- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- A15.-876-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00422-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pažeidėjas
- A. S.
teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto,
kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant jį tuo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155 punkto reikalavimus, t. y. 2019 m. birželio 19 d., apie 17.15 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kelio pusės link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, nebuvo ypatingai atidus, nors prieš minėtą gatvių sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi įspėjamasis KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 129 „Dviratininkai“, įspėjantis apie kelio ruožą, į kurį dažniausiai įvažiuoja ar jį kerta dviratininkai, bei nepraleido lygiareikšmių gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini) gatve, jam iš dešinės pusės, važiuojamąja kelio dalimi važiavusio dviratininko R. B., kuris vežė ant dviračio vairo keleivį E. G. ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu nežymiai nukentėjo dviračio vairuotojas R. B. ir keleivis E. G.; apgadintas dviratis ir automobilis.
2.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 17.15 val. automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) kelio link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu, arčiau dešinio kelio krašto. Artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos atkreipė dėmesį į kairėje kelio pusėje šaligatviu ėjusį pėsčiąjį. Manydamas, kad pastarasis norės eiti per kelią, buvo pasiruošęs sustabdyti savo vairuotą automobilį. Tačiau pėsčiasis toliau ėjo šaligatviu. Prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą jis greičio nedidino. Staiga minėtoje sankryžoje jam iš dešinės, prieš pat jo vairuotą automobilį, išvažiavo dviratininkas, kurias ant dviračio vairo vežė kita vaikiną. Dviratininkas važiavo tiesiai savo važiavimo kryptimi, skersai jo (atsakomybėn traukiamo asmens) judėjimo krypties. Vengdamas susidūrimo su dviratininku jis staigiai suko automobilio vairą į kairę pusę ir stabdė automobilį, tačiau susidūrimo išvengti jam nepavyko. Įvykio metu nukentėjo dviračiu važiavę vaikinai. Apžiūrėjęs dviratį matė, kad speciali sėdynė ant dviračio vairo nebuvo įrengta. Jo važiavimo kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo jokio kelių ženklinimo, informuojančio apie sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš šią sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti statomas kelių ruožuose ne prieš sankryžas. Matomumą minėtoje sankryžoje trukdė prieš pat sankryžą esančio namo tvora, kurios aukštis yra 2 metrai. (duomenys neskelbtini) gatvėje jo važiavimo kryptimi transporto priemonių greitis nėra ribojamas. Jis neturėjo galimybės tinkamai įvertinti eismo reguliavimo minėtoje sankryžoje, laiku pamatyti atvažiuojančio dviratininko, todėl mano, kad nesant jo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta.
2.2. Eismo įvykio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad 2019 m. birelio 19 d. apie 16 val. kartu su E. G. ir A. M. nuvažiavo nusimaudyti prie Ekrano marių. Nusimaudę jie grįžinėjo atgal. Jis vairavo dviratį, o E. G. sėdėjo ant dviračio vairo, nugarą atsukęs į jį, o kojas į priekį. A. M. važiavo paspirtuku. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve į įkalnę mynė dviračio pedalus greičiau, kad galėtų įvažiuoti į įkalnę. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kairėje pusėje yra namas, kuris aptvertas tvora, per kurią visiškai nesimato, kas yra kairėje pusėje. Užvažiavęs į kalną ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę norėjo pristabdyti dviratį, tačiau nuspaudus ant dviračio vairo esančias stabdžių svirteles, stabdžiai nesuveikė, nes stabdžių trosus buvo prispaudęs sėdintis E. G.. Tada pamatė (duomenys neskelbtini) gatve iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris buvo dar ne visai prie jų privažiavęs. Negalėdamas sustabdyti dviračio įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur iš kairės atvažiavęs automobilis trenkėsi į jo dviračio kairę pusę. Abu su E. G. nukrito ant gatvės. Automobilio vairuotojas paskambino pagalbos telefonu. Greitosios pagalbos automobiliu abu su E. G. buvo išvežti į gydymo įstaigą, iš kurios 2019 m. birželio 23 d. jis pasišalino savavališkai (42–43 b. l.).
2.3. Eismo įvykio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 17 val. kartu su R., kurio pavardės nežino, nuo Ekrano užtvankos dviračiu važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės – jis sėdėjo ant dviračio vairo, savo nugarą atsukęs į R., o kojas į priekį. Kartu su jais paspirtuku važiavo A., kurio pavardės taip pat nežino. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, norėdami įvažiuoti į įkalnę, prieš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą padidino dviračio greitį. Pamatė (duomenys neskelbtini) gatve jiems iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo apie 40 km/h greičiu. R. pagalvojo, kad spės tiesiai pravažiuoti sankryžą, todėl nesustodamas važiavo, o automobilio vairuotojas taip pat nestabdė, todėl netrukus atsitrenkė į dviračio kairį šoną. Nuo smūgio abu su R. nukrito ant gatvės ir susižalojo. Automobilio vairuotojas paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Iš įvykio vietos kartu su R. buvo išvežti į gydymo įstaigą, kur jiems buvo suteikta medicininė pagalba (35, 40 b. l.).
