Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2019-02-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-28-350/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
AN2-28-350/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00724-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-28-350/2019Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00724-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. vasario 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarimu R. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalį 70 eurų bauda už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 07.15 val. Panevėžyje, R. – R. g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę iš šalutinės R. g. į pagrindinę R. g., kliudė jai iš dešinės pusės R. g. asfaltuotu kelkraščiu važiavusį ir R. g. važiuojamąją dalį kirtusį dviratininką A. B.. Eismo įvykio metu sumušta A. B. kairė šlaunis, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas bei nežymiai apgadintas automobilis.

2. R. V. skundžia apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1 Skunde cituojamas skundžiamas nutarimas, ANK normos, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir nurodoma, kad ji administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, teismas netinkamai ir atsietai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nenustatė visų teisingo teismo sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, priežastinio ryšio, sąlygojusio eismo įvykio kilimą, nevertino dviratininko veiksmų, kurie ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas išskirtinai vertino tik jos veiksmus, aiškiai tai pabrėždamas posėdžio metu, kas užfiksuota ir posėdžio metu darytame garso įraše. Apeliantė mano, kad toks teismo požiūris pažeidė jos teisę į išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą ir teisingą sprendimą.

2.2 Nurodo, kad R. gatve link R. gatvės sankryžos važiavo itin atsargiai, nes žinojo, kad sankryžos dešinėje pusėje dėl šalia augančios gyvatvorės blogas matomumas, o R. g. šiaurinėje pusėje iš karto už gyvatvorės yra šaligatvis. Privažiavusi prie gatvių sankirtos sustojo, arba judėjo 1-2 km/h greičiu. Matė, kad kliūties iš dešinės pusės nėra, dėl oro sąlygų matė 10-15 m. šaligatvio, tuomet žiūrėjo į kairę ir nesant kliūčių po truputį didindama greitį ėmė važiuoti tolyn, kai pamatė, kad iš dešinės pusės šaligatviu į važiuojamąją dalį išvažiavo dviratis, kuris priekiniu ratu kliudė jos automobilio priekinį bamperį ir jį vairavęs berniukas užkrito ant variklio dangčio. Įvykio vietoje matė dviračio stabdymo žymes prieš pat susidūrimą, kurių ilgis 2.20 m. ir tai akivaizdu, kad artėdamas prie sankryžos dviratis iš viso nestabdė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 59 punkto reikalavimus, nors apklausiamas tyrėjui nurodė, kad artėdamas prie sankryžos matė iš R. g. į R. g. lėtai įvažiuojantį automobilį. Tuo tarpu užfiksuotos dviračio stabdymo žymės patvirtina ir tai, kad jis važiavo ne pagal dešinį, o pagal kairį šaligatvio kraštą – palei pat gyvatvorę, kas, esant rūkui, dar labiau apsunkino jos matomumą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad esant nereguliuojamam eismui ir norėdamas kirsti važiuojamąją dalį, dviračio vairuotojas privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones <...> ( KET 60 punktas), todėl šiuo atveju dviratininkas privalėjo ją praleisti.

2.3 Nurodo, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo rašymo metu nedalyvavo ir atkreipia dėmesį, kad jame netiksliai aprašytas matomumas iš vairuotojo vietos, kuris nurodytas 150 m. Atkreipia dėmesį, kad toks matomumas gali būti tik tada, kai automobilis yra ant susikirtimo su šaligatviu. Aktualiu atveju ji prieš įvažiuodama į susikirtimą su šaligatviu, laikėsi visų saugumo reikalavimų, prieš šaligatvį sustojo, iš karto į gatvės ir šaligatvio sankirtą neišvažiavo, todėl nurodytas išmatuotas matomumas neatitinka to, kuris buvo įvykio metu, tuo labiau, kad įvykio metu buvo didelis rūkas. Tuo pačiu pažymi, kad esant tokioms oro sąlygoms dviratininkas buvo be ryškiaspalvės liemenės, neįjungtais dviračio žibintas, ko reikalauja KET 56 punktas ir jai buvo apsunkintas dviratininko matomumas.

