiškėjas 2018-05-03 perkeltas į kitą kamerą, atsižvelgus į Sveikatos priežiūros tarnybos rekomendaciją (b. l. 85). Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas kameroje Nr. 215 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-03-15, o 2018-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 202.
Įvertinus nurodytus duomenis bei higienos normos reikalavimus, matyti, kad pareiškėjo kamera 215 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tikrinta nebuvo, tačiau, anot pareiškėjo šioje kameroje temperatūra nustatytų reikalavimų neatitiko, kas sąlygojo pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Teismas pažymi, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K aktyviai veikė, kad pašalintų kameroje Nr. 215 sugedusį langą, minėti lango trūkumai pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 215 metu buvo pašalinti. Teismas pažymi, kad pareiškėjo ausies užgedimas nustatytas 2018-04-10, nors pareiškėjas iš kameros Nr. 215 į kamerą Nr. 202 perkeltas dar 2018-03-16. Taip pat aktualu, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei kameroje Nr. 202, jokių HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 74 –75).
Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo būti nulemti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nes Lukiškių TI-K ėmėsi visų priemonių (perkėlė į kitą kamerą, suremontavo kameros langą), kad pareiškėjo sąlygos kameroje Nr. 215 teisės aktų reikalavimus atitiktų ir pareiškėjui neigiamų teisinių padarinių nekiltų. Teismas šiame kontekste taip pat pažymi, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas ir tam tikri nepatogumai yra bausmės atlikimo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K ėmėsi aktyvių veiksmų spręsdami kamerų atitikties higienos normų reikalavimams klausimą, taip pat į aplinkybę, kad atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sudaryti palankias jo sveikatai kalinimo sąlygas, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl vaizdo medžiagos išsaugojimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K privalo išsaugoti filmuotą medžiagą, nes vaizdo medžiaga galėjo padėti pareiškėjui įrodyti jo pažeistas teises. Lukiškių TI-K žinojo pareiškėjo nurodytus pažeidimus, tačiau nesiėmė realių veiksmų jiems pašalinti.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-06-02 įsakymu Nr. 1-168 patvirtintu Lukiškių TI-K įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo 18 punktu, vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki 5 parų. Dėl ribotos kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginiai automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą (17 punktas).
Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją.
Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 15 priedo 4.3 punkte nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama turėti: baudžiamosios bylos medžiagą, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, kvitus (šios pažymos 11.6 punktas). Remiantis šiuo reglamentavimu, Lukiškių TI-K neturėjo pareigos supažindinti Pareiškėją su kratos vaizdo įrašu arba pateikti jam įrašo kopiją.
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-29 raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išsaugoti koridoriaus vaizdo kamerų įrašus nuo 2018-03-01 iki 2018-03-16, nes tokia medžiaga reikalinga kaip įrodymas administraciniame teisme (b. l. 56). Lukiškių TI-K 2018-04-05 raštu pareiškėjui paaiškino, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis, vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki penkių parų (b. l. 55). Pareiškėjas 2018-04-16 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas išsaugoti 12-ojo posto koridoriaus vaizdo įrašus nuo 2018-04-12 iki 2018-04-16, nurodė, kad vaizdo įrašas reikalingas teismui (b. l. 81). Lukiškių TI-K administracija 2018-04-19 raštu atsakė pareiškėjui, kad teisės aktai nenustato pareigos visais atvejais išsaugoti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nuteistajam prašant (b. l. 80). Pareiškėjas 2018-04-23 raštu vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas išsaugoti 12-ojo posto koridoriaus vaizdo kamerų įrašus nuo 2018-04-19 iki 2018-04-23, siekiant įrodyti, kad pareiškėjas nemeluoja dėl pilamų šiukšlių prie kameros Nr. 215-k (b. l. 83–84). Lukiškių TI-K 2018-05-04 raštu informavo pareiškėją, kad prašyme išsaugoti vaizdo įrašus išdėstyti motyvai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. prašyme nurodytu laiku neįvyko su pareiškėju susijęs ypatingas įvykis, nebuvo priimtas administracinis sprendimas, nepradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl Lukiškių TI-K neprivalo vykdyti prašymo išsaugoti vaizdo įrašą nurodytu laikotarpiu (b. l. 82).
