- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-567-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05062-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. S., D. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aldėja“, UAB DK „PZU Lietuva“, Beazley Furlonge Limited, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. S. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal M. S. ir D. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro notarei Dalytei Stankūnienei, tretieji asmenys UAB „Aldėja“, UAB DK „PZU Lietuva“, Beazley Furlonge Limited, VĮ Registrų centras, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės notarės D. Stankūnienės kiekvienam po 24896,42 Lt žalos atlyginimo. Žalos atsiradimo pagrindu nurodė atsakovės neteisėtus veiksmus, jai 2006-06-15 patvirtinus pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, kuriais tretysis asmuo UAB „Aldėja“ įgijo nuosavybes teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2006-07-27 sudarė su ieškovais preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai sumokėjo trečiajam asmeniui 108 000,00 Lt avansinę įmoką. Dalis šių pinigų 49792,84 Lt iš UAB „Aldėja“ buvo sugrąžinta ikiteisminio tyrimo metu, o likusi suma jau buvo neteisėtai panaudota, todėl negrąžinta. Notarė patvirtino sandorį nenustačiusi tariamų jos šalių tapatybių, dėl didelio nerūpestingumo nepastebėjo amžiaus skirtumo tarp tariamos sklypo pardavėjos, pateikusios suklastotą pasą, ir tikrosios savininkės. Notarė nepatikrino parašo atitikimo, nepadarė netikros turto pardavėjos paso kopijos, taip pat nepareikalavo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų originalų, turto savininkės sutuoktinio sutikimo, sandorį tvirtino esant kabinete pašaliniam asmeniui ir kt.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad už ieškovams padarytą žalą yra atsakinga UAB „Aldėja“, be to, ieškovams jų patirta žala atlyginta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-87-203/2009.
Tretysis asmuo UAB „Aldėja“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jame išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Tretieji asmenys draudimo bendrovės Beazley Furlonge Limited ir UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad notaras neturi specialių žinių, įgūdžių ir priemonių, kad galėtų atpažinti kruopščiai ir kokybiškai atliktas dokumentų klastotes, o jam nekilus abejonių dėl parašų tikrumo, negalima iš jo reikalauti atlikti parašų tikrumo tyrimo. Pardavėjos sutuoktinio sutikimas nebuvo būtinas, nes parduodamą sklypą ji valdė asmeninės nuosavybės teise, o pirkėja atstovavo tuometinis vienintelis įmonės savininkas ir direktorius, turintis visus įgaliojimus sutarčiai sudaryti. Sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, todėl kol nenustatyta priešingai, yra teisėtas ir galiojantis ir nėra pagrindo notarės deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovai patyrė žalą dėl to, kad UAB „Aldėja“ pažeidė sudarytą sutartį ir negrąžino dalies pagal sutartį gauto avanso. Ieškovai klaidina teismą dėl jiems grąžintos sumos dydžio, ieškinyje nurodydami mažesnę sumą. Jų prašoma priteisti 49792,84 Lt suma jau yra priteista 2009-06-18 nuosprendžiu (po 24896,42 turtinės žalos atlyginimo kiekvienam), todėl ieškovai siekia nepagrįstai praturtėti.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, tačiau neatsako už pateikiamų dokumentų teisėtumą, neatlieka dokumentų ekspertinio tyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-03 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui Beazley Furlonge Limited po 1068,00 Lt iš kiekvieno ieškovo. Teismas nustatė, kad UAB „Aldėja“, atstovaujama M. Ž., atsakovės notarės D. Stankūnienės patvirtintais 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu įgijo nuosavybės teisę į 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai M. S. ir D. P. su UAB „Aldėja“ 2006-07-28 sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl šio sklypo pardavimo už 1 080 000,00 Lt sudarant pirkimo-pardavimo sutartį iki 2006-08-10 bei ieškovams per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo sumokant 108 000,00 Lt avansą (ji buvo sumokėtas), o likusią 972 000,00 Lt sklypo