- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 2YT-2232-980/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00445-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Šiaulių bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Finansų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjui R. A., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo mamos, I. A., mirties priimti. Nurodė, kad jo mama mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi po laidotuvių išvyko į komandiruotę. Taip pat nurodė, jog su savo mama I. A. buvo banko sąskaitos ir terminuoto indėlio bendrasavininkais ir manė, jog pinigus iš sąskaitos ir terminuotą indėlį galės paimti bet kada ir jais laisvai disponuoti, buvo įsitikinęs, kad ta aplinkybė, jog jis yra sąskaitos ir indėlio bendrasavininkas laikytina pakankamu pagrindu gauti sąskaitoje esančius pinigus bei atsiimti terminuotą indėlį, be papildomų paveldėjimo procedūrų. AB „Ūkio bankas“ bankui, kuriame buvo minėta sąskaita ir indėlis, bankrutavus, AB „Šiaulių bakas“ perėmus bankrutavusio banko aktyvus, minėta sąskaita ir terminuotas indėlis buvo perkelti į AB „Šiaulių banką“. Pareiškėjui kreipusis į AB „Šiaulių bankas“ banką dėl indėlio paėmimo, jam buvo išmokėta ne visa indėlio suma, ir pareiškėjas informuotas, kad dėl likusios indėlio dalies paveldėjimo jis turi kreiptis į notarą. Kai 2015 m. gruodžio mėnesį dėl paveldėjimo pagal įstatymą kreipėsi į notarą sužinojo, kad palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai ir jis yra jau praleistas. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, jo mama, I. A. kitų vaikų neturėjo, buvo išsituokusi, kitų artimų giminaičių nėra. Po I. A. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime nurodė, jog dėl R. A. pareiškimo neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūrai, prašė bylą nagrinėti jo atstovei nedalyvaujant (b. l. 24).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodė, kad po palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau nei treji metai, per visą šį laikotarpį pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o jo nurodomos aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas, nelaikytinos svarbiomis. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu R. A. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad jokio kito paveldimo turto mama neturėjo, o pareiškėjas manydamas, jog banko sąskaitų ir indėlių perėmimui paveldėjimo procedūros netaikomos, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, juolab, kad su mama buvo banko indėlio bendrasavininkais, ir buvo įsitikinęs, jog indėlį gali pasiimti bet kuris iš indėlio bendrasavininkių ir bet kuriuo laiku, todėl terminą praleido tik dėl nežinojimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išklausius pareiškėjo paaiškinimų ir ištyrus kitus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2005 m. liepos 21 d. AB „Ūkio bankas“ ir I. A. bei R. A. sudarė banko sąskaitos sutartį, bei 2009 m. liepos 24 d. sudarė terminuotojo indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią I. A. ir R. A. tapo indėlio bendrasavininkais (b. l. 12). Pareiškėjo mama, I. A. mirė (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 9). Pareiškėjas paaiškino, kad mirusios I. A. palikimas nėra priimtas, nes jis praleido terminą kreiptis į notarą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po motinos I. A. mirties pasibaigė 2013 m. sausio 15 d.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo teisės aktų neišmanymas, nes pareiškėjas sąžiningai klydo manydamas, kad banko sąskaitos perėmimui po vieno iš sąskaitos bendrasavininkių mirties, nėra taikomos paveldėjimo procedūros. Banke sužinojęs, kad dėl indėlio dalies išdavimo reikalinga priimti palikimą, kreipėsi į notarą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog palikimą sudaro tik mamos ir R. A. bendras indėlis banke.
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo R. A. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po I. A. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. A., terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos I. A., mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir pratęsti vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.