2.4. Iš eismo įvykio vietos plano ir apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių gatvių sankryžoje, ties namu, esančiu, (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo Velžio kelio į vakarų pusę, o dviratis – (duomenys neskelbtini) gatve į pietų pusę (12, 17–20, 27–30 b. l.).
2.5. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. G. ir R. B. sveikatos sutrikdytos nežymiai (39, 47 b. l.).
2.6. Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. vyriausiosios tyrėjos J. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio metu dviračio priekyje nedegė baltos spalvos žibintas, o gale nedegė raudonos spalvos žibintas; ant dviračio vairo, kur sėdėjo keleivis, nebuvo įrengta speciali sėdėjimo vieta; nebuvo dviračio garsinio signalo; dviračio priekyje nebuvo baltos spalvos atšvaito, o dviračio gale – raudonos spalvos atšvaito, ant ratų stipinų nebuvo oranžinių atšvaitų; duomenų apie tai, kad automobilio „Toyota Avensis“ techninė būklė eismo įvykio metu neatitiktų jai keliamų reikalavimų, tarnybiniame pranešime nenurodyta (7 b. l.).
2.7. Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad transporto priemonių (automobilio ir dviračio) gedimų nenustatyta. Taip pat šiuose protokoluose nėra pažymėta, jog ant dviračio vairo būtų buvusi įrengta speciali sėdynė keleiviui vežti (21–26 b. l.).
2.8. Iš byloje esančio atsakomybėn traukiamo asmens A. S. 2019 m. liepos 5 d. prašymo ir kartu su juo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jis į bylą pateikė eismo įvykio vietos fotonuotraukas.
Motyvuojamoji dalis
3. Įrodymų vertinimas
3.1. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nepaisant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio vertikalaus ženklinimo, žyminčio, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra dviračių takas, tyrimą atlikę policijos pareigūnai atsakomybėn traukiamą asmenį iš esmės kaltina tuo, kad jis eismo įvykį sukėlė ne dviračių tako ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje, o (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) gatvių lygiareikšmėje sankryžoje, t. y. kad dviratininkas prieš pat įvykį (duomenys neskelbtini) gatve važiavo ne dviračių taku, o važiuojamąja dalimi. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas byloje esančius įrodymus vertina minėtų aplinkybių kontekste.
3.2. Dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos.
3.2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 76 punkte įtvirtinta, jog sankryžose eismas reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu, šviesoforais; sankryžos eismo organizavimas rengiamas vadovaujantis Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėmis, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis.
3.2.2. Reglamento 79, 80 punktuose ir 21 lentelėje nurodyta, kad sankryžose turi būti užtikrintas matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastovių kliūčių (didesnių kaip 0,80 m), trukdančių matomumą (statinių, medžių, krūmų ir kitų objektų), ir stovinčių automobilių; artinantis prie sankryžos 50 km/h greičiu, mažiausia matomumo atkarpa turi būti 70 m; ten, kur sudaryti matomumo lauko neįmanoma, turi būti įrengtos eismą reguliuojančios ar kitos eismo saugos priemonės.
3.2.3. Reglamento 86.2 ir 88 punktuose numatyta, kad nereguliuojamo eismo sankryžas galima įrengti tuo atveju, kai leistinas greitis ≤ 30 km/h; nereguliuojamo eismo sankryžose būtina užtikrinti pirmiau paminėtą matomumo lauką.
3.2.4. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis (eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis ir kt.) matyti, kad nereguliuojama (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža minėtų saugumo reikalavimų neatitinka – kelio ruože, kuriame yra ši sankryža, automobilių greitis nėra ribojamas iki 30 km/h ar mažesnio greičio; šioje sankryžoje nėra užtikrintas nustatytas matomumo laukas į dešinę pusę (važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) kelio) ir į kairę pusę (važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės); matomumą riboja namo, esančio (duomenys neskelbtini) tvora ir ant jos augantys augalai; sankryžoje nėra įrengta jokių eismą reguliuojančių ar kitų eismo saugos priemonių.
3.2.5. Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad atsakomybėn traukiamo asmens A. S. judėjimo kryptimi, prieš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, yra įrengtas kelio ženklas Nr. 129 (dviratininkai), tačiau pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 72 punktą, šis ženklas turi būti įrengiamas prieš ne sankryžoje esantį kelio ir dviračių tako <...> susikirtimą.
