- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-2359-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09276-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- notaras Donatas Baranauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-814-937/2022 pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. M., trečiasis asmuo notaras Donatas Baranauskas, dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2017 m. spalio 19 d. ieškovo pasirašytą 1 000,00 Eur paprastojo vekselio nuostatą ,,Nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos“ bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko 2018 m. liepos 17 d. paprastojo vekselio vykdomojo įrašo dėl 1 045,93 Eur skolos nuostatą „Reikalauju išieškoti iš A. J. 6 procentų mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų bei Paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.“; panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. A. J. pasirašytą 500 Eur paprastąjį vekselį bei jo pagrindu 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko sudarytą vykdomąjį įrašą dėl 546,77 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovo 996,86 Eur nuostolių atlyginimą bei nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. priėmė dalinį sprendimą dėl pirmo ieškinio reikalavimo, kuriuo nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą panaikinti 2017 m. spalio 19 d. ieškovo pasirašytą 1 000,00 Eur paprastojo vekselio nuostatą ,,Nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos“ bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko 2018 m. liepos 17 d. paprastojo vekselio vykdomojo įrašo dėl 1 045,93 Eur skolos nuostatą „Reikalauju išieškoti iš A. J. 6 procentų mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų bei Paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi dalinį sprendimą paliko nepakeistą.
3. Teismas 2021 m. gruodžio 10 d. daliniu sprendimu nutarė dėl likusių ieškinio reikalavimų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį, pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, nurodyti faktines aplinkybes, o dėl antro reikalavimo įpareigojo patikslinti faktines aplinkybes).
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. A. J. pasirašytą 500,00 Eur paprastąjį vekselį bei jo pagrindu 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko sudarytą vykdomąjį įrašą Nr. DB-5008 dėl 546,77 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovo 1 310,62 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. jam atvykus pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas paaiškino ieškovui, kad kadangi ieškovas pagal 2017 m. spalio 19 d. 1 000,00 Eur vekselį turėjo grąžinti atsakovui 1 000,00 Eur, o grąžina tik 500,00 Eur, todėl ieškovas privalo pasirašyti naują vekselį skolos likučiui – 500,00 Eur sumai. Būtent dėl šio atsakovo nesąžiningo paaiškinimo ieškovas per klaidą pasirašė 2017 m. gruodžio 6 d. 500,00 Eur vekselį. Ieškovas paaiškino, jog dėl žinių stokos nesuprato, kad grąžinant atsakovui 500,00 Eur pagal 2017 m. spalio 19 d. 1 000,00 Eur vekselį, reikėjo šį vekselį atsiimti ir tik tada pasirašyti naują 500,00 Eur vekselį. Atsakovas pasinaudojo ieškovo nežinojimu ir nepatyrimu. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymo, kad jis 2017 m. spalio 19 d. paskolinęs ieškovui 1 000,00 Eur, 2017 m. gruodžio 6 d. turėjo galimybę paskolinti ieškovui dar 500,00 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinys nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, jog ieškovui paskolino 1 000,00 Eur, ieškovas laiku, ilgą laiką negrąžino atsakovui pasiskolintų pinigų. Atsakovas nujausdamas, jog gali kilti problemų dėl skolos grąžinimo pasiūlė pasirašyti vekselį antstolės kontoroje ir ieškovas sutiko pasirašyti vekselį. Teigia, jog vekselio pasirašymo dieną ieškovas neturėjo 500,00 Eur bei nebuvo sakęs, jog paduos 500,00 Eur susitikimo metu. Po 1 000,00 Eur vekselio pasirašymo ieškovui ilgą laiką negrąžinant pinigų, ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas paskolinti 500,00 Eur ir atvykęs pas atsakovą, nurodė, jog šiuo metu negali grąžinti skolos, tačiau gaus atlyginimą ir grąžins skolą. Pasak atsakovo, pinigus sutiko paskolinti, tačiau turi būti pasirašytas vekselis 500,00 Eur sumai antstolių kontoroje. Teigia, jog tąkart vekselio formą buvo parengęs atsakovas ir tuometu atsakovo gyvenamojo namo laiptinėje ieškovas pasirašė vekselį bei nurodė, jog po savaitės gaus darbo užmokestį ir grąžins dalį skolos, tačiau ieškovas pinigų negrąžino. Tada atsakovas pareikalavo, jog ieškovas savo ranka 500,00 Eur vekselyje parašytų, jog nuo šiandienos bus skaičiuojamos mėnesinės palūkanos nuo vekselyje nurodytos sumos.