2.4 Byloje liko prieštaringų duomenų, kurių apylinkė teismas nepašalino. Eismo įvykio vietos plane 3 numeriu pažymėtas šaligatvis, kai administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad dviratininkas važiavo asfaltuotu kelkraščiu. Šiuo atveju lieka neaišku, kur važiavo dviratininkas - šaligatviu ar kelkraščiu, nes pagal važiavimo vietą jis turi laikytis atitinkamų taisyklių. KET 57 punktas nurodo, kad „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį". Šiuo atveju jei dviratininkas važiavo kelkraščiu, tai jis važiavo ne pagal eismo kryptį, kaip reikalauja KET. Tačiau dešinėje R. gatvės pusėje kelkraščio iš viso nėra. Teismas nutarime tiesiog konstatavo, kad dviratininkas važiavo kelkraščiu, savo teiginių niekuo nepagrįsdamas, palikdamas šiuos prieštaravimus nepašalintus.

2.5 Apibendrinant apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji KET reikalavimų nepažeidė, o pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui buvo dviratininko padaryti KET pažeidimai, todėl prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir jos administracinę bylą nutraukti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į R. V. apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su apelianto skundu nesutinka, nes apylinkės teismas priėmė tinkamą ir teisingą sprendimą, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Skundžiamu nutarimu R. V. pripažinta kalta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymu, nurodytu R. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole, kuriame be kita ko nurodyta, kad ji pažeidė KET 154 punkto reikalavimą, ir nubausta už tai, kad ji, Panevėžio mieste, vairuodama automobilį ir sukdama į dešinę iš šalutinės R. g. į pagrindinę R. g., kliudė jai iš dešinės pusės R. g. asfaltuotu kelkraščiu važiavusį ir R. g. važiuojamąją dalį kirtusį dviratininką A. B., kuriam šio eismo įvykio metu sumušta kairė šlaunis, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas.

7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurios pažeidimu pripažinta kalta ir skundžiamu nutarimu nubausta R. V., numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas <...>, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. iš esmės už KET XIII skyriuje „Važiavimo pradžia ir manevravimas“ esančiuose 99-116 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimus.

8. KET 154 punkte, kurio pažeidimas nurodytas R. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole, įtvirtinta nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančio vairuotojo pareiga duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Ši taisyklė yra KET XVIII skyriuje „Važiavimas per sankryžas“.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų viseto akivaizdžiai matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas R. V. buvo surašytas dėl to, kad jos vairuojamas automobilis, važiuodamas šalutine R. gatve link pagrindinės R. gatvės, susidūrė su dviračiu, kuriuo jai iš dešinės, R. gatvės kairiuoju kelkraščiu, važiavo ir R. gatvės važiuojamąją dalį kirto A. B.. Šis susidūrimas įvyko R. V. ne įvažiuojant į kelią, ne pradedant važiuoti, o jai važiuojant R. gatve, prieš R. ir R. gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą ir susidūrimo metu R. V. nekeitė važiavimo krypties, t. y. R. V. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atsakomybė už kuriuos numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o tai, kad R. V. važiuojamųjų dalių sankirtoje ketino sukti į dešinę, t. y. keisti važiavimo kryptį, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės.

10. Iš to daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas R. V. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, kurio ji akivaizdžiai nepadarė ir tuo pažeidė ANK 2 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, nuostatas, todėl vien dėl šio pažeidimo skundžiama nutartis yra neteisėta.

11. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, padaręs išvadą, kad R. V. pažeidė jai surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytą KET 154 punkto reikalavimą, privalėjo, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostata, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą.

12. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams kyla iš esmės už bet kokį KET pažeidimą: ANK specialiosios dalies XXII skyriuje esančiuose atitinkamuose straipsniuose numatyta atsakomybė už jose nurodytus konkrečius KET pažeidimus, o šioje dalyje esančio 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams ir už kitus KET pažeidimus, kurie ANK konkrečiai nenumatyti.

13. Tačiau tam, kad spręsti veikos kvalifikavimo pagal atitinkamą ANK straipsnį ar jo dalį klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje R. V. yra kalta dėl jai inkriminuoto KET 154 punkto reikalavimo pažeidimo, kas yra būtinoji sąlyga administracinei atsakomybei atsirasti apskritai, nes, sutinkamai su ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

14. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

15. Neginčytina, kad nagrinėjamoje situacijoje R. V. važiavo Panevėžio m. R. gatve, kuri yra šalutinė R. gatvės atžvilgiu, o jos vairuojamo automobilio susidūrimas su dviračiu, kurį, važiuodamas R. gatvės kairiuoju kelkraščiu, vairavo A. B., įvyko R. gatvės važiuojamojoje dalyje.

16. Atsižvelgiant į KET 3 punkto nuostatą, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas akivaizdu, kad R. V. vairuojamo automobilio susidūrimas su dviračiu įvyko šių gatvių sankryžoje, prieš važiuojamųjų kelio dalių susikirtimą.

17. KET 3 punkte taip pat yra išaiškinta, kad sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia eismo dalyviui įpareigojimą sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

18. Pažymėtina, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Dėl to būtina nustatyti, ir (ar) nagrinėjamoje situacijoje kitas eismo dalyvis – transporto priemonės dviračio vairuotojas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau Įstatymas) 2 straipsnio 11, 12, 91 dalys) A. B. nepažeidė KET reikalavimų.

19. Pagal bendrąsias taisykles Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse, o transporto priemonėms važiuoti skirta kelio dalis yra važiuojamoji kelio dalis ir vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 95 dalis, KET 119 punktas).

20. Dviračių vairuotojams, be to, leidžiama važiuoti tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu, o kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto (KET 57 punktas).

21. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad R. gatvėje ties sankryža su R. gatve būtų dviračių takas, pėsčiųjų ir dviračių takas ar šaligatvis, o dešinėje kelio pusėje jo važiavimo kryptimi – dviračių juosta ar tinkamas važiuoti dviračiu kelkraštis, todėl nagrinėjamu atveju A. B., laikydamasis KET reikalavimų, turėjo važiuoti važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

22. Nagrinėjamu atveju A. B. dviračiu važiavo kairiuoju R. gatvės kelkraščiu, taip pažeisdamas minėtą KET 57 punkto reikalavimą. Be to, jis pažeidė ir KET 59 punkto, imperatyviai įpareigojančio dviračio vairuotoją artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, reikalavimus – kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – eismo įvykio vietos plano bei nuotraukų, kelkraštyje, kuriuo važiavo A. B., ties susikirtimu su R. gatvės važiuojamąja dalimi užfiksuotas 2,2 m ilgio dviračio važiavimo (stabdymo) žymė, kas rodo, jog A. B. važiavimo prieš įvažiuojant į R. gatvės važiuojamąją dalį greitis buvo didelis, kad A. B. dviratį stabdyti pradėjo tik betarpiškai prieš R. V. vairuojamą automobilį, tačiau šis jo manevras buvo aiškiai nesavalaikis, kadangi jis nesugebėjo sustabdyti dviračio iki kertamos R. gatvės važiuojamosios dalies ir į ją įvažiavo, ir būtent dėl to atsitrenkė į automobilį.

23. Šiuo atveju R. V., iš šalutinės R. gatvės įvažiuodama į sankryžą su pagrindine R. gatve, vadovaudamasi jau minėtu pasitikėjimo principu, neturėjo tikėtis, kad A. B. pažeis KET, važiuos dviračiu jai pagrindinės R. gatvės kairės pusės kelkraščiu, bei įvažiuos į R. gavės važiuojamąją dalį neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu.

24. Pažymėtina ir tai, kad automobilio vairuotoja R. V. šioje situacijoje, dėl šalia R. gatvės kelkraščio augančios gyvatvorės, neturėjo galimybės iš toliau matyti link sankryžos pažeidžiant KET atvažiuojančio A. B. ir įvertinti jo kaip grėsmės jos eismo saugumui.

25. Apibendrinant išdėstytą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog R. V. nagrinėjamoje situacijoje negalėjo numatyti, kad A. B. pažeis KET ir dėl to atsiras avarinė situacija, todėl ji neturėjo ir pareigos vykdyti KET 154 punkte numatytus veiksmus.

26. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad R. V. nagrinėjamoje situacijoje KET reikalavimų nepažeidė ir jos veikoje nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis