- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- eA-93-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02170-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- UAB VINAPACK
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vinapack“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vinapack“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento procesinių teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vinapack“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. S12-16 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Departamentą perskaičiuoti pareiškėjo mokėtiną mokestį už 2015–2016 m. apmokestinamos pakuotės kiekį.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas patvirtino 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo aktą Nr. MAKP-42 (toliau – ir Aktas), kuriuo buvo įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai. Patikrinimo tikslas ir rūšis – planinis patikrinimas dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo už 2016 m. laikotarpį; mokesčiai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015–2016 m. mokestinius laikotarpius; pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatyti reikalavimai. Akte buvo nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai: UAB „Vinapack“ įrodančių dokumentų apie popierinių / kartoninių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2016 m. laikotarpį neišrašė; įmonėje nuo 2015 m. iki patikrinimo pradžios, t. y. 2017 m. gegužės 3 d., netinkamai vykdyta pakuočių apskaita (Nevykdyta importuotos gaminiais pripildytos pakuotės apskaita. Neapskaityti importuotos žaliavos pakavimui panaudotos metalinės pakuotės (metalinė viela) kiekiai. Netinkamai įvertinta popierinių etikečių pakuotės rūšis (apskaityta kaip plastikinė PET). Visa gaminių pakavimui panaudota plastikinė pakuotė pagal rūšį įvertinta kaip PET); įmonė nedeklaravo (nuslėpė) į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekių: 2015 m. – 0,898 t – metalinės, 0,001 t – popierinės / kartoninės; 2016 m. – 0,543 t – plastikinės, 0,576 t – metalinės, 0,004 t – popierinės / kartoninės, 6,28 t – medinės. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio, 8 straipsnio 4 ir 6 dalių bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. D1-185 (toliau – ir Taisyklės), V, VII skyrių reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas patvirtino netinkamai atliktą pareiškėjui priklausančios mokėti sumos apskaičiavimą, kadangi neturėjo visų objektyvių duomenų, turinčių reikšmės tinkamai nustatyti mokestinį objektą ir pareiškėjo mokestinę prievolę.
3. Sprendimu patvirtintame Akte nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo (nuslėpė) šių į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekių: 2015 m. – 0,898 t, 2016 m. –0,576 t. UAB „Vinapack“ vadovas, gavęs Aktą, nustatė, kad pareiškėjo administratorė atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie importuoto metalo kiekius. UAB „Vinapack“ buvo atliktas vidaus tyrimas dėl darbuotojo galimai padaryto (įtariamo) pažeidimo, kurio metu paaiškėjo, jog atsakovui buvo pateikti 2015–2016 m. importo dokumentai, kuriuose buvo nurodytas importuojamos makulatūros kipių skaičius ir bendras makulatūros svoris. Buvo sudaryta komisija UAB „Vinapack“ pagamintiems gaminiams pakuoti sunaudotų pakuočių svorio nustatyti. Atliekant svėrimą komisijos nariai administratorės neinformavo, kad importuotos iš Rusijos įmonių makulatūros kipės būdavo surištos polietileno juosta / virve. Dėl šios priežasties svėrimo akte administratorė nurodė, kad iš Lietuvos gaunamos makulatūros, surištos metaline viela, svoris yra tapatus makulatūrai, gaunamai ir iš Rusijos. Taip pat UAB „Vinapack“ administratorė parengė lentelę, kurioje nurodė iš importo deklaracijų išrinktus duomenis, nurodant kipių skaičių ir bendrą svorį. Visa tai buvo atlikta neturint faktinių duomenų, kaip tiksliai buvo supakuotos iš Rusijos įmonių gautos makulatūros pakuotės.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog UAB „Vinapack“ makulatūrą 2015–2016 m. importavo iš Rusijos įmonių OOO „Forest“ ir OOO „Etalon“, tačiau nei importo deklaracijoje, nei sąskaitose nebuvo nurodyta, kokia medžiaga kipės buvo rišamos, todėl šios Rusijos bendrovės pateikė UAB „Vinapack“ 2017 m. spalio 16 d. pažymas, patvirtinančias, kad 2015–2016 m. pateikė pareiškėjui supresuotas makulatūros pakuotes (kipes), kurios buvo surištos polietileno juosta / virve. Dėl šios priežasties nebuvo reikalinga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, kad UAB „Vinapack“ importuoja metalinę pakuotę. Pareiškėjas apskaičiavo deklaruotiną 2015–2016 m. importuotos makulatūros plastikinės pakuotės, t. y. polietileno juostos / virvės kiekį. 2015 m. importuotos polietileninės virvės svoris – 0,045 t, 2016 m. – 0,029 t. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo dalis patvirtinanti Aktą dėl apskaičiuoto mokesčio už 2015–2016 m. į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekius turėtų būti panaikinta, įpareigojant atsakovą pakartotinai atlikti patikrinimą pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, jog Akte neteisingai nurodytas nedeklaruotas į vidaus rinką išleistas apmokestinamosios medinės pakuotės (medinės paletės / padėklai) kiekis, kuris sudaro 6,28 t. UAB „Vinapack“ parduotos medinės pakuotės (padėklai) buvo parduotos kitoms įmonėms, kurios jas pakartotinai panaudojo produkcijai pakuoti, todėl jos negalėjo būti traktuojamos kaip vienkartinės pakuotės, už kurias turėjo būti mokamas mokestis. Šias aplinkybes, pareiškėjo nuomone, patvirtina UAB „Girelės paukštyno“ 2017 m. spalio 10 d. raštas Nr. SR1710-09-02. Tikrinimo metu atsakovui buvo pateiktas UAB „Vulgatus“ raštas dėl pirktų naudotų vienkartinių padėklų.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Akte taip pat nustatyta, jog UAB „Vinapack“ nedeklaravo (nuslėpė) šio į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios plastikinės pakuotės kiekio: 2016 m. – 0,543 t. Patikrinimo metu plastikinės pakuotės sunaudojimo paskaičiavimas atliktas remiantis tik normatyvais, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės didesnio kiekio plastikinės pakuotės sunaudojimui. Produkciją pakuojant rankiniu būdu (pakavimo automato gedimo laikotarpiais) taip pat buvo sunaudotas didesnis kiekis plėvelės eksportuotai produkcijai supakuoti. Tačiau patikrinimo metu į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis objektyviai nepatikrintais duomenimis, neįvertinęs pareiškėjo nurodytų įvykių realumo. Patikrinimas buvo atliktas skubotai ir paviršutiniškai, iš esmės nebendradarbiaujant su pareiškėju, tai apsunkino pareiškėjo galimybes pateikti visus reikšmingus duomenis ir juos pagrindžiančius dokumentus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliko UAB „Vinapack“ planinį patikrinimą. Atsakovo teigimu, teisingam mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimui ir deklaravimui ūkio subjektai privalo nustatyta tvarka pagal Taisyklių reikalavimus vesti apmokestinamųjų pakuočių apskaitą. Iki mokestinio patikrinimo pradžios pareiškėjas nevykdė pakuočių apskaitos pagal nustatytus minėtų taisyklių reikalavimus, t. y. nebuvo vykdyta importuotos gaminiais pripildytos pakuotės apskaita, netinkamai vykdyta gaminiams pakuoti panaudotos pakuotės apskaita.
9. Atsakovas patikrinimo metu taip pat nustatė, kad importuota žaliava, kaip ir įsigyta Lietuvoje, pakuojama metalinėmis vielomis. Šį faktą patvirtino 2017 m. gegužės 25 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte fiksuota informacija apie neapskaitytus importuotos metalinės pakuotės kiekius. Pareiškėjas pateikė duomenis apie 2015–2016 m. laikotarpiu importuotos bei Lietuvoje įsigytos žaliavos pakuočių apskaitą, pakuotės svėrimo aktą, kur aiškiai įvardytas faktas apie importuotos ir Lietuvoje įsigytos žaliavos pakavimą metaline viela. Taip pat 2017m. liepos 21 d. papildomai pateikė UAB „Vinapack“ vadovo patvirtintą Pakuočių apskaitos tvarką, kurios 3 punkte konstatuojama, kad importuota žaliava supakuota metaline viela. Remiantis minėtais duomenimis atsakovas nustatė ir patvirtino apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekius: 2015 m. – 0,898 t, 2016 m. – 0,576 t. Patikrinimo metu išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus UAB „Vinapack“ pakuočių apskaitos duomenis ir buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakovas nustatė, kad UAB pareiškėjas netinkamai apskaitė gaminių pakavimui panaudotus ir į vidaus rinką išleistus medinės pakuotės kiekius. Buvo nustatytas nedeklaruotas 2016 m. laikotarpiu į vidaus rinką išleistas 6,28 t medinės pakuotės kiekis. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2015–2017 m. laikotarpiu UAB „Vinapack“ gaminamos produkcijos asortimentas nepakitęs, tačiau vertinant atskirų 2015–2017 m. laikotarpių prekinių vienetų sąrašą, skiriasi gaminiui pakuoti panaudotos pakuotės svoris, realizuotas (sunaudotas) gaminiams pakuoti panaudotos pakuotės kiekis nesutampa su pareiškėjo nustatytu vienam gaminiui pakuoti panaudotos pakuotės kiekiu prekinių vienetų sąraše. Departamentas nustatė, kad remiantis buhalterinės programos duomenimis gaminių pakavimui sunaudotas (įvertinus likučius) plastikinės pakuotės kiekis 2016 m. laikotarpiu – 7,693 t, pakuočių apskaitoje įvertintas ir deklaruotas – 3,498 t, todėl Akte pagrįstai nustatytas 2016 m. neapskaitytas (nuslėptas) 0,543 t plastikinės pakuotės kiekis.
II.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vinapack“ atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliko pareiškėjo planinį patikrinimą, kurio tikslas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas už 2016 m. laikotarpį; mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015–2016 m. mokestinius laikotarpius; pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymas. Mokestinio patikrinimo rezultatai nustatyti Akte, kuris patvirtintas Sprendimu. Patikrinimo metu nustatyta, kad: pareiškėjas įrodančių dokumentų apie popierinių / kartoninių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2016 m. laikotarpį neišrašė; nuo 2015 m. iki patikrinimo pradžios – 2017 m. gegužės 3 d. netinkamai vykdė pakuočių apskaitą (Nevykdyta importuotos gaminiais pripildytos pakuotės apskaita. Neapskaityti importuotos žaliavos pakavimui panaudotos metalinės pakuotės (metalinė viela) kiekiai. Netinkamai įvertinta popierinių etikečių pakuotės rūšis (apskaityta kaip plastikinė PET). Visa gaminių pakavimui panaudota plastikinė pakuotė pagal rūšį įvertinta kaip PET); nedeklaravo (nuslėpė) į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekių: 2015 m. – 0,898 t – metalinės, 0,001 t – popierinės/kartoninės, 2016 m. – 0,543 t plastikinės, 0,576 t – metalinės, 0,004 t – popierinės / kartoninės, 6,28 t – medinės. Tuo pareiškėjas pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio, 8 straipsnio 4 ir 6 dalių, Taisyklių V, VII skyrių reikalavimus.
