Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato (toliau – Institucijos) viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2013 m. rugsėjo 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. Kėdainių m. J. Basanavičiaus g., kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 8,40 km vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis – 1,12 promilių etilo alkoholio, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir kitų asmenų turtui, esant šlapiai kelio dangai viršijo leistiną ir saugų greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, šiam praradus stabilumą ir tiesiaeigiškumą, slysdamas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko buvo apgadintas apšvietimo stulpas, nežymiai sutrikdyta kartu važiavusių keleivių A. M., M. Č. ir K. D. sveikata, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 8, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyj (II t., b. l. 18).

Šį nutarimą peržiūrėjus apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2014 m. vasario 18 d. nutartimi buvo panaikinta nutarimo dalis dėl veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį bei skirtų nuobaudų, o taip pat ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teisme (II t., b. l. 46-49).

Iš naujo išnagrinėjęs P. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. P., jo veiką perkvalifikavus iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, nubaudė: pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 800 Lt (aštuonių šimtų Lt) bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį –180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties Lt) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 900 Lt (devynių šimtų Lt) baudą (II t., b. l. 101-107).

Institucijos viršininkas šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą ir taikyti P. P. atsakomybę ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu. Pažymi, jog laikui bėgant alkoholio kiekis dėl natūralių procesų mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atlikta praėjus daugiau kaip 3 valandoms po eismo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Akcentuoja, kad iš karto po eismo įvykio P. P., naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį, buvo nustatytas lengvas (1,12 prom.) girtumo laipsnis. Šie duomenys specialistų išvadose nepaneigti, nes ekspertai tikslios išvados nepateikė. Be to, kraujo tyrimo rezultatai savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. P., Institucijos viršininko nuomone, turi būti baudžiamas už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nes iš karto po eismo įvykio jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,12 prom.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos viršininko apeliacinis skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į P. P. atsiliepime išdėstytus argumentus dėl nuobaudos skyrimo terminų, pažymi, jog tai savarankiško reikalavimo pobūdį turintys argumentai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pateikti apeliacinį skundą. P. P. šia teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiai nepasisakinės.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl P. P. veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. Iš esmės Institucijos viršininkas nesutinka su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria konstatuota, jog byloje nesurinkta patikimų duomenų, jog P. P. eismo įvykio, įvykusio 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. Kėdainių m. J. Basanavičiaus g., kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 8,40 km, metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad P. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, yra motyvuota, teisinga ir pagrįsta. Kėdainių rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize.

Akivaizdu, kad byloje esant dviem prieštaringiems rašytiniams įrodymams dėl asmens neblaivumo, t. y. alkoholio matuoklio parodymams (I t., b. l. 43), iš kurių matyti, jog P. P. 2012 m. lapkričio 28 d. 22.50 val. buvo nustatytas 1,12 prom. neblaivumas, bei specialisto išvadai apie tai, kad atlikus kraujo, paimto 2012 m. lapkričio 29 d. 1.46 val., tyrimus, P. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t., b. l. 48), ir po teismo paskirtos pakartotinės teismo medicinos ekspertizės, kuri nedavė tikslaus atsakymo į klausimą, ar P. P. įvykio metu buvo neblaivus (II t., b. l. 58-59), pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių šiai aplinkybei nustatyti. Akcentuotina, kad apylinkės teismas rėmėsi ne tik P. P. ar kartu su juo važiavusių asmenų (A. M., M. Č., K. D. ir G. B.), bet ir neutralių liudytojų – tyrėjos N. S., policijos pareigūno V. B. – parodymais, kurie, iš esmės atitiko vieni kitus, ir, kuriais apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija buvo nuosekli ir nesikeitė nuo pat eismo įvykio, kad P. P. po eismo įvykio nepasišalino iš eismo įvykio vietos, geranoriškai sutiko, kad jo blaivumas būtų patikrintas alkotesteriu, o šiuo nustačius jam 1,12 prom. neblaivumą, nesutiko su techninės alkoholio matavimo priemonės parodymais, nevengė, kad jo neblaivumas būtų patikrintas gydymo įstaigoje iš jo paimto kraujo, savo veiksmais nesiekė vilkinti laiko nuo asmens blaivumo pirminio patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo gydymo įstaigoje, nebuvo pasišalinęs iš gydymo įstaigos iki kraujo mėginio paėmimo, dėl ko galėtų kilti abejonės, kad asmuo ėmėsi kokių nors priemonių neblaivumui sumažinti ir t. t. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė vien tik liudytoju apklausto policijos pareigūno M. R. parodymais, kad, kiek jis pamena, alkoholio kvapas buvo. Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant šiuos parodymus kitų įrodymų kontekste, bei atsižvelgus į tai, kad parodymai teismui buvo duodami beveik po dvejų metų laiko ir liudytojas šią aplinkybę nurodė ne tvirtai, bet vartodamas sąvoką „kiek pamenu“, pagrįstai konstatuota, jog šie parodymai nevertintini kaip neginčytinas P. P. neblaivumo įrodymas.

Tai, kad P. P. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus trims valandoms po įvykio, kai tuo tarpu Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 10 punkte nurodomas 1 valandos terminas pristatyti asmenį į medicinos įstaigą, nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju visiškai ignoruoti specialisto pateiktą išvadą apie kraujo tyrimo rezultatus. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad asmuo į medicinos įstaigą buvo pristatytas pačių policijos pareigūnų iš karto po eismo įvykio vietoje atlikto įvykio įforminimo, medicinos įstaigoje kartu su pareigūnais laukė, kol gydytojai paims jo kraujo mėginį, iš gydymo įstaigos niekur nebuvo pasišalinęs, kraujo mėginį medikai paėmė pačios tyrėjos N. S. akivaizdoje praėjus šiam laikui tik dėl nuo medicinos darbuotojų priklausančių objektyvių priežasčių (visų pirma jie skubėjo suteikti medicininę pagalbą po eismo įvykio atvežtiems sužalotiems asmenims). Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtos taisyklės buvo pažeistos dėl ne nuo P. P. valios ir veiksmų priklausančių priežasčių. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. P. turėjo galimybę per tą laiką iki kol buvo paimtas kraujas dirbtinėmis priemonėmis netgi ne sumažinti, bet visiškai panaikinti alkoholio kiekį organizme, kas sukelia pagrįstų abejonių, jog eismo įvykio metu P. P. buvo neblaivus.

Kaip pagrįstai nurodė Institucijos viršininkas apeliaciniame skunde, visi byloje esantys įrodymai turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles. Todėl tai, kad iš karto po eismo įvykio P. P. buvo nustatytas lengvas (1,12 prom.) girtumo laipsnis naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį, nesudaro pagrindo paneigti visus kitus byloje esančius įrodymus. Juolab, kad ekspertas, atlikęs pakartotinę ekspertizę, negalėjo pasakyti kokia etilo alkoholio koncentracija buvo P. P. kraujyje 2012 m. lapkričio 28 d. 22.50 val., nes iš jo 2012 m. lapkričio 29 d. 01.46 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta ir nėra atskaitos taško (II t., b. l. 59). Kita vertus, ekspertas išvadoje nurodė, jog per 3 valandas etilo alkoholio koncentracija P. P. kraujyje galėjo sumažėti orientaciniai nuo 0,3 iki 0,75 prom. Vadinasi, jeigu 2012 m. lapkričio 28 d. 22.50 val. P. P. iškvėptame ore buvo nustatytas 1,12 prom. girtumas, tai praėjus trims valandoms, orientaciniai girtumas galėjo būti mažiausiai 0,37 prom. (iš 1,12 prom. atėmus 0,75 prom.) Tačiau kraujyje praėjus trims valandoms etilo alkoholio apskritai nebuvo rasta. Šiame kontekste svarbus ekspertizės akto teiginys, kad laboratorijoje dujinės chromatografijos metodu atlikto tyrimo rezultatai būna tikslesni, nes tiriamas kraujo mėginys, o alkotesteriu tiriamas iškvepiamas oras (II t., b. l. 59). Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog P. P. eismo įvykio, įvykusio 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. Kėdainių m. J. Basanavičiaus g., kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 8,40 km, metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įmanomas procesines priemones, nepavyko pašalinti abejonių dėl P. P. neblaivumo, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai visas abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs Institucijos viršininko apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir juose keliamus klausimus bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai P. P. veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.