kaina sumokant po pagrindinės sutarties sudarymo. Vėliau paaiškėjo, žemės savininkė E. D. J. nuo 1992 m. gyvena Kanadoje ir sklypo nepardavinėjo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-87-203/2009) nustatyta, kad suklastojus Lietuvos Respublikos piliečio pasą (nuteistosios V. B. veido atvaizdą atspausdinus kito piliečio pase, kuriame buvo įrašyti E. D. J. duomenys), V. B. melagingai prisistatė E. D. J. vardu, gavo žemės sklypo pardavimui reikalingus dokumentus, 2006-06-15 ieškovės D. Stankūnienės notarų biure pasirašė pil. E. D. J. priklausiusio žemės sklypo perleidimo UAB „Aldėja“ nuosavybėn dokumentus. Taip suklaidinę notarę, nuteistieji A. S., M. Ž., A. B., V. B. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Po ko tikslu apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą perparduodant apgaule UAB „Aldėja“ vardu neva už 570 000,00 Lt užvaldytą žemės sklypą, M. Ž. 2006-07-27 sudarė preliminariąją sutartį su ieškovais, sumokėjusiais 108 000,00 Lt avansą, kurio dalis ( 49792,84 Lt) 2006-07-28 buvo išgryninta bankomatuose, o likusių piniginių lėšų nusikaltėliai užvaldyti nesugebėjo dėl banko sąskaitos užblokavimo. Teismai konstatavo, kad A. S. ir M. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vėtės svetimą turtą, padarydami D. P. ir M. S. 108 000,00 Lt turtinę žalą. Nukentėjusiems D. P. ir M. S. iš UAB „Aldėja“ sąskaitos 2006-09-25 buvo grąžinta 58 207,16 Lt, likusi negrąžinta suma sudarė 49792,84 Lt, todėl, nurodytu teismo nuosprendžiu ieškovams priteista kiekvienam po 24 896,42 Lt (49 792,84:2) turtinės žalos atlyginimo, bei po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Todėl skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pabrėžė, kad ieškinyje nurodyta ieškovams iš UAB „Aldėja“ sąskaitos grąžinta pinigų suma (49 792,84 Lt) yra klaidinga. Taip pat nustatyta, kad pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį yra išduoti ieškovams vykdomieji raštai, kad M. Ž. yra pervedęs ieškovui D. P. dalį priteistos sumos. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai paneigia ieškovų nurodytą aplinkybę, kad notarės veiksmai – žemės sklypo pardavimo neteisėtas patvirtinimas leido nusikaltėlių grupei realizuoti savo nusikalstamus tikslus, kadangi iš teismų nuosprendžių nematyti, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu būtų prisidėjusi prie nusikalstamų veikų, apgaule užvaldant pil. E. D. J. žemės sklypą bei D. P. ir M. S. pinigines lėšas. Teismas nurodę nenustatęs nei aplinkybių, sudarančių pagrindą notarės civilinei atsakomybei atsirasti dėl ieškovams nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nei būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 str.- 6.249 str.). Teismas neįžvelgė tiesioginio priežastinio ryšio tarp notarės veiksmų, tvirtinant 2006-06-15 sandorį ir ieškovams atsiradusios 108 000,00 Lt žalos, kadangi žalą ieškovai patyrė ne žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir jos notarinio patvirtinimo pasėkoje, bet ieškovų ir UAB „Aldėja“ preliminariosios sutarties sudarymo pasėkoje, dėl pastarosios notarė jokių veiksmų neatliko, prie ieškovų ir UAB „Aldėja“ derybų ir preliminarios susitartiems sudarymo neprisidėjo. Neesant nurodytam priežastiniam ryšiui, teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino atsakovės veiksmų, jai patvirtinant pil. E. D. J. žemės sklypo 2006-06-15 perleidimo sandorį, nesusijusį su ieškovų teisėmis ir/ar pareigomis ir jokių pasekmių ieškovų teisėms ir pareigoms nesukūrusiu. Teismas taip pat nurodė, jog neturint specialių žinių, įrangos ir pan., notarei objektyviai nekilo abejonių dėl jai pateikto suklastoto Lietuvos Respublikos piliečio paso autentiškumo. Ieškovai nenurodė, kuo turėjo vadovautis notarė, vertinant tariamos pardavėjos V. B. išvaizdos neatitikimą žemės sklypo savininkės E. D. J. amžiaus. Ieškovų teiginius dėl notarės pareigos tikrinti sandorio parašus, dėl pardavėjos sutuoktinio sutikimo būtinumo, dėl pašalinio asmens dalyvavimo tvirtinant sandorį, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus, ieškovai akivaizdžiai be pagrindo praturtėtų, nes jų patirta turtinė žala atlyginta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu.
