Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-27 · Byla Nr. ATP-202-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-02-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
ATP-202-380/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04713-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-202-380/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04713-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2014 m. gruodžio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 22 d., apie 12.16 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į kurį atsitrenkė ir nepranešus policijai iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutarimu I. G. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė bylą I. G. nutraukė.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. I. G. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodama transporto priemonę atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė. Teigia, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus dėl to I. G. nebuvo pripažinta kalta ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu. I. G. teigia, kad ji nežinojo kada galėjo būti padaryti automobilių apgadinimai, pripažino, jog galbūt naktį grįžusi iš darbo ir statydama automobilį, kliudė šalia stovintį automobilį, tačiau to ji nepastebėjo. Automobilio savininkas E. R. teigė, kad pastebėjo, jog įbrėžtas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durelės bei apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Esant tokiems automobilio apgadinimams, I. G. negalėjo nesuvokti, kad atbuline eiga vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. I. G. kaltę dėl eismo įvykio teisme pripažino tik formaliai. Kai eismo įvykio ir jos kaltės faktą patvirtino byloje esančios foto nuotraukos, įvykio vietos schema, I. G. prisipažino tik galimai padariusi pažeidimą, teigdama, jog ji nevažiavo, kas galėjo važiuoti, ji nežino. Teigia, kad I. G. privalėjo suvokti, kad kito automobilio apgadinimas jos vairuojama, judančia transporto priemone, yra eismo įvykis, apie eismo įvykį privalėjo pranešti nedelsiant nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma – nedelsiant pranešti policijai, ir tai yra jos, kaip vairuotojos pareiga. I. G., kaip eismo įvykio kaltininkės, veiksmai paliekant automobilį stovėti šalia apgadintos transporto priemonės ir pačiai pasišalinus iš eismo įvykio vietos, yra vertinami kaip pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, dėl to I. G. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutarimu I. G. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę bylą nutraukė. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., nėra, tačiau apeliantas prašo I. G. pripažinti kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. G. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatytos sudėties.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gal ir apgadino automobilį, tačiau nepastebėjo. Jeigu būtų mačiusi, kad apgadino automobilį, ir norėjusi pabėgti, nebūtų automobilio pastačiusi šalia, o būtų nuvažiavusi į kitą vietą (b. l. 24). Policijos pareigūnas Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, pastebėjo, kad automobilis „Hyundai“ apgadintas, šalia stovintis automobilis „Ford Focus“ taip pat apgadintas. Pamatavus automobilių apgadinimus, jų aukštis ir apgadinimo pobūdis sutapo (b. l. 4).

ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad padaryti E. R. automobiliui sugadinimai leidžia daryti išvadą, jog I. G. turėjo suvokti, kad atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Tačiau I. G. tiek paaiškinime (b. l. 5), tiek teismo posėdžio metu parodė, kad nepastebėjo, jog apgadino automobilį. Teismo posėdžio metu I. G. paaiškino, kad gal ir apgadino kitą automobilį, tačiau nepastebėjo (b. l. 24). E. R. parodė, kad I. G. žalą atlygino, jai pretenzijų neturi (b. l. 24). Tai, kad I. G. automobilį paliko eismo įvykio vietoje, šalia apgadinto automobilio, automobilių apgadinimai nėra žymūs, rodo, jog ji galėjo nepastebėti kliudžiusi kitą automobilį. Įvertinus tai, sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog I. G. nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, atlygino žalą nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. G. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatytos sudėties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė