Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovams E. B. ir H. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų E. B. ir H. Z. 3 177 Eur žalos atlyginimo. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 15 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550/2016 ištaisydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-770-827/2016, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje padarytą techninę rašymo apsirikimo klaidą, šį nuosprendį paliko nepakeistą – šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovus kaltais smurtiniais veiksmais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, ir priteisė L. K. naudai solidariai iš atsakovų 137 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2017 m. sausio 27 d. Teisingumo ministerija priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-848 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, kuriuo nusprendė L. K. pateiktą prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies ir išmokėti jai 3 177 Eur dydžio žalos kompensaciją (3 040 Eur neturtinės žalos ir 137 Eur turtinės žalos). Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymais Nr. 25311 ir Nr. 25312 L. K. sumokėjo 3 177 Eur kompensaciją. Byloje duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovės kompensuotą žalą, padarytą smurtiniu nusikaltimu, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovai žalą padarė smurtiniu nusikaltimu ir jos neatlygino, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi smurtiniu nusikaltimu atsakovų padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti išmokėtą sumą žalai atlyginti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina ieškovės prašoma 3 177 Eur žalos suma (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 36 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis), t. y. po 18 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 428, 429 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 3 177 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) žalos.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 18 Eur (aštuoniolika eurų) iš kiekvieno atsakovo. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Įpareigoti atsakovus per dvidešimt dienų įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovai per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.