12. Teismo vertinimu, Atliekų tvarkymo įstatymas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės bei Taisyklės nustato prievolę atliekų turėtojams (darytojams) – išrūšiuoti, teisingai identifikuoti savo veikloje susidariusias atliekas, teisėtai atiduoti atliekų tvarkytojui ir finansuoti jų sutvarkymą pagal galiojančius rinkoje atliekų tvarkymo įkainius. Todėl savo ūkinėje veikloje UAB „Vinapack“ privalėjo (ir privalo) teisingai ir nustatyta tvarka vertinti bei apskaityti: kiek ir kokių atliekų susidaro įmonėje, kiek išleidžiama į vidaus rinką apmokestinamųjų pakuočių, kurios išpakavus gaminius taps atliekomis, kaip finansuos jų sutvarkymą, taip pat privalo nustatyta tvarka vesti pakuočių apskaitą, mokėti mokestį.
13. Teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis nustatančiomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis apskaičiavimą ir deklaravimą, nurodė, kad Aktas ir jo priedai neginčijamai patvirtino, jog iki mokestinio patikrinimo pradžios (2017 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas nevykdė pakuočių apskaitos pagal nustatytus Taisyklių reikalavimus, t. y. nebuvo vykdyta importuotos gaminiais pripildytos pakuotės apskaita bei netinkamai vykdyta gaminiams pakuoti panaudotos pakuotės apskaita. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir pareiškėjo atstovas. Be to, už netinkamai vykdytą pakuotės apskaitą 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. ĮS-AP/1702-14 UAB „Vinapack“vadovas paskirtai atsakingai darbuotojai skyrė nuobaudą – įspėjimą. Su nustatytais pažeidimais atsakingas asmuo sutiko.
14. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtino, jog patikrinimo metu Departamento pareigūnas įvertinto faktinę UAB „Vinapack“ veiklą, t. y. apžiūrėjo importuotas žaliavas ir gaminamus gaminius, tuščias pakuotes. Apžiūroje dalyvavo UAB „Vinapack“ vadovas ir atsakingas asmuo, kurie teikė visą informaciją apie importuojamas žaliavas bei gaminamą produkciją, apie jų pakavimo principus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad importuota žaliava, kaip ir įsigyta Lietuvoje, pakuojama metalinėmis vielomis. Šį faktą patvirtino 2017 m. gegužės 25 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas, kuriame nurodyta informacija apie neapskaitytus importuotos metalinės pakuotės kiekius. Dėl UAB „Vinapack“ nevykdytos importuotos (įvežtos į Lietuvos Respubliką) gaminių pripildytos pakuotės apskaitos, buvo duotas nurodymas iki 2017 m. liepos 10 d. pateikti 2015–2016 m. laikotarpiu importuotos žaliavos pakavimui panaudotos pakuotės apskaitą. Pareiškėjas pateikė Pakuotės svėrimo aktą, kuriame aiškiai buvo nurodytas faktas apie importuotos ir Lietuvoje įsigytos žaliavos pakavimą metaline viela. Taip pat 2017 m. liepos 21 d. papildomai pateikė UAB „Vinapack“ vadovo patvirtintą (2017 m. birželio 5 d.) Pakuočių apskaitos tvarką, kurios 3 punkte konstatuojama, kad importuota žaliava supakuota metaline viela. Teismo vertinimu, šiais duomenimis remiantis pagrįstai buvo nustatyti neapskaityti importuoti ir išleisti į vidaus rinką 2015 m. – 0,898 t, 2016 m. – 0,576 t metalinės pakuotės kiekiai. Jokių kitų papildomų įrodymų, kitas faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovui nepateikė. UAB „Vinapack“ vadovas pateiktose pastabose dėl Akte nurodytų neapskaitytų metalinės pakuotės kiekių jokių pastabų ar prieštaravimų nereiškė, tuo pripažindamas ir patvirtindamas neapskaitytus apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekius. Teismo posėdžio metui UAB „Vinapack“ vadovas taip pat iš esmės šias aplinkybes pripažino. Pareiškėjo su skundu pateiktus duomenis apie kitus importuotus plastikinės pakuotės kiekius teismas atmetė ir vertino kaip bandymą išvengti mokestinės prievolės.