Šalies argumentai
Ieškovai M. S. ir D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o teismo išvados prieštarauja teismų praktikai. Nurodė, kad dėl notarų veiksmų reikšmingumo ir ypatingumo jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, kas suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Ieškovai patikėjo valstybės įgalioto asmens patvirtinto sandorio teisėtumu ir jo pagrindu sudarė preliminarią sutartį. Apeliantų manymu, yra visi notarės civilinės atsakomybės pagrindai – jiems padaryta 49 792,84 Lt žala, notarės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jų ir atsakovės kaltė. Notarės veiksmų neteisėtumą ieškovai grindžia tokiomis aplinkybėmis. Notarė nepastebėjo didelio amžiaus skirtumo (21 metų) tarp suklastotą pasą pateikusios žemės pardavėjos ir tikrosios savininkės, nepatikrino, ar parašas pase ir kituose dokumentuose sutampa su tariamos pardavėjos parašu, nepadarė paso kopijos, tuo pažeidė 2002-06-23 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. 53 21 p., ir šie pažeidimai konstatuoti 2007-11-16 Teisingumo ministerijos rašte, 2006-09-15 notarės patikinimo akte. Notarė patvirtino sandorį neturėdama sklypo plano originalo, pardavėjos sutuoktinio sutikimo, dalyvaujant pašaliniam asmeniui E. M., neišvertė sutarties turinio lietuvių kalbos nemokančiai tariamai pardavėjai. Atsakovė neturėjo tvirtinti sutarties, nes pirkėjo UAB „Aldėja“ direktoriumi prisistatęs M. Ž. nebuvo įgaliotas atstovauti įmonę, sandorių sudarymo dieną juridinių asmenų registre UAB „Aldėja“ direktoriumi buvo nurodytas kitas asmuo. Aplinkybė, kad notarė nebuvo sudariusi sutarties dėl juridinių asmenų registro duomenų teikimo vertintina kaip jos piktybinis neveikimas. Apeliantai nurodė, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog notaro civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma - nepakankamas atidumas, klaida ir pan., todėl taikyti notarui civilinę atsakomybę galima įsitikinus, ar asmuo atliko viską, ko yra pagrįsta ir protinga iš jo reikalauti, kad neatsirastų žala. Ieškovai taip pat nurodė, kad teismo išvada dėl jų nepagrįsto praturėjimo yra neteisinga ir prieštarauja bylos duomenims, nes teismas netinkamai aiškino solidariosios atsakomybės atsiradimo pagrindus ir pasekmes. Nurodė, kad 2009-06-18 nuosprendžiu jiems iš nuteistųjų priteistas žalos atlyginimas solidariai, tačiau teisinės pasekmės atlyginus žalą ir priteisus žalos atlyginimą skiriasi, nors pirmosios instancijos teismas laiko, kad tai yra tas pats. Apeliantų nuomone, nusikalstamas veikas įvykdę asmenys ir vienos pusės, o dėl nepakankamo apdairumo ir atidumo neteisėtą sandorį patvirtinusi notarė iš kitos pusės, laikytini solidariais bendraskoliais CK 6.6 str., 6.279 str. 1 ir 4 d. pagrindais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė notarė D. Stankūnienė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde ieškovai pateikė tik abstrakčius samprotavimus, subjektyvią nuomonę dėl bylos faktinių aplinkybių, be to, bando įrodyti visiškai su ieškinio dalyku bei pagrindu nesusijusias aplinkybes dėl 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumo, kuomet byloje nebuvo pareikštas reikalavimas šį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nurodytas atsakovės patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris nėra nuginčytas teismo tvarka, o ieškovai tokio reikalavimo iki šiol nėra pareiškę, todėl nesant konstatuotam įstatymo pažeidimui, nėra ir pagrindo notarės civilinei atsakomybei atsirasti.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą tretysis asmuo Beazley Furlonge Limited prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, pirkimo-pardavimo sutarties šalių pateiktų tapatybės dokumentai jai įtarimų negalėjo sukelti, kadangi jų suklastojimo faktas buvo nustatytas tik atlikus ekspertizę baudžiamojoje byloje. Notaras nėra asmuo, turintis specialių žinių parašų tikrumui patikrinti. Atsakovei buvo pateikti visi būtini dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti bei patvirtinti, o pardavėjos E. D. J. sutuoktinio sutikimo nereikėjo, nes jai nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu M. Ž. buvo vienintelis galimas UAB „Aldėja“ atstovas, nes 2006-06-01 sutartimi įgijo100 proc. įmonės akcijų, o 2006-06-05 vienintelio akcininko sprendimu paskyrė save bendrovės direktoriumi. Notarės veiksmai nepadarius tapatybės dokumentų kopijų, neišvertus sutarties į pardavėjai suprantamą kalbą, leidus dalyvauti pašaliniam asmeniui, nėra susiję su ieškovams padaryta žala. Tretysis asmuo nurodė, kad tarp ieškovams atsiradusios žalos ir notarės veiksmų nėra priežastinio ryšio, kadangi jiems žala atsirado UAB „Aldėja“ negražinus avanso pagal 2006-06-27 preliminarią sutartį, o atsakovė šios sutarties netvirtino. Ieškovams jų patirta žala priteista teismo nuosprendžiu, o jos dalis jau yra atlyginta, todėl priteisus ją iš atsakovės, bus sudarytos sąlygos ieškovų nepagrįstam praturtėjimui.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Aldėja“ prašo jį atmesti. Nurodė, kad nebuvo nustatytos visos notarės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, sutiko su teismo išvada dėl ieškovų nepagrįsto praturtėjimo ieškinio patenkinimo atveju, išreiškė abejones, ar ieškovas M. S. iš viso patyrė žalos, kadangi pinigus pagal preliminarią sutartį pervedė D. P.. Dėl UAB „Aldėja“ atstovavimo sudarant 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartį tinkamumo, nurodė, kad M. Ž. buvo vienintelis savininkas ir vadovas, be to, teisės aktai nenustato, kad vadovo įgaliojimai atsiranda ne nuo faktinių įgalinimų įsiteikimo, o nuo atitinkamo duomenų įregistravimo viešajame registre, juo labiau, kad šiam veiksmui atlikti yra nustatytas 30 dienų terminas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių notarų civilinę atsakomybę, taikymo ir aiškinimo, dėl teismo sprendimo atitikimo kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai, taikant nurodytas teisės normas. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį už žalą, padarytą kaltais veiksmais, notarai atsako Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl bylose dėl notaro veiksmais padarytos žalos atlyginimo būtina nustatyti visus civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus - žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad notarams dėl jų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl notaras, prieš tvirtindamas sandorius, privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės D. Stankūnienės veiksmų, tvirtinant 2006-06-15 E. D. J. žemės sklypo perleidimo sandorį, ir ieškovams atsiradusios žalos, kurią jie patyrė dėl preliminariosios sutarties su UAB „Aldėja“ sudarymo ir kad ieškovų patirta žala nėra 2006-06-15 sudaryto sandorio notarinio patvirtinimo rezultatas. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Nesudarius ir atsakovei nepatvirtinus E. D. J. prisistačiusio asmens ir UAB „Aldėja“ vardu veikiančio M. Ž. pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo akto, nebūtų pagrindo šiems asmenims ir jų bendrininkams užvaldyti svetimą turtą ir atitinkamai neatsirastų pagrindas ieškovams sudaryti su nusikalstamos veikos dalyviais preliminarios sutarties dėl šio turto pirkimo, ko pasėkoje jie ir patyrė žalą. Taigi, nors atsakovė ir nebuvo sandorio šalis, kolegija nepritaria apylinkės teismo išvadai, kad notarės veiksmai jai tvirtinant 2006-06-15 sudarytus pirkimo-pardavimo sutartį, nėra priežastiniame ryšyje su ieškovams padaryta žala, todėl nevertintini ir nenagrinėtini. Kadangi notarė D. Stankūnienė patvirtino sandorį, kurio neteisėtumas (sudarymas vykdant nusikalstamas veikas) konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, būtina tirti ir vertinti, ar notarė buvo pakankamai atidi, ar atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad būtų išvengtą neteisėto sandorio sudarymo. Dėl to nepritartina Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuomonei, kad nebūtinas detalesnis 2006-06-15 sandorio sudarymo aplinkybių tyrimas, nes jos yra išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje. Juo labiau, nurodytoje baudžiamojoje byloje tėra konstatuotas notarės suklaidinimo nusikaltimus padariusių asmenų faktas, tačiau nebuvo vertinami notarės veiksmai civilinės atsakomybės taikymo požiūriu.
