Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 8 d. apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, per pavežėjimo paslaugų programėlę išsikvietęs UAB „Bolt Services LT“ pavežėją M. R. ir nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vežamas bendrovės automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios dingsties prikibo prie nukentėjusiojo M. R., jį įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais ir transporto priemonę vairuojančiam M. R. tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į veido sritį, pataikydamas į dešinę žandikaulio pusę, tokiu būdu mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą.

3. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, inkriminuotą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, paskyrė bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo G. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

14. Sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką konstatavo prioritetinę reikšmę suteikiant nukentėjusiojo pateiktai įvykio versijai, neįvertindamas paties nuteistojo parodymų reikšmės, be to, nesiremiant jokia ekspertine išvada apie galimai padarytą sveikatos sutrikdymą. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo nurodytą įvykio versiją vertina kaip gynybinę, pasirinktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei gresiančios bausmės, kadangi šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

15. Tai, kad nukentėjusiajam fizinį skausmą savo smurtiniais veiksmais sukėlė G. S., pirmiausia patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo M. R. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Svarbu tai, kad iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė viso baudžiamojo proceso metu – tiek 2023 m. spalio 8 d. susirašinėjime su pavežėjams skirta „Bolt“ pagalba (1 t., b. l. 95-101), tiek 2023 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 12-17), tiek liudytojo papildomos apklausos protokoluose (1 t., b. l. 43-46, 47-50). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nenustačius nukentėjusiojo parodymuose prieštaravimų, vertinti jo parodymus kaip nenuoseklius ar nepatikimus, pagrindų nenustatyta. Atsižvelgiant į skundo argumentus teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nenustačius nukentėjusiojo parodymuose esminių neatitikimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais parodymais rėmėsi, be to, kaip nurodo ir pats nuteistasis, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti G. S. nepagrįstai jį apkaltindamas.

16. Nagrinėjamo įvykio metu automobilyje kartu su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju G. S. buvo K. J., tačiau jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykį nieko neprisimena, buvo tą dieną neblaivus (1 t., b. l. 172-174). Taigi, tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas.

17. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek nuteistojo G. S., tiek nukentėjusiojo M. R. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistojo, o nukentėjusiojo parodymus patvirtina bylos duomenų visetas. Be jau minėtų rašytinių bylos įrodymų – 2023 m. spalio 8 d. susirašinėjimo su pavežėjams skirta „Bolt“ pagalba ir 2023 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja apklaustos R. R. parodymai. Liudytoja apklausiama pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus M. R. dirbo „Bolt“ vairuotoju. Vieną pavakarį grįžo susijaudinęs ir papasakojo, kad vežė du klientus, kurie jį užgauliojo, iš jo tyčiojosi, grabaliojo už ausų ir važiavimo metu vienas iš jų trenkė į žandikaulį. Jis sustojo ir prašė jų išlipti, jie bandė atsikalbinėti, o išlipę dar bandė spirti į automobilį. Sūnui patarė kreiptis į policiją. Jam grįžus namo, jo žandas buvo raudonas toje vietoje, kur buvo trenkta, kiek pamena tai buvo dešinė pusė. Jam skaudėjo apie savaitę, stipriau – pirmąsias kelias dienas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šios liudytojos parodymai duoti nukentėjusiojo naudai, su tokia gynybos pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi tokie teiginiai nėra pagrįsti. Tai, kad liudytojos R. R. parodymai esminėse detalėse, t. y. dėl sužalojimo pobūdžio ir vietos, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, priešingai nei tai vertinama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymų pagrįstumu. O tai, jog liudytoja yra nukentėjusiojo artimas šeimos narys, savaime, nenustačius jokių kitų aplinkybių, nerodo nukentėjusiosios šališkumo.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymus apie patirtą smurtą paneigia tai, jog jis nesikreipė medikų pagalbos, be to, byloje nebuvo remiamasi specialisto išvada. Šių skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika apima ne tik smurtavimą nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą, tačiau ir smurtavimą, nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą. Nuteistasis G. S. šioje byloje nebuvo kaltinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu nukentėjusįjį mušant, jam buvo inkriminuotas ir jis nuteistas už fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimą. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja R. R. parodė, kad po nukentėjusiajam suduoto smūgio jo dešinioji veido pusė buvo paraudusi, skaudėjo apie savaitę, stipriau pirmąsias dienas. Byloje buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2xx2/2023 (02), kurioje nurodyta, kad M. R. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 74-75). Reikia pažymėti, kad ši išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog dėl jam suduoto smūgio kumščiu žymių ant veido nebuvo. Nusikalstamos veikos padarymo metu sukeltas fizinis skausmas yra momentinis ir subjektyvus patirto smurto požymis, kuris negali būti specialisto išvadoje objektyviai konstatuotas, tačiau tai niekaip nepaneigia fakto, kad smūgis buvo suduotas ir dėl to nukentėjusysis jautė skausmą.

19. Sutiktina su skundo argumentais, kad apklaustas liudytoju V. L. tiesiogiai nagrinėjamo įvykio nematė, tačiau jo parodymai yra reikšmingi įrodymų visumos kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis būdamas kartu su K. J. išlaipintas iš nukentėjusiojo automobilio, išsikvietė kitą pavežėją, su kuriuo kelionės metu taip pat įvyko konfliktas, nuteistasis nesumokėjo už kelionę, be to, tyčia sugadino pavežėjo automobilio stiklą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad tą pačią kaltinime nurodytą dieną nuteistajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 92). Šie duomenys neabejotinai rodo, kad kaltinime nurodytą dieną nuteistasis buvo ne tik neblaivus, tačiau ir linkęs konfliktuoti bei imtis netinkamų, nusikalstamų veiksmų (nagrinėjamu atveju – sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kitu atveju – kojos smūgiu sugadino pavežėjo automobilio stiklą). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tarpinius (tolesnius) faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su kitais byloje esančiais tiesioginiais įrodymais.

20. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek apeliantą teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę.

21. Pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. 2023 m. spalio 8 d. apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, per pavežėjimo paslaugų programėlę išsikvietęs UAB „Bolt Services LT“ pavežėją M. R. ir nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vežamas bendrovės automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios dingsties prikibo prie nukentėjusiojo M. R., jį įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais ir transporto priemonę vairuojančiam M. R. tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į veido sritį, pataikydamas į dešinę žandikaulio pusę, tokiu būdu mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą. Įvertinus nuteistojo atliktą veiksmą – sudavimą ranka į veido sritį, konstatuotina, kad nuteistasis suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiu būdu nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl G. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas nei skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Todėl nėra pagrindo nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nuteistąjį išteisinti.

22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka ir su nuteistajam paskirta bausme, laikydamas ją per griežta.

23. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą: padaryta viena tyčinė smurtinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta. Teismas taip pat vertino nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas 5 kartus už įvairių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, inkriminuotą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos; yra dirbantis, priklausomybių ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nesigydė. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

24. Pažymėtina, kad G. S. teisiamas šeštą kartą, anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pakartotinai nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri dėl netinkamo bausmės vykdymo (pažeidžiant įpareigojimą nustatytu laiku būtų nustatytoje zonoje, nedaryti administracinių nusižengimų) buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Ankstesniais nuosprendžiais G. S. buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais, tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, be to, bausmės atlikimo metu, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas buvo nulemtas susiformavusių neigiamų G. S. vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir įvertinus dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į padaryto nusikaltimo smurtinį pobūdį, sutiktina, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, konstatuotina, kad koreguoti nuteistajam paskirtos bausmės pagrindo nėra.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nenustatė pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tokiam sprendimui pritaria ir aukštesnysis teismas, kadangi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be to, prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama asmenį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl G. S. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

26. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo G. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.