- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-173-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04713-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- I. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ROIK 07-14-8987599
2015 m. vasario 9 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant I. G., išnagrinėjusi I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., LR pilietės, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nurodant, kad ji 2014-12-22 apie 12.16 val., prie namo Taikos pr. 94, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Ford Focus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į kurį atsitrenkė ir nepranešus policijai iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo ji pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus bei įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
I. G. paaiškino, kad pažeidimus supranta, pripažįsta. Tą dieną tikrai nevažiavo. Kas galėjo važiuoti nežino. Penktadienio naktį važiavo į darbą, paskui grįžo namo, gal brūkštelėjo ir nepastebėjo. Jeigu būtų mačiusi ir norėjusi pabėgti, būtų nelaikiusi šalia automobilio, būtų nuvažiavusi ir pasistačiusi į kitą vietą. Žalą nukentėjusiajam atlygino.
I. G. prašo skirti švelniasnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Byloje esančios foto nuotraukos, įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pačios I. G. paaiškinimas ir kiti įrodymai patvirtina, kad I. G., vairuodama transporto priemonę atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčio automobilio dėl ko kliudė ir apgadino kitą bei savo automobilį. Jos kaltė įvykdžius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Byloje liudytoju apklaustas E. R. parodė, kad 2014-12-21 apie 15.00 val. savo automobilį „Hyundai“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasistatė prie Taikos pr. 94 namo, Klaipėdos m., o 2014-12-22 apie 12.00 val. atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad įbrėžtas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durelės bei apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Pastebėjo, kad ant šalia stovinčio autmobilio „Ford Focus“ yra lygiai tokie patys įbrėžimai. Iškvietus policiją, atvažiavo policininkas, kuris išmatavo matmenis, ir iškvietė automobilio savininkę. Užpildė dokumentus ir išvažiavo į komisariatą. Automobilio savininkė padarytą žalą jam atlygino, pretenzijų jai neturi.
Iš šioje byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilių apgadinimai buvo nedideli. Kaip teigia I. G. ji net nežino kada galėjo būti padaryti pažeidimai, prisipažįsta, kad gal būt grįžusi iš darbo ir statydama automobilį kliudė šalia stovintį automobilį ir nepastebėjo. Jeigu būtų mačiusi ir norėjusi pabėgti, būtų nestačiusi šalia šio automobilio, o būtų nuvažiavusi ir pasistačiusi automobilį į kitą vietą. Ji nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, atlygino žalą nukentėjusiajam. Kokių nors įrodymų, kad I. G. tyčia siektų nuslėpti įvykį ar vengtų žalos atlyginimo byloje nėra. Todėl teismas mano, kad ji subjektyviai nesuprato sukėlus eismo įvykį, todėl jos veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties.
I. G. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str.,
nutaria:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, I. G. skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę bylą I. G. nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030. Kvitą būtina pristatyti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.