7. Ieškovui negrąžinus skolos sutartą dieną, atsakovas be pakartotinio perspėjimo kreipėsį į anstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolės padėjėjas nurodė, jog iš pasibaigusio išieškojimo išieškoti 4 proc. mėnesinių palūkanų, nurodytų paprastame neprotestuotame vekselyje negalima, o iš dar vykstančio galima išieškoti. Susitikus su ieškovu, atsakovas teigia nurodęs susidariusią situaciją dėl skolos, jog skola nebuvo visa padengta, neišieškoti visi susitarti procentai, dėl to reikia pasirašyti dar kartą vekselį. Nurodė, jog antstolis dar kartą 500,00 Eur nebeišieškos, o išieškos tik mėnesines palūkanas. Atsakovui pasikalbėjus su ieškovu, ieškovas pasirašė dar kartą vekselį dėl mėnesinių palūkanų. Ieškovui pasidomėjus, kodėl pasirašomas tik vienas vekselio dėl 500,00 Eur egzempliorius, atsakovas nurodė, jog vekselio originalas visada pasirašomas vienu egzemplioriumi, todėl ieškovas nusifotografavo pasirašytą vekselį. Atsakovas nurodė, jog pasirašytą vekselį neš antstoliams.
8. Pasak atsakovo, susisiekus su antstolių kontoros padėjėju, atsakovas nurodė, jog vekselis ieškovo buvo pasirašytas, tačiau iš vekselio reikia išieškoti tik mėnesines palūkanas. Antstolės padėjėjas nurodė, jog būtinas vekselio originalas, kuomet dokumentas bus gautas, tada bus galima pradėti skolos išieškojimą, su atsakovu bus susisiekta, atsakovas vekselį išsiuntė. Teigia, jog po išsiuntimo praėjus keletai dienų ir pavykus susisiekti su antstolės kontoros darbuotoju, atsakovas pasidomėjo, ar byloje dėl 1 000,00 Eur vekselio buvo išieškota visa suma. Antstolio padėjėjui perskambinus, atsakovui buvo nurodyta, jog bylą ketinama užbaigti. Teigia, jog atsakovas nurodė, jog bylos užbaigti nereikia, nes ieškovas yra skolingas 6 proc. ir 4 proc. mėnesinių palūkanų nuo vekslelyje nurodytos sumos. Nurodo, jog pokalbio metu pavyko išsiaiškinti, jog buvo išieškota ne visa pinigų suma, atsakovui nurodyta parašyti el. paštu į antstolės kontorą bendruoju el. paštu dėl bylos neužbaigimo, atsakovas iškart parašė el. laišką. Teigia, jog tik pokalbio su antstolio metu išsiaiškinta, jog atsakovas ir antstolis nežinojo, jog nebuvo išieškomos 6 proc. mėnesinės palūkanos, todėl buvo išieškoma ne visa suma, todėl įvyko nesusikalbėimas.
9. Atsakovas dar kartą nuvyko pas ieškovą jo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui paiškinus situaciją, parodžius vekselį, nurodžius, jog yra išieškotos ne visos palūkanos, ieškovas nurodė, jog sutinka pasirašyti vekselį, tačiau tai būtina padaryti antstolių kontoroje. Atsakovas nurodė ieškovui, jog antstolių kontora dėl Covid-19 viruso neaptarnauja asmenų kontoroje. Pasak atsakovo, ieškovas susinervino ir atsisakė pasirašyti vekselį. Atsakovas įspėjo ieškovą, jog jei nebus pasirašyta, teks kreiptis į teismą ir vis tiek privalės grąžinti skolą. Nurodė, jog ieškovas nieko nepasirašinės ir kreipsis pagalbos į advokatą. Atsakovui vėl susisiekus ieškovu, jam buvo nurodyta, jog skolą gali mokėti pagal antstolių parengtą mokėjimo grafiką, tačiau ieškovas nesutiko gražiuoju mokėti skolos, nurodė, jog nemokės be pradėtos antstolio vykdomosios bylos. Atsakovas susisiekė su antstolio kontora, nurodė, jog ieškovas nenori gražiuoju susitarti dėl skolos mokėjimo, todėl su antstolių kontora buvo susitarta dėl vykdomosios bylos užvedimo dėl 500,00 Eur vekselio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovo 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nurodė, kad 500,00 Eur pasiskolino iš J. O., tačiau teismas vertino, jog jo nurodomi paaiškinimai dėl pinigų perdavimo laiko neatitinka antrojo vekselio išdavimo, tad ir pinigų perdavimo, datos. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad ginčijamo vekselio pasirašymo metu ieškovas perdavė atsakovui 500,00 Eur. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad ginčijamas vekselis buvo pasirašytas ne jame nurodytą dieną.
12. Nors ieškovas teigia, kad jis neturi išsilavinimo ir patirties su vekseliais, teismas pažymėjo, kad vien ši aplinkybė negali patvirtinti ieškovo suklydimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Įvertinus, kad teismas nenustatė, kad ieškovas 500,00 Eur perdavė atsakovui ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad mažai tikėtina, kad ieškovas išdavė naują vekselį, būdamas įsitikinęs, kad jis pakeičia pirmąjį vekselį, kad vekselyje nėra duomenų, kad dalis sumos yra grąžinta ar kad anksčiau išduotas vekselis panaikinamas ar negalioja, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašyme dėl skolos mokėjimo išdėstymo ieškovas pripažino pareigą mokėti skolą ir pagal antrą vekselį, teismas sprendė, jog neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ginčijamąją vekselį išdavė suklydęs. Dėl nurodytos priežasties teismas konstatavo, jog neturi pagrindo panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. paprastąjį vekselį kaip sudarytą suklydus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Netenkinus šio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo panaikinti ir vekselio pagrindu 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko sudarytą vykdomąjį įrašą Nr. DB-5008.
14. Nors ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 310,62 Eur nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl suklydimo, pasirašant vekselį, tačiau teismui įvertinus, kad yra įsiteisėjęs teismo dalinis sprendimas, kad šiuo teismo sprendimu ieškovo reikalavimas dėl antrojo vekselio panaikino nėra patenkintas, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) A. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas nurodė, jog vienas iš teisinių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad tądien, kai ieškovas pasirašė 500,00 Eur vekselį iš tiesų grąžino atsakovui 500,00 Eur pagal 1 000,00 Eur vekselį, yra tai, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. O., tik, kad reikia pinigų atsiskaityti su kažkuo; liudytojas taip pat nurodė, kad jis 500,00 Eur ieškovui padavė grynais. Ieškovas nurodo, jog pagrindė, kad būtent 2017 m. gale, t. y. 2017 m. gruodžio mėnesį pasiskolinęs iš savo tuometinio darbdavio J. O. 500,00 Eur, juos 2017 m. gruodžio 6 d. perdavė atsakovui kaip skolos grąžinimą pagal 1 000,00 Eur vekselį ir todėl pasirašė atsakovo parengti 500,00 Eur vekselį dėl skolos likučio. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog 1 000,00 Eur vekselyje buvo nustatyta, kad vekselio apmokėjimo vieta yra adresas, (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas 500,00 Eur 2017 m. gruodžio 6 d. perdavė atsakovui ten, kur ir turėjo grąžinti skolą pagal 1 000,00 Eur vekselį.