15. Teismas nustatė, kad nesant įrodymų ir pagrindžiančių dokumentų bei atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Vinapack“ pateiktose pastabose neturėjo jokių pretenzijų paskaičiuotam nedeklaruotam medinės pakuotės kiekiui, atsakovas pagrįstai nustatė 2016 m. laikotarpiu išleistais į vidaus rinką 6,28 t gaminiais pripildytos medinės pakuotės kiekį. Kitų duomenų atsakovui pateikta nebuvo. UAB „Vinapack“ vadovo pateiktose pastabose dėl Akte nurodytų neapskaitytų medinės pakuotės kiekių jokių pastabų ar prieštaravimų nebuvo nurodyta.
16. Remiantis buhalterinės programos duomenimis atsakovas nustatė gaminių pakavimui sunaudotas (įvertinus likučius) plastikinės pakuotės kiekius 2016 m. laikotarpiu – 7,693 t (šie kiekiai UAB „Vinapack“ patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktoje informacijoje), UAB „Vinapack“ pakuočių apskaitoje įvertintas ir deklaruotas – 3,498 t. Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo perskaičiuoti į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekiai (Priedas Nr. 10) ir Aktu nustatytas 2016 m. laikotarpiu neapskaitytas (nuslėptas) 0,543 t plastikinės pakuotės kiekis. 2017 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas pateikė rašytines pastabas, kurios išanalizuotos ir įvertintos tvirtinant patikrinimo rezultatus. Pateiktose pastabose UAB „Vinapack“sutiko ir pripažino didesnio (10–20 proc.), nei nurodyta prekinių vienetų sąraše, plastikinės pakuotės kiekio panaudojimą (neišskiriant jokios prekių grupės, kuriai būtų tikslinga ar privalu naudoti didesnį plastikinės pakuotės kiekį). Tačiau nepateikė jokių svarbių įrodančių dokumentų, paneigiančių faktą apie Akte paskaičiuotus nedeklaruotus į vidaus rinką išleistus gaminių pakavimui panaudotos 0,543 t plastikinės pakuotės kiekius.
17. Teismas pažymėjo, jog aplinkosaugos, atliekų tvarkymo politikoje vienas svarbiausių principų „teršėjas moka“. Principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas. Šios išlaidos neužkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas įvertino, kad Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo. Teismui atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nebuvo jokio pagrindo tenkinti reikalavimą – įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo mokėtiną mokestį už 2015–2016 m. apmokestinamos pakuotės kiekį, šioje dalyje skundas taip pat atmestas.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Vinapack“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų ir dokumentų, kad UAB „Vinapack“ makulatūrą 2015 m. ir 2016 m. importavo iš Rusijos įmonių OOO „Forest“ ir OOO „Etalon“, tačiau nei importo deklaracijoje, nei sąskaitose nėra nurodyta, kokia medžiaga kipės buvo rišamos, todėl Rusijos įmonės OOO „Forest“ ir OOO „Etalon“ pateikė UAB „Vinapack“ 2017 m. spalio 16 d. pažymas, patvirtinančias, kad 2015 m. ir 2016 m. pateikė pareiškėjui supresuotas makulatūros pakuotes (kipes), kurios buvo surištos polietileno juosta / virve, ir sprendime dėl jų nepasisakė, todėl, pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
20. Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas dėl nedeklaruotų į vidaus rinką išleistų medinės pakuotės kiekių, nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad susigrąžinta iš Lietuvos Respublikos vidaus rinkos laikoma ne tik paties gamintojo, importuotojo iš rinkos susigrąžinta naudota pakartotinio naudojimo pakuotė, bet ir Lietuvos Respublikoje iš kito asmens įsigyta pakartotinio naudojimo pakuotė (ginčo teisinių santykių metu galiojusi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, redakcija). Dalis medinės pakuotės buvo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruota kaip išleista į vidaus rinką, tačiau kita dalis medinės pakuotės (mediniai padėklai) buvo parduoti UAB „Vinapack“ klientams su produkcija ir panaudoti pakartotinai, todėl UAB „Vinapack“ neprivalėjo jos deklaruoti kaip mokesčio už aplinkos teršimą objekto, kadangi ji tolimesnėje veikloje gali būti pasirinkta kaip daugkartinio panaudojimo pakuotė. Atsakovo šios pakuotės buvo vertinamos kaip išleista į vidaus rinką vienkartinė pakuotė, už kurią paskaičiuotas pakuočių mokestis, tačiau toks vertinimas gali sukelti dvigubo apmokestinimo situaciją.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais ir duomenimis, todėl netinkamai įvertino, jog UAB „Vinapack“ parduotos medinės pakuotės (padėklai) buvo parduotos kitoms įmonėms, kurios jas pakartotinai panaudojo produkcijai pakuoti, ir todėl jos negalėjo būti traktuojamos kaip vienkartinės pakuotės, už kurias turėjo būti mokamas mokestis.
