Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo, kuriuo V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1160 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 870 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 870 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 6 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir V. O. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1160 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 25 d. Vilniuje, Rodūnios kelias, vairavo motorolerį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,00 promilių girtumas, Geologų gatvėje nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, Dariaus ir Girėno gatvėje pavojingai manevravo, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą chuliganiškai vairavo, t. y. iš chuliganiškų paskatų važiavo važiuojamosios kelio dalies viduriu, vingiavo po kelią, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui, Rodūnios kelias-Vaitkaus gatvių sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Be to, Rodūnios kelias 2 nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė motorolerio ir atsitrenkė į jį sustabdžiusius tarnybinius automobilius „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Skoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino du tarnybinius automobilius ir savo vairuojamą motorolerį. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, motorolerio registracijos dokumentų. Tokiu būdu V. O. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, turtinę žalą atlygins draudimo bendrovė, kuri vėliau regreso tvarka šią sumą išreikalaus iš apelianto. Apelianto nuomone, skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir į pažeidėjo asmenybę, o būtent: V. O. neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, vedęs, sutuoktinei prieš metus buvo atlikta stuburo operacija, o po mėnesio yra numatyta kita planinė operacija, po kurios ji galimai negalės savarankiškai (pilnavertiškai) judėti ir apeliantas, kuris šeimoje vienintelis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, turės rūpintis savo sutuoktine bei dviem nepilnamečiais vaikais, kurie lanko ne tik mokyklą, kuri yra pakankamai toli nuo gyvenamosios vietos, bet ir papildomus būrelius. V. O. dar iki teismo posėdžio padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio sukeliamos žalos ir išklausė 4 val. kursus. Apeliantas neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

V. O. apeliacinis skundas atmestinas.

V. O. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, prašo šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių nuostatų taikymo V. O. atžvilgiu ir nustatė, kad pagrindo jų taikymui nėra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai išvadai.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).

Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. V. O. padarė penkis administracinius teisės pažeidimus, dalis padarytų pažeidimų – šiurkštūs. Asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2 promilės, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, chuliganiškai vairavo, tokiu elgesiu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas (tarnybiniai automobiliai), ir tik atsitiktinumo dėka išvengdamas rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių, kadangi kartu su pažeidėju važiavo jo mažametis sūnus, abu asmenys buvo be šalmų.

Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimų pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, chuliganiškas vairavimas, nepaklusimas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, savaime parodo neatsakingą V. O., kaip vairuotojo požiūrį. Nors apeliantas administracinių teisės pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jis praeityje yra devynis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 3-4), kas parodo, kad V. O. nėra linkęs laikytis taisyklių, būdamas tiek kartų baustas, nėra padaręs tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek šiurkščiai pažeidžia įstatymo reikalavimus.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią aplinkybę, o taip pat ir tai, kad V. O. dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, per penkerių metų laikotarpį nesikreipė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kurie lanko įvairius užsiėmimus, o sutuoktinei numatyta planinė stuburo operacija, pirmosios instancijos teismas jau įvertino, skirdamas papildomą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą - minimaliam terminui, todėl pakartotinai jų vertinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ straipsnio prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, ir tai, jog už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus yra numatytos griežtos administracinės nuobaudos, vis tiek rinkosi tokį elgesio modelį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pagrįstą ir administracinės nuobaudos tikslus atitinkančią nuobaudą (ATPK 20 straipsnis, 30 straipsnis). Kaip matyti iš pateiktų duomenų visumos, nagrinėjamu atveju, nenustatyta išskirtinių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o V. O. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. O. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.