15.2. Liudytoju apklaustas Jaroslav Alechnovič aiškiai paliudijo, kad 2017 m., gale, ieškovas paprašė paskolinti lėšų – 500,00 Eur sumą. Vėliau parodė, kad grynais perdavė (duomenys neskelbtini) biure, ir tai, kad jau buvo šaltas sezonas – rudens pabaiga ar žiemos pradžia, t. y. minėtas liudytojas paskolino ieškovui būtent 500,00 Eur 2017 metų rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje, nes jau buvo šalta, kas iš esmės sutampa su tuo laikotarpiu, kad ieškovas, pasirašydamas 500,00 Eur vekselį, 2017 m. gruodžio 6 d. perdavė atsakovui būtent tuos pačius iš darbdavio pasiskolintus 500,00 Eur (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog teismas, atsisakęs vadovautis minėtais ieškovo bei liudytojo parodymais, duotais po priesaikai, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
15.3. Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo galimybės paskolinti ieškovui papildomai 500,00 Eur teismas nieko nepasisakė. Dėl šio argumento atsakovas savo atsiliepime taip pat nieko nepasisakė bei nepateikė jokių įrodymų, iš kur atsakovas turi lėšų skolinti atsakovui dar papildomus 500,00 Eur; teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas nedalyvavo ir neprisiekė dėl parodymų tikrumo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas. Ieškovo atstovas buvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui prašymą išreikalauti duomenis apie atsakovo pajamas ir/ar išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti, bet prašymas nebuvo tenkinamas. Visa tai, ieškovo teigimu, sudaro pagrindą teigti, kad teismas netinkamai vykdė priedermę visapusiškai ir objektyviai įvertinti ir išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.
15.4. Ieškovas pažymėjo, jog jis neturi jokio išsilavinimo, dirba taksistu arba prekių išvežiotoju; neskaitant minėtų dviejų vekselių, niekada nebuvo susidūręs su vekseliais. Kadangi ieškovas tuo metu buvo visiškai įsitikinęs, kad jam liks grąžinti tik 500,00 Eur, jis sutiko pasirašyti dėl palūkanų, nes jis ketino grąžinti 500,00 Eur laiku. Deja, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas nesąžiningai panaudojo ieškovo atžvilgiu tiek 1 000,00 Eur vekseliu, tiek ir 500,00 Eur vekseliu.
15.5. Ieškovas, suklaidintas antstolio darbuotojo, kad tai visa skola ir daugiau jokių išieškojimų pagal minėtus du vekselius nebebus, taip pat neturėdamas tuo metu nei pinigų advokatui samdyti bei nenorėdamas tuo metu patirti papildomų išlaidų vykdymo procese, pasirašė antstolio darbuotojo parengtą prašymą dėl skolos išdėstymo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad antstolio darbuotojas suklydo ir suklaidino ieškovą, nes vėliau atsakovas pagal 1 000,00 Eur vekselį papildomai kreipėsi dėl 6 procentų mėnesinių palūkanų priteisimo nuo 1 000,00 Eur sumos. Todėl ieškovas, jei būtų žinojęs, kad atsakovas papildomai kreipsis dar dėl 6 procentų mėnesinių palūkanų, ir kad antstolio darbuotojo prašyme nebuvo nurodyta galutinės skola pagal 1 000,00 Eur vekselį, ieškovas nebūtų pasirašęs tokio prašymo dėl skolos išdėstymo.
15.6. Teismo argumentas, kad ieškovui pasirašius prašymą dėl skolos išdėstymo vykdymo procese, ieškovas automatiškai patvirtino ir tokio ieškinio neginčytinumą ir/ar atsisakymą bet kokiomis aplinkybėmis ginčyti tokį vekselį teisme, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis kitoms byloje nustatytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms. Juo labiau, kad teismas ne kartą siūlė ieškovui ir atsakovui susitarti šioje byloje, kas reiškia, kad teismas neatmetė tokios galimybės, kad vekselis gali būti neteisėtas, jei dėl to ieškovas ir atsakovas susitartų.
16. Atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. 2017 m. spalio 19 d. pasirašė paprastąjį vekselį dėl 1 000,00 Eur sumokėjimo A. M., kuris turi būti apmokėtas jį pateikus. Vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas pratęsia vekselio pateikimo apmokėjimui terminą iki 2018 m. spalio 31 d. Vekselyje nurodyta, kad nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos. Šio vekselio pagrindu notaras Donatas Baranauskas 2018 m. liepos 17 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 1 000,00 Eur vekselio sumos, 6 proc. mėnesinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų, išieškojimo, 15,93 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą ir 30,00 Eur kitų išlaidų išieškojimo.
23. Taip pat 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovas pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 500,00 Eur sumą, vekselis turėjo būti apmokėtas 2018 m. balandžio 6 d.
24. Ieškovo teigimu, jis 2017 m. gruodžio 6 d. per klaidą pasirašė 500,00 Eur vekselį, t. y. nurodo, jog jis negavo iš atsakovo 500,00 Eur, o atvirkščiai - padavė ieškovui 500,00 Eur. Pasak ieškovo, jis buvo atsakovo suklaidintas, nes atsakovas, duodamas pasirašyti ieškovui 500,00 Eur vekselį ir paimdamas iš atsakovo 500,00 Eur, teigė, kad naujasis 2017 m. gruodžio 6 d. 500,00 Eur vekselis pakeičia pirminį – 1 000,00 Eur vekselį, kuris buvo pasirašytas 2017 m. spalio 19 d., t. y. atsakovas susitikimo metu tvirtino, kad kadangi ieškovas pagal 2017 m. spalio 19 d. 1 000,00 Eur vekselį turėjo grąžinti atsakovui 1 000,00 Eur, o grąžina tik 500,00 Eur, todėl ieškovas privalo pasirašyti naują vekselį skolos likučiui – 500,00 Eur sumai. Nurodo, kad niekada gyvenime nebuvo susidūręs su vekseliais, neturi nei išsilavinimo, nei verslo patirties, o vadovavosi atsakovo paaiškinimu ir jo parengtu vekseliu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo teismo panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. A. J. pasirašytą 500,00 Eur paprastąjį vekselį bei jo pagrindu 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko sudarytą vykdomąjį įrašą Nr. DB-5008 dėl 546,77 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Apelianto teigimu, jis buvo atsakovo suklaidintas, jog ieškovas privalo pasirašyti naują vekselį skolos likučiui – 500,00 Eur sumai. Nurodo, jog būtent dėl šio atsakovo nesąžiningo paaiškinimo ieškovas per klaidą pasirašė 2017 m. gruodžio 6 d. 500,00 Eur vekselį. Ieškovas pažymėjo, jog dėl žinių stokos nesuprato, kad grąžinant atsakovui 500,00 Eur pagal 2017 m. spalio 19 d. 1 000,00 Eur vekselį, reikėjo šį vekselį atsiimti ir tik tada pasirašyti naują 500,00 Eur vekselį.
26. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantas vekselį ginčija nesąžiningais ir klaidinančiais atsakovo veiksmais, t. y. paaiškinimais, kodėl reikia pasirašyti naują vekselį: naujas (ginčijamas) vekselis, apeliantui grąžinant 500,00 Eur sumą pagal pirminį vekselį (1 000,00 Eur sumai), pakeičia pirminį vekselį. Kaip jau minėta, apelianto teigimu, jis negavo iš atsakovo papildomos 500,00 Eur sumos ir jam neatsirado jokia pareiga atsakovui mokėti 500,00 Eur sumos, kaip nurodoma ginčijamame vekselyje.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
29. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Nors šį prašymą parengė antstolių kontoros darbuotojas, tačiau šį raštą pasirašydamas ieškovas patvirtino egzistuojant skolą pagal du vekselius ir prisiėmė įsipareigojimą padengti susidariusią skolą. Iš šio rašto matyti, kad ieškovo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas turėjo pareigą pasirašyti šį dokumentą, kad jį pasirašė prieš savo valią ir priešingai, pirmosios instancijos teismas vertino, jog jis žinojo apie pareigą mokėti skolą pagal vekselius.
30. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. O. nurodė, kad ieškovas 2017 m. gale paprašė jo paskolinti 500,00 Eur, nenurodęs priežasčių, tik kad reikia pinigų atsiskaityti su kažkuo (2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 38 min.). Taip pat liudytojas paaiškino, jog pinigus ieškovui grynais perdavė Kauno g. (Vilniuje) biure, nurodė, kad jau buvo šaltas sezonas – rudens pabaiga ar žiemos pradžia (2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 1val. 41 min.). Liudytojas nurodė, jog kartu su ieškovu nuvykęs į antstolių kontorą, derino ieškovo skolos mokėjimą dalimis. Nurodė, jog antstolio kontoroje 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymo dėl skolos mokėjimo dalimis tekstą skaitė, nurodė, jog matė kokia yra skolos suma (1 592,70 Eur), žinojo, jog buvo pasirašyti 2 vekseliai bei paaiškino, jog ieškovas sutiko su šia suma (2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 44 min.). Papildomai liudytojas į teismo klausimą, kada jis padavė ieškovui 500,00 Eur, atsakė, kad 2, 3, 4 ar 5 mėnesiai iki minėto susitarimo sudarymo su antstolių kontora.
31. Atsižvelgiant į nurodytus J. O. liudytojo paaiškinimus matyti, jog jie yra nenuoseklūs, t. y. iš pradžių liudytojas teigė, jog ieškovui 500,00 Eur paskolino 2017 m. šaltuoju sezonu – rudens pabaiga ar žiemos pradžia, kas galimai atitiktų laikotarpį antrojo vekselio sudarymo datai (2017 m. gruodžio 6 d.), tačiau vėliau minėtas liudytojas teigė, jog jis padavė ieškovui 500,00 Eur 2, 3, 4 ar 5 mėnesiai iki susitarimo dėl skolos išdėstymo sudarymo su antstolių kontora, t. y. pastarasis nurodytas laikotarpis yra artimas ne antrojo vekselio sudarymo datai (2017 m. gruodžio 6 d.), o antrojo vekselio mokėjimo terminui (2018 m. balandžio 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, minėto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, įvertinus tai, jog jie yra nevisiškai nuoseklūs, pats liudytojas nenurodė ieškovui perduotų 500,00 Eur sumos tikslios datos bei teigė, jog tiksliai nepamena. Taigi, nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakęs vadovautis ieškovo bei minėto liudytojo parodymais, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek minėto liudytojo parodymus, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir/ar netinkamai taikė teisės normas (CPK 185 straipsnis). Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl visų šalių argumentų ir atsikirtimų.