22. Pareiškėjo teigimu, byloje surinkti įrodymai sudarė pagrindą jo ginčijamą Sprendimą vertinti kritiškai ir nustatyti, kad atsakovo patikrinimas UAB „Vinapack“ buvo atliktas skubotai ir paviršutiniškai, o pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai dėl aplinkybių, kurios egzistavo patikrinimo atlikimo metu, tačiau atsakovui nebuvo žinomos, teismo nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą pareiškėjo nenaudai.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, suteikdamas išskirtine ir nekvestionuojamą reikšme atsakovo pateiktiems dokumentams, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas privalėjo objektyviai, tiesiogiai ir savarankiškai ištirti visus duomenis, kurie buvo surinkti bylos nagrinėjimo metu, juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti sprendime. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus duomenis nepagrįstai priėmė kaip „konstatuotus“ faktus, o pareiškėjo atstovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus visiškai nepagrįstai laikė tiesiog bandymu išvengti mokestinės prievolės.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas, pakartodamas pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodo, kad nesutika su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas išsamiai netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad Akto surašymo metu egzistavo ir kitos faktinės aplinkybės dėl į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekių ir buvo pateikti kiti duomenys, nei tie, kuriais Departamentas vadovavosi surašydamas Aktą ir priimdamas Sprendimą. Taip pat atsakovas nurodo, kad nepagrįstas yra ir pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi pareiškėjas tokių įrodymų byloje nepateikė, todėl įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad jis nustatyta tvarka nepaneigė Departamento nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo nesumokėtų mokesčių apimtį ir jų dydį bei neįrodė savo teiginių teisingumo.
26. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas apskritai nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl akivaizdžios skaičiavimo klaidos (kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų pats pareiškėjas nesistengė tinkamai apskaityti faktinę taršą). Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, teisės aktus bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. S12-16 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nustatyta, kad UAB „Vinapack“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2015–2016 m. bei paskaičiuotas 5 072 Eur mokestis už nuslėptą (nedeklaruotą) apmokestinamosios pakuotės kiekį, pagrįstumo ir teisėtumo.
28. .Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Kartu pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog atsakovas patikrinimo akte neteisingai nurodė nedeklaruotus į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekius ir dėl to buvo neteisingai paskaičiuota mokėtina mokesčio suma, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo papildomai pateiktus duomenis.
33. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.
34. Atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Šiais teisės aktais suformuota ir įteisinta visų gamintojų ir (ar) importuotojų prievolė finansuoti ir tinkamai organizuoti atliekų tvarkymą. Atliekų tvarkymo taisyklės bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės numato finansinius instrumentus (mokesčius, Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, ekonomines baudas), užtikrinančius tinkamą gamintojų ir (ar) importuotojų į vidaus rinką išleidžiamų pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą. Minėtais teisės aktais nustatyta prievolė atliekų turėtojams (darytojams) - išrūšiuoti, teisingai identifikuoti savo veikloje susidariusias atliekas, teisėtai atiduoti atliekų tvarkytojui ir finansuoti jų sutvarkymą pagal galiojančius rinkoje atliekų tvarkymo įkainius.
35. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už <..> apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis.“
36. Reikalavimai šios apskaitos tvarkymui yra nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje bei jį įgyvendinančiose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse (2011m. lapkričio 01d. įsakymo Nr. D1-1885 redakcija) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 23-25 punktų nuostatas pakuočių gamintojas, gamintojas ir (ar) importuotojas turi ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius vykdyti visų (pirminių, antrinių, tretinių) pakuočių apskaitą, nurodydamas atitinkamus duomenis, kurie leistų nustatyti apmokestinamos pakuotės kiekius bei mokėtino už ją mokesčio dydį.
37. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šią apskaitą vykdė netinkamai, nes atsakovui patikrinimo metu nepateikė tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiesiogiai nustatyti apmokestinamos pakuotės kiekius bei apskaičiuoti mokėtino mokesčio dydį.
38. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“
39. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1. mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2. to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos - nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.
40. Šis teisinis reglamentavimas ir prieš tai aptartos aplinkybės dėl pareiškėjo ydingai vykdytos pakuočių apskaitos lemia, kad atsakovui egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikius atitinkamus skaičiavimo metodus.
41. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje, suteikiančiame mokesčių administratoriui teisę mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal jo įvertinimą, yra apibrėžtas ir šio mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją“, o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“
42. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad mokesčių administratorius mokesčius šiuo būdu gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas savo nustatytus įvertinimo metodus (nustatytus Taisyklėse), arba jų netaikydamas. Metodų nustatytų Taisyklėse jis gali netaikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. O kai turima informacija yra nepakankama tokio pobūdžio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis, ekonomikos - finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2. –6.3.; 28-29 punktai).
43. Visa tai lemia, kad šiais būdais apskaičiuoti mokesčių dydžiai nėra „idealiai“ tikslūs, bet yra tikėtino pobūdžio (apytiksliai), kadangi mokėtino mokesčio dydžiui nustatyti yra naudojami teorinio pobūdžio skaičiavimai. Toks mokesčių tokiais būdai apskaičiavimas, reiškia, kad jiems apskaičiuoti yra pritaikomos specialios žinios ekonomikos, finansų ir kitose srityse.
44. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 57 str. 2 d.; 61- 63 str.).
45. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad atsakovas pareiškėjui mokėtinus mokesčius apskaičiavo, panaudodamas pareiškėjo pateiktą buhalterinės apskaitos ataskaitas apie prekių apyvartas atliko nurašytų-parduotų prekių analizę bei parinko faktinio į vidaus rinką išleistų pakuočių nustatymo metodą – faktiškai į vidaus rinką išleistiems pakuočių kiekiams priskirti įmonės atskirais mokestiniais laikotarpiais įsigytų ir sunaudotų pakavimui skirtų medžiagų kiekius pagal buhalterinėje apskaitoje vykdomus prekių nurašymus, įvertinus likučių kiekius.
46. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes – pareiškėjui priklausančias mokėti mokesčių sumas, panaudojo teisės aktais leistinus bei tinkamus tokių duomenų surinkimo ir nustatymo metodus. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.
47. Minėta, kad duomenys, kurie yra gauti panaudojus bei pritaikius specialias žinias, paprastai turi būti paneigiami tokių pat žinių pagrindu. Kadangi pareiškėjas tokių įrodymų byloje neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad jis nustatyta tvarka nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo nesumokėtų mokesčių apimtį ir jų dydį bei neįrodė savo teiginių teisingumo. Pareiškėjo su skundu teismui pateikti jau po ginčo sprendimo priėmimo surašyti prekių įsigijimo perskaičiavimai, atsakovo nustatytų duomenų nepaneigia, be to tokie perskaičiavimai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikrinimo metu tokie duomenys atsakovui nebuvo teikiami, vertintini kritiškai.
48. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vinapack“ agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.