Kadangi ieškovai notarės veiksmų neteisėtumą grindė jos nepakankamu atidumu ir apdairumu tvirtinant anksčiau aptartą sandorį, būtina nustatyti, ar apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad notarė neatliko veiksmų, kurie gali būti įvertinti kaip neteisėti civilinių santykių požiūriu. Atsakovės veiksmų, galinčių būti jos civilinės atsakomybės pagrindu, neteisėtumą privalo įrodyti ieškovai (CPK 178str.). Ieškovų M. S. ir D. P. teigimu, notarė dėl didelio nerūpestingumo nepastebėjo, kad sklypo pardavėja prisistačiusi V. B. yra 21 metais jaunesnė už tikrąją parduodamo turto savininkę E. D. J.. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovai nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu notarei turėjo kilti abejonių dėl tariamos pardavėjos V. B. neatitikimą žemės sklypo savininkės E. D. J. amžiaus. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pirkėja apsimetusio asmens ir dokumentuose nurodomo asmens amžių skirtumą buvo galima pastebėti. Priešingai, teismo nuosprendyje yra duomenų, netiesiogiai patvirtinančių, kad notarė visiškai objektyvai galėjo šio fakto ir nepastebėti. Pvz., liudytojos D. Š. (2006-06-15 atsakovės notaro biuro darbuotojos) parodymais, sklypo pardavėja buvo 65-67 metų amžiaus, kuomet sandorio sudarymo metu V. B. buvo 54 m. Kitų duomenų, dėl kurių notarė galėtų įtarti, kad jai buvo pateiktas suklastotas pardavėjos pasas, ieškovai nenurodė.
Apeliantai atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia ir ta aplinkybe, kad ji nepadarė sandorių šalių tapatybės nustatančių dokumentų kopijų. Pažymėtina, kad nei sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos Notariato įstatymas, nei kiti notarų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė tiesioginio reikalavimo notarui daryti bei saugoti sandorių šalių tapatybės dokumentų kopijas. Notariato įstatymo 31 str. 1 d. įpareigojo notarą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę nustatyti pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, o to paties straipsnio 2 d. - įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinti juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą. Apeliantų nurodytame 2002-06-23 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. 53 21 p. kalbama apie klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų saugojimo terminus, tačiau ši norma vertintina kitų susijusių normų kontekste. Nurodyto įsakymo IV skyrius reglamentuoja sandorių, kurių suma viršija 50 000 Lt bei įtartinų sandorių registro tvarkymą, duomenų į šį registrą įrašymo tvarką, jų turinį ir pan. Neesant šiame dokumente tiesioginio reikalavimo notarams daryti klientų asmens dokumentų kopijų (pvz., 19.1. p. nustato, kad į registrą įrašomi duomenys, patvirtinantys kliento tapatybę, bet nenurodoma, kad daromos šių dokumentų kopijos) darytina išvada, kad įsakymo 21 p. nustato tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų saugojimo terminus tais atvejais, kai tokios kopijos buvo padarytos. Be to, pats kopijų padarymas arba jų nepadarymas savaime pagal ieškovų pateiktus argumentus niekaip negalėjo nulemti ieškovų nuostolių atsiradimo arba jų išvengimo.
Šalies argumentai
Apeliantai teigė, kad atsakovė patvirtino ginčo sandorį neturėdama parduodamo žemės sklypo dokumentų (sklypo plano) originalų ir kad šios aplinkybės nustatyto įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau apeliantai nepateikė tokių įrodymų ir kolegija su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka, kadangi iš 2009-06-18 teismo nuosprendžio turinio matyti, kad V. B. sklypo savininkės E. D. J. vardu gavo pardavimui reikalingus dokumentus iš VšĮ Registro centras, todėl byloje yra pakankamai nepaneigtų duomenų, kad atsakovė turėjo visus dokumentus reikalingus pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Tas pat pasakytina ir apie sandorį tvirtinimą nesant žemės sklypo savininkės sutuoktinio sutikimui ar įgaliojimui, kadangi, kaip matyti, iš notarės parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009, parduodamo žemės sklypo įsigijimo pagrindas buvo nuosavybės teisės į žemę atkūrimas pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, todėl ji pagrįstai nereikalavo nei duomenų apie E. D. J. sutuoktinį, nei jo sutikimo ir asmens dokumento, o tokiam reikalavimui nebuvo teisėto pagrindo.