32. Be to, kaip jau buvo minėta, antstolio kontoroje 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymo dėl skolos mokėjimo dalimis liudytojas J. O. tekstą skaitė, nurodė, jog matė kokia yra skolos suma (1 592,70 Eur), žinojo, jog buvo pasirašyti 2 vekseliai bei paaiškino, jog ieškovas sutiko su šia suma (2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 44 min.). Pažymėtina, kad ieškovo argumentai, jog buvo grąžinęs atsakovui 500,00 Eur sumą, nesant byloje kitų tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis) bei įvertinus, jog pats ieškovas antstolio kontoroje sutiko su minėta skolos suma, sutiko ją mokėti dalimis, teisėjų kolegijos vertinimu, daro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas tuo metu neginčijo minėtos skolos sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats ieškovas nurodo, jog jei būtų žinojęs, kad atsakovas papildomai kreipsis dar dėl 6 procentų mėnesinių palūkanų, ir kad antstolio darbuotojo prašyme nebuvo nurodyta galutinės skola pagal 1 000,00 Eur vekselį, ieškovas nebūtų pasirašęs tokio prašymo dėl skolos išdėstymo, t. y. ieškovas pripažino, jog tik dėl papildomų 6 procentų palūkanų jis nebūtų pasirašęs prašymo dėl skolos mokėjimo dalimis, o ne dėl 500,00 Eur sumos, kurią kaip ieškovas teigia, pagal vekselį grąžino atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovas šiuo metu ginčija 2017 m. gruodžio 6 d. išduotą vekselį dėl 500,00 Eur sumos, nesant byloje jokių įrodymų, dėl perduotos minėtos sumos atsakovui, savaime nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors ieškovas remiasi liudytojo parodymais, kuris kaip nurodė, jog paskolino 500,00 Eur sumą ieškovui, jog pastarasis šią sumą grąžintų atsakovui, šiuo atveju nėra byloje įrodymų, jog minėtą sumą ieškovas realiai perdavė atsakovui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog 500,00 Eur skolą pagal vekselį grąžino atsakovui yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
33. Taip pat ieškovas nurodo, pagal ginčijamą vekselį 500,00 Eur sumos iš atsakovo negavo ir teigia, jog dėl atsakovo galimybės paskolinti ieškovui papildomai 500,00 Eur pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kur atsakovas turėjo lėšų skolinti dar papildomus 500,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigdamas, jog atsakovas neturėjo piniginių lėšų paskolinti ieškovui minėtą sumą, turėjo tai pagrįsti įrodymais. Kadangi byloje duomenų apie tai, jog atsakovas tuo metu negalėjo paskolinti ieškovui 500,00 Eur sumos, nėra, minėti ieškovo argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
34. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo argumentus dėl jo išsilavinimo ir patirties su vekseliais nebuvimo, t. y. pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas jau buvo pasirašęs vieną vekselį, jo turinį suprato, taip pat įvertino, jog mažai tikėtina, kad ieškovas be jokių prierašų vekselyje apie pirmo vekselio negaliojimą, skolos grąžinimą ar pan., būtų išdavęs antrą vekselį su pareiga mokėti konkrečią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien minėtos aplinkybės negali patvirtinti ieškovo suklydimo.
35. Nors ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims susitarti šioje byloje, kas ieškovo teigimu, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatmetė tokios galimybės, kad ginčijamas vekselis gali būti neteisėtas, jei dėl to ieškovas ir atsakovas susitartų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien teismo pasiūlymas susitarti taikiai, sudaryti taikos sutartį ir pan., savaime nepagrindžia ieškinio (ne)pagrįstumo. Teismas yra įstatymo įpareigotas atlikti taikinimo procedūrą (CPK 231 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, minėti apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovas 500,00 Eur sumą perdavė atsakovui ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, įvertinęs, kad mažai tikėtina, jog ieškovas išdavė naują vekselį, būdamas įsitikinęs, kad jis pakeičia pirmąjį vekselį, kad byloje nėra duomenų, jog dalis sumos yra grąžinta ar kad anksčiau išduotas vekselis panaikinamas ar negalioja, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašyme dėl skolos mokėjimo išdėstymo ieškovas pripažino pareigą mokėti skolą ir pagal antrą vekselį, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. paprastąjį vekselį kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 straipsnis). Netenkinus šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir kitų ieškovo reikalavimų ir atsižvelgus į tai, jog kitų ieškinio reikalavimų ieškovas neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas)
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
40. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas bei įvertinus tai, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą ir atitinkamai apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas.
41. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.