Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V.-B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė poziciją dėl santuokos iširimo, kaltės, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei sutiko. Jis pripažino, kad jo ir ieškovės santuokinis gyvenimas iširęs, jiems susitaikyti nėra galimybių, jis taikytis nenori. Santuoką nutraukti nusprendė ieškovė, ji parašiusi SMS žinutę liepė jam išsikraustyti iš jos buto. 2017 m. balandžio 11 d. jis susirinko dalį savo daiktų ir išvyko gyventi į tėvų namus. Jis norėjo susitaikyti su ieškove, po kelių dienų siuntė jai rožių, tačiau ieškovė taikytis atsisakė. Jis pripažįsta, kad yra pavydus, kad ieškovės elgesys jam sukeldavo įtarimų, kuriuos išsakius, kildavo konfliktai. Jo įsitikinimu, ieškovė, būdama susituokusi su juo, elgėsi netinkamai. Savo elgesiu ji sukeldavo nepasitikėjimą ja, išprovokuodavo sutuoktinių konfliktus. Jam nepatiko, kad ieškovė nuolatos telefonu bendraudavo su savo buvusiu sugyventiniu, gyvenančiu Airijoje, jam nepatikdavo tai, kad jai skambindavo jam nepažįstami asmenys, siūlydavo jai išgerti, susitikti. Gautų SMS žinučių turinio ieškovė jam nerodydavo, kas taip pat kėlė jam nepasitikėjimą ir nerimą. Ne kartą ieškovė yra dalyvavusi išgertuvėse su draugėmis, kitais vyrais, kas jam taip pat nepatikdavo. Jo nuomone, ieškovė elgdavosi iššaukiančiai, demonstratyviai reikalaudavo kitų vyrų dėmesio. 2017 m. balandžio 8-9 d. vykusių vestuvių pokylio metu ieškovė pernelyg ilgai bendravo su šventės vedėju, jam jos elgesys pasirodęs koketiškas, netinkantis susituokusiai moteriai, jis išsakė jai savo nepasitenkinimą, dėl ko ir kilęs konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei pagrįstas ir tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo (b. l. 6) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių registrų informacijų, išrašo (b. l. 8, 10-11, 12, 13), gyvendami santuokoje sutuoktiniai jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo, vaikų nesusilaukė.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai nuo 2017 m. balandžio 11 d. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nepalaiko ryšio, nebendrauja, atsakovas, ieškovei reikalaujant, išsikraustė iš ieškovei priklausančio buto. Šalių santykiai nebuvo geri ir iki 2017 m. balandžio 11 d., jie konfliktuodavo ir pykdavosi dėl įvairių priežasčių. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jiems pradėjus gyventi atskirai, jų santykiai pašlijo galutinai, ieškovė dėl atsakovo elgesio kreipėsi į policiją, pagal jos pareiškimus pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu. Jų vedybinis gyvenimas truko labai trumpai – vos pusę metų, vaikų jie nesusilaukė, bendro turto neužgyveno. Nei vienas iš sutuoktinių po bylos iškėlimo teisme taikytis nebandė, teismo posėdžių metu abu tvirtino, kad yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti ir taikytis neketina. Aptartų aplinkybių visetas laidžia daryti išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl jų santuoka nutrauktina.

Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nei viena šalis teisme neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, o kita pusė stengėsi saugoti, puoselėti ir siekti išlaikyti santuoką (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės iširtus santuokai svarbu įvertinti abiejų sutuoktinių elgesį gyvenant kartu, jų pastangas išsaugoti šeimą, tarpusavio santykius, lojalumą, tačiau nė vienam iš sutuoktinių negali būti teikiamas prioritetas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jie abu nedėjo jokių pastangų šeimai kurti, santuokai išsaugoti, susipykus, pašlijus santykiams nesiėmė veiksmingų priemonių šeiminiams santykiams atkurti, susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, nebuvo tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos, jie moraliai nepalaikė vienas kito, nebuvo lojalūs šeimai bei nesistengė ieškoti bendro sutarimo, kuris padėtų sukurti darnius santuokinius ryšius ir dėl tokio jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas. Taigi abipusiai sutuoktinių pažeidimai laikytini esminiais, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjusiais įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-127/2011). Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, jų paaiškinimus apie jų bendravimą ir elgesį, darytina išvada, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo.

Ieškovei priklausantis butas, esantis Kelmėje, Dariaus ir Girėno g. 2A-23, įsigytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė (b. l. 10-11). Transporto priemonės, kurios santuokos nutraukimo metu turi šalys, taip pat įsigytos kiekvieno iš jų iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Automobilis CITROEN C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2015-01-23, - asmeninė ieškovės nuosavybė (b. l. 12), automobilis MERCEDES BENZ CLK230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2013-12-23, - asmeninė atsakovo nuosavybė (b. l. 13). Ginčo tarp šalių dėl turto nėra, nė viena iš jų turimo turto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe neprašo.

Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliekama iki santuokos jos turėta pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį (b. l. 5), 320 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 109, 110, 111). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamų reikalavimų kiekį, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, ieškovės atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių advokato konsultacijoms apmokėti, nepateikė. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiems šalims tenka pareiga lygiomis dalimis pasidalinti ir bylinėjimosi išlaidas, susidariusias santuokos nutraukimo byloje, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina pusė jos patirtų išlaidų – 180,50 Eur ((41+320):2=180,50).

Abi šalys turėtų atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau šios išlaidos iki bylos išnagrinėjimo yra nedidelės, nesiekia 6 Eur, kiekvienai šaliai tektų mažiau nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje, akto įrašo Nr. 207, tarp A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. V.-B., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę jos pavardę – V.

Priteisti iš A. B. R. V.-B. 180,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.