- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1456-522/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00009-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- D. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., S. A., valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Širvintų rajono savivaldybės administracija
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys R. V., S. A., valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Širvintų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. T. prašo nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0.0454 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2005-07-20 pareiškėja nupirko iš S. A. 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 4,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims Širvintų rajono notarų biure sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, per klaidą į pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įrašyta, kad 0,2600 ha ploto žemės sklype yra užstatytas 0,0400 ha plotas. Tame plote yra 1940 m. pastatytas, VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje neįregistruotas gyvenamasis namas. Namas buvo pastatytas dar S. A. motinos S. S., mirusios (duomenys neskelbtini). S. S. sutuoktinis J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 75,75 kv. m. Sandorio sudarymo metu minėtame name niekas negyveno ir namu nesinaudojo, pardavėja gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Sandorio šalims ir notarei nepastebėjus įrašo dėl užstatyto ploto perleisto 0,2600 ha ploto žemės sklype, pareiškėja pradėjo naudotis žemės sklypu. Pagal pareiškėjos prašymą ir, pateiktus dokumentus, 2022-01-24 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu 0,2600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į tris žemės sklypus: 1) 0.0454 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėtas 0.0454 ha plotas kaip užstatyta teritorija; 2) 0,0086 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0.1933 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu užstatyta teritorija arba minėtas gyvenamasis namas yra 0.0454 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad nei žemės sklypų pardavėja S. A., nei jos motina S. S. gyvenamojo namo neįteisino, pareiškėja aiškinosi šio gyvenamojo namo istoriją. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos pažymos sužinojo, kad jos žemės sklype esantis namas adresu (duomenys neskelbtini), pirmiau priklausė S. A. motinai S. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), Pareiškėjai, išreikalavus informaciją iš Vilniaus apskrities archyvo apie ūkinių knygų įrašus, sužinojo, kad prie namo buvo 1966 m. statybos ūkinis pastatas (nurodytas kaip "sandėliukas"). 2021m. pareiškėja užsisakė UAB „Surveta“ atlikti nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad minėtam gyvenamajam namui paskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-02-24 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registro centrą dėl gyvenamojo namo įregistravimo, pateikiant nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tačiau VĮ Registro centras atsisakė įregistruoti minėtą pastatą, nes nenurodyti pastatą identifikuojantys duomenis, t. y. pastatas neįregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Be to, statinių perleidimas negali būti patvirtintas S. A., kurį neįteisino jos motinos paliktą gyvenamąjį namą, parašu, nes (duomenys neskelbtini) S. A. mirė, todėl pareiškėja, būdama žemės sklypo teisėta savininke, negali įregistruoti jai nuo 2005-07-20 priklausančiame žemės sklype esantį pastatą - gyvenamąjį namą. Dar prieš sandorio sudarymą 2005 m. gegužės mėnesį, S. A. leidus, pareiškėja apsigyveno šiame name ir ten gyveno iki 2005 m. lapkričio mėnesio, o atšalus orams persikėlė gyventi pas kaimynę. Taip pareiškėja gyveno iki 2014 m., kai tame pačiame (duomenys neskelbtini), pasistatė kitame žemės sklype nuosavą gyvenamąją namą, kur gyvena iki šiol. Net ir gyvenant kitu adresu pareiškėja nuolat, nuo minėto sandorio su S. A. sudarymo, valdė ir prižiūrėjo jos nuosavoje žemėje esantį 1940 m. statybos gyvenamąjį namą, todėl namas iki šiol yra išlikęs. 2021 m. sugriuvus šalia namo esančiam ūkiniam pastatui - pašiūrei, pareiškėja samdė darbininkus, kurie išardė seną medinį pastatą, sukrovė į maišus ir išvežė pastato likučius, o šio pastato stogo šiferį padėjo surinkti į specialius maišus ir seniūnijos darbuotojai pagal pareiškėjos prašymą išvežė utilizavimui. Po pašiūrės griuvimo pareiškėja sutvarkė teritoriją aplink namą. Tačiau pareiškėja, valdydama šį turtą, negali gyvenamąjį namą įregistruoti savo vardu, negali apdrausti pastatą ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė įtraukti suinteresuotu asmeniu Širvintų rajono savivaldybės administraciją pasiūlant jai išdėstyti savo poziciją. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus D. T. pareiškimo netenkinti, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai įrodžius savo reikalavimo pagrįstumą, neprieštaraus dėl pateikto pareiškimo.
Suinteresuotas asmens R. V. atsiliepime nurodė, kad dėl D. T. pareiškimo neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir ji nėra minėto daikto savininkė. Į bylą pateikta: 2005-08-22 VĮ Registro centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2005-07-20 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, 2022-05-25 VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (su istorija), 2022-03-05 VĮ Registro centro registro duomenų bazės išrašai dėl 0,0454 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl 0,0086 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0.1933 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-16 Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kad S. S. priklausė pastatai Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities archyvo 1986-1990 m. ūkinių knygų kopijos, UAB „Surveta“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, VĮ Registrų centro turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus sprendimai, kuriais atmesti pareiškėjos prašymai įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, 1999-03-13 S. S. žemės sklypų plano kopija. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į minėtą pastatą – gyvenamąjį namą ir nėra jo savininkė.
Byloje nėra duomenų, kad pastatas – gyvenamasis namas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjos, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas pastatas – gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas pastatas – gyvenamasis namas atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėja sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į gyvenamąjį namą negu pareiškėja, ar patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar, kad minėtą gyvenamąjį namą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių dokumentų ir pareiškėjos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėja pradėjo valdyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo įgijimo momento ir teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdo iki šiol.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėja pastatą–gyvenamąjį namą valdo nepertraukiamai daugiau negu 17 metų, nuo 2005 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.
Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą– gyvenamąjį namą.
Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio13 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,
nusprendžia:
nustatyti faktą, kad pareiškėja D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,0454 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.