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad Lukiškių TI-K nėra įtvirtintos pareigos visais atvejais išsaugoti vaizdo įrašus. Bendruoju atveju vaizdo įrašai saugomi iki penkių parų, o užfiksavus ypatingus įvykius, taip pat atliekant tarnybinį patikrinimą, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo prašomos pateikti vaizdo medžiagos nebuvo galimybės, nes nuo pareiškėjo nurodomų laikotarpių, kurie turėtų būti užfiksuoti vaizdo įrašuose, iki prašymo nagrinėjimo dienos, penkių parų terminas jau buvo praėjęs, taigi vaizdo įrašai jau buvo ištrinti. Pareiškėjas nenurodė ypatingų įvykių, kurių pagrindu Lukiškių TI-K administracija turėtų pagrindą saugoti užfiksuotus įrašus iki tyrimo pabaigos, nes toks tyrimas dėl pareiškėjo nurodomų šiukšlių šalia kameros apskritai nebuvo atliekamas. Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsisakymu pateikti vaizdo įrašus, turėjo galimybę šiuos raštus skųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės dėl Lukiškių TI-K vaizdo įrašų saugojimo tvarkos pažeistos nebuvo.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėja nurodo, kad kameroje Nr. 215 tualetas buvo be klozeto, nors kitose kamerose tualetai yra įrengti moderniai, be to, juo naudojantis neužtikrinamas pareiškėjo privatumas – prižiūrėtojai galėjo stebėti pareiškėją per duryse esantį langelį.
Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Vertinant pareiškėjo nurodomus argumentus dėl sanitariniame mazge neįrengto tualeto, pažymėtina, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 9.1. papunkčiu, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose sanitariniame mazge įrengiamas sanitarinis mazgas, kurį sudaro praustuvė ir klozetas, tačiau numatyta, kad tualetas gali būti ir tupimas. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareigos įrengti klozetą Lukiškių TI-K administracija neturi, o kamerų sanitariniame mazge įrengtas tupimas tualetas teisės aktų reikalavimus atitinka.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Nors Lukiškių TI-K pranešime dėl pareiškėjo skundo nurodoma, kad gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 89 –90), teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Todėl laikytina, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2018-03-16, t. y. iš viso 16 parų. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos priteisimo už privatumo pažeidimą dydį, taip pat atsižvelgs į aplinkybę, kad pareiškėjas kamerose visą laikotarpį buvo laikomas vienas.
Dėl graužikų kameroje
Pareiškėjas nurodo, jog kameroje Nr. 215 iš kanalizacijos išbėgo žiurkė, kuri įkando pareiškėjui į koją, dėl to reikėjo kreiptis į medikus. Dėl žiurkių kameroje pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą.
HN 134:2015 20 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jie naikinami teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metai buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Šias atsakovės atstovo išdėstytas aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 89–90), kuriame nurodoma, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą (b. l. 89–90). Be to, akcentuotina, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei 2017 m. gruodžio mėn. patikrinimo (kamera Nr. 202), nei 2017 m. lapkričio mėn. patikrinimo metu (kamera Nr. 115), jokių HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 74 –75, 76-77). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog dėl tariamo įkandimo pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus ar administraciją. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl Lukiškių TI-K esančių žiurkių bei jų įkandimų yra deklaratyvūs, neįrodyti, todėl nepagrįsti.
Dėl leidimo įsigyti prekes
Teigia, kad pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 215 rašė prašymus administracijai dėl leidimo įsigyti taksofono kortelę 200 kreditų, 5 pašto ženklus ir mėlynus du tušinukus, tačiau prašomų prekių įsigyti nebuvo leista.
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-13 kreipėsi į Lukiškių TI-K, nurodydamas, kad rašė prašymą Lukiškių TI-K parduotuvei, kad aprūpintų: taksofono kortele 200 kreditų, 5 pašto ženklai, 2 mėlyni tušinukai, tačiau 2018-03-12 pareiškėjui šių prekių niekas neatnešė; prašė paaiškinti kokiu pagrindu pareiškėjui prašomos prekės nebuvo suteiktos, argumentuodamas, kad šios prekės neįeina į draudžiamų daiktų sąrašą atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose (b. l. 12–13). Pareiškėjas 2018-03-16 raštu Lukiškių TI-K administracijai nurodė, kad viską gavo ir pretenzijų neturi, o raštiško atsakymo nereikalauja, atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracija 2018-03-20 raštu paaiškino pareiškėjui, kad jo 2018-03-13 prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodė Lukiškių TI-K gavęs prašytas įsigyti prekes ir pretenzijų dėl to neturi, teismo vertinimu, tokie atsakovo atstovo veiksmai pareiškėjo teisių nepažeidė, priešingai, kaip teigia pats pareiškėjas, prekės jam buvo išduotos. Todėl tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimu, teigia, kad tapo irzlus, nervingas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-6 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso tik 16 parų, kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Tokios kalinimo sąlygos galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų, tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014; 2017-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017). Akcentuotina aplinkybė, kad pareiškėjas visas 16 parų buvo kalinamas vienas, įvertinus tai ir ypač trumpą ginčo laikotarpį, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti ypatingų fizinių ar psichologinių išgyvenimų.
Todėl pareiškėjo R. M. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. M. teisė būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjo R. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.