Ieškovai taip pat neįrodė, kad sudarant 2006-06-15 sandorį, notarės kabinete buvo pašalinis asmuo ir kad šio asmens dalyvavimas turėjo įtakos neteisėto sandorio sudarymui. Apie pašalinio asmens buvimo notarės kabinete parodė viena iš liudytojų baudžiamojoje byloje, o notarė šį faktą neigė. Apeliaciniame skunde teisingai teigiama, kad teismas negalėjo daryti išvados dėl pašalinio asmens nebuvimo vien tik atsakovės paaiškinimų pagrindu. Tačiau teismas šią išvadą padarė ne tik atsakovės paaiškinimų, bet ir kitų tiek nagrinėjamoje, tiek ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu. Be to, ieškovai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokiu būdu galimas su sandoriu nesusijusio asmens buvimas notarės kabinete paveikė sandorio sudarymą ir nulėmė notarės veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad notarų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra tiesioginio uždraudimo notarui tvirtinti sutarčių, kai notaro klientų pageidavimu dalyvauja ir kiti, su sudaromais sandoriais nesusiję asmenys (paprastai sandorio šalių pažįstami, šeimos nariai ir pan.). Apeliantai neįrodė ir savo teiginio, kad notarė tariamai pardavėjai turėjo išversti sutarties turinį į jai suprantamą kalbą, nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad ji su V. B. kalbėjo lietuviškai. Ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, jog pardavėja apsimetusi moteris visiškai nekalbėjo lietuviškai, kadangi iš jos pačios duotų parodymų seka, kad ji nemoka rašyti valstybine kalba, bet nėra duomenų, kad nemoka ir kalbėti.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė neturėjo tvirtinti 2006-06-15 sandorio dėl netinkamo pirkėjo (juridinio asmens) atstovavimo. Minėta, kad Notariato įstatymo 31 str. 2 d. įpareigojo notarą patikrinti juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2006-06-15 sandoriams sudaryti notarei buvo pateikti 2006-06-01 UAB „Aldėja“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią M. Ž. nupirko 100 proc. bedrovės akcijų, bei 2006-06-05 vienintelio akcininko sprendimas dėl M. Ž. paskyrimo UAB „Aldėja“ direktoriumi. Pagal CK 2.66 str. 3 d., kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys (tarp jų – ir duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius) juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Akivaizdu, kad sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną nurodytas 30 d. terminas dar nebuvo suėjęs, todėl atmestinas ieškovų argumentas, kad notarė privalėjo vadovaujantis Notariato įstatymo 34 str. 2 d., užklausti Juridinių asmenų registrą apie tariamo pirkėjo valdymo organus. Juo labiau, nurodyta teisės norma nustato notaro teisę, bet ne pareigą išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, ir notaras pats sprendžia, ar yra poreikis tokių papildomų duomenų pareikalavimui.
Apeliantai savo skundą grindžia be kita ko, ir kasacinio teismo praktikoje suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, suponuojančiomis teisines išvadas, jog notaro civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma - nepakankamas atidumas, klaida ir pan., todėl nustatant notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, būtina vertinti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2000 ir kt.). Be abejo, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto tiek žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, tiek pačius precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas). Tačiau teismas visada sprendžia konkrečių šalių konkretų ginčą ir nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos bylos faktines aplinkybes ir siedamas jas su taikytina teisės norma. Taigi, aukštesnės instancijos teismo konkrečioje byloje suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės turi precedentinę reikšmę tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas aukštesnės instancijos teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Todėl negalima remtis aukštesnio (taip pat ir kasacinio) teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, nesiejant jų su nagrinėjamoje byloje nustatytais faktais ir visapusiškai nevertinus konkrečios bylos aplinkybių, kurios ne visiškai sutampa su kasacinio teismo precedentuose nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika notarų atsakomybės klausimais, nepaneigiant kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo būtinumo, kito. Nors, kaip minėta, notaro atsakomybę lemia ir pati lengviausia kaltės forma, tačiau vis dėlto notaro atsakomybė be kaltės negalima. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, teismas privalo nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2004; 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2006 ir kt.).
Nenustačius atsakovės notarės D. Stankūnienės kaltų veiksmų, jai tvirtinant 2006-06-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą, apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė iš esmės pagrįstas išvadas (išskyrus išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės patvirtintų ir vėliau ieškovų sudarytų sandorių nebuvimo), tinkamai pritaikė notaro civilinę atsakomybė reguliuojančias materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių. Todėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, tretysis asmuo Beazley Furlonge Limited pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 2154,55 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p, taip pat į bylos sudėtingumą, bei kitas aplinkybes, trečiajam asmeniui už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteisiama iš ieškovų lygiomis dalimis 1275,00 Lt (CPK 98 str. 2,3 d. d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui Beazley Furlonge Limited 637,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo M. S..
Priteisti trečiajam asmeniui Beazley Furlonge Limited 637,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo D. P..