3.2.6. Nors Reglamento ir minėtų taisyklių reikalavimai taikomi tik po šių teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo tiesiamiems, rekonstruojamiems ar remontuojamiems keliams, o minėta sankryža buvo įrengta prieš Reglamento ir minėtų taisyklių priėmimą bei įsigaliojimą ir jai Reglamento bei taisyklių reikalavimai tiesiogiai nėra taikomi, akivaizdu, kad minėta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža neatitinka nūdienos eismo saugumo reikalavimų, kas neabejotinai apsunkino atsakomybėn traukiamo asmens A. S. galimybę tinkamai įvertinti eismo reguliavimą minėtoje sankryžoje.
3.2.7. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esančiame eismo įvykio vietos plane pažymėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), bet kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esantis namas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo tvora nėra pažymėti. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nėra pažymėta apie namą, esantį (duomenys neskelbtini), nors iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šis namas iš tiesų yra ir jo tvora turi reikšmingą įtaką prastam matomumo laukui (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Šios svarbios aplinkybės eismo įvykio tyrimo metu nebuvo įvertintos.
3.3. Dėl dviratininko R. B. veiksmų.
3.3.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aptariamo eismo įvykio metu atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra lygiareikšmė (duomenys neskelbtini) gatvei, o jo vairuoto automobilio „Toyota Avensis“ susidūrimas su dviračiu, kurį važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi vairavo R. B., įvyko pastarajam į sankryža įvažiavus A. S. vairuotam automobiliui iš dešinės pusės.
3.3.2. Tačiau vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-195/2007, Nr. 2K-368/2015 ir kt.). Dėl to būtina nustatyti, ar aptariamo eismo įvykio metu kitas jo dalyvis – dviračio vairuotojas R. B., nepažeidė KET reikalavimų.
3.3.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, iš 2019 m. rugsėjo 4 d. vyriausiosios tyrėjos J. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio metu dviračio priekyje nedegė baltos spalvos žibintas, o gale nedegė raudonos spalvos žibintas; nebuvo dviračio garsinio signalo; dviračio priekyje nebuvo baltos spalvos atšvaito, o dviračio gale – raudonos spalvos atšvaito, ant ratų stipinų nebuvo oranžinių atšvaitų. Akivaizdu, kad dviratininkas R. B. eismo įvykio metu vairavo techninių reikalavimų neatitinkantį dviratį. Taip pat svarbu tai, ant R. B. vairuoto dviračio vairo, kur sėdėjo keleivis E. G., nebuvo įrengta speciali sėdėjimo vieta, dėl ko buvo užspausti dviračio stabdžių trosai ir R. B., prieš minėtų gatvių sankryžą padidinęs dviračio greitį, reikiamu momentu nebegalėjo sustabdyti dviračio, į sankryžą įvažiavo nepristabdęs dviračio ir susidūrė su A. S. vairuotu automobiliu (taip parodė liudytojai R. B. ir E. G. (35, 40, 42–43 b. l.)).
3.3.4. Ypatingai teismas atkreipia dėmesį į tai, pagal KET 59 ir 60 punktus dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams; dviratininkas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones. Šių imperatyvių reikalavimų dviračio vairuotojas R. B. taip pat nesilaikė, nes jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, į ją įvažiavo prieš tai padidinęs dviračio greitį (važiuojant į įkalnę stipriau mindamas dviračio pedalus) ir jo nepristabdęs, neįsitikinęs, kad važiuoti toliau yra saugu ir nepraleidęs (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi važiuojančio A. S. vairuoto automobilio.
3.4. Apibendrindamas visus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamas asmuo A. S., įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą, vadovaudamasis pasitikėjimo principu, neturėjo pagrindo tikėtis, kad dviratininkas R. B. pažeis KET reikalavimus ir staiga įvažiuos į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį nepraleidęs jo vairuoto automobilio bei neįsitikinęs, kad važiuoti yra saugu. Taip pat atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ypatumų (dėl matomumą šioje sankryžoje ribojančios namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštos tvoros su augalais) neturėjo galimybės laiku pamatyti link sankryžos pažeidžiant KET reikalavimus atvažiuojančio dviratininko R. B., įvertinti jo kaip grėsmės eismo saugumui ir laiku sustabdyti savo vairuoto automobilio, t. y. jis neturėjo pareigos vykdyti KET 155 punkto reikalavimų. Tokiu atveju atsakomybėn traukiamo asmens A. S. veika nebuvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti ir ji nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su aptariamo eismo įvykio kilimu. Atsakomybėn traukiamas asmuo nepažeidė KET reikalavimų ir jo veikoje nėra jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutraukiama.
3.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad labai panašioje situacijoje tokios pačios nuomonės laikėsi ir Panevėžio apygardos teismas (2019 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-28-350/2019).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635–637 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną A. S. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.