Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui UAB „Urbista“ dėl žalos priteisimo,

Ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Urbista“ priteisti 1160 Lt žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. lankėsi atsakovui priklausančiame koktelių baro MOSCOW rūbinėje paliko juodą striukę, kailinę liemenę bei šaliką. Už rūbų saugojimą sumokėjo 2 Lt. Ieškovei vykstant namo rūbinėje ji 450 JAV dolerių vertės striukės neatgavo, buvo dingusi. Dėl šio įvykio ieškovės pareiškimas užregistruotas Vilniaus 3 PK Viešosios policijos skyriuje. Tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nenustačius LR BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas geranoriškai atlyginti žalą atsisakė. Ieškovės nuomone dėl netinkamos pasaugos sutarties vykdymo yra atsakingas atsakovas, todėl jis privalo atlyginti žalą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, civilinė atsakomybė atsakovui kiltų tik tuo atveju jei būtų nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš turimų duomenų negalima nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima spręsti apie žalos dydį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė B. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai nepagrįsti ir neteisingi. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Apeliantė nurodė, kad savo ieškinį grindė ne deliktine atsakomybe, o sutartine, atsirandančia iš pasaugos sutarties nevykdymo. Paaiškino, kad šiuo atveju, iš apeliantės paėmus rūbus saugojimui, jai buvo išduotas žetonas su iškaltu numeriu, tai pripažįstama rašytine pasaugos sutartimi remiantis CK 6.831 str. 3 d. Saugotojo atsakomybę reglamentuoja CK 6.845 str. 1 d. Šiuo atveju pasaugos sutartis buvo atlygintinę, todėl saugotojas atsako už turto praradimą.Apeliantė sutarties netinkamą vykdymą įrodinėjo rašytiniais įrodymais bei liudytojų pagalba. Taigi, pateikė visus leistinus ir būtinus įrodymus, reikalingus teismui atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Tarp proceso šalių ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškovės ieškinys dėl 1160 Lt žalos atlyginimo atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kildino iš deliktinės atsakomybės, su šiuo teisinių santykių kvalifikavimu apeliantė nesutinka, nurodo, kad tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, todėl taikytina ne deliktinė, o sutartinė atsakomybė, atsirandanti iš pasaugos teisinių santykių (CK 6.845 str.)

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 , kt.).

Nagrinėjamoje byloje aktualios pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai). Pažymėtina, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo (6.830 straipsnio 4 dalis). Pasaugos sutarties formą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinti atvejai, kada pasaugos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma, nustatyta, kad rašytinė turi būti: fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (CK 6.831 straipsnio 1 dalis; pagal ankstesnę, iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią, redakciją – penkis tūkstančius litų); jei pasaugos sutartimi numatyta saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 2 dalis). Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas saugotojo išduotu davėjui kvitu, kitu dokumentu arba žetonu (numeriu), kitokiu ženklu (CK 6.831 straipsnio 3 dalis). Saugotojui savo prievolę įvykdžius netinkamai, jam kyla civilinė atsakomybė, kurios pagrindai nustatyti CK 6.845 ir 6.846 straipsniuose. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas profesionalaus saugotojo ar už atlyginimą saugančio asmens civilinę atsakomybę už daikto neišsaugojimą pašalina tik nenugalima jėga. Taigi, įstatyme įtvirtinta griežta tokių saugotojų civilinė atsakomybė. Pasaugos atlygintinumas lemia ir atsakomybės dydį (CK 6.846 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu saugotojui saugant turtą neatlygintinai, jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei sumokėjus 2 Lt mokestį atsakovui priklausančio baro rūbinėje buvo priimti saugojimui ieškovei priklausantys rūbai. Ieškovei buvo išduotas žetonas su iškaltu numeriu. Ieškovei grįžus atsiimti paliktų saugojimui rūbų, paaiškėjo, kad jos striukė dingo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios faktinės bylos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą spręsti, kad tarp šalių susiklostė atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai ir atsakovo atsakomybei nustatyti taikytinas CK 6.845 str. nustatytas teisinis reguliavimas.

Faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovei padarytos žalos fakto ir jos dydžio yra teisiškai reikšmingos, tačiau skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas atlikęs formalų įrodymų vertinimą sprendė, kad iš byloje esančių dokumentų negalima nustatyti ieškovės prarastos striukės vertės, t.y. žalos dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia patirtos žalos fakto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad yra pateikusi VMI internetinį išrašą, patvirtinantį striukės bankinį apmokėjimą, tačiau byloje šio dokumento nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių buvo sudaryta pasaugos sutartis ir susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo atsakomybei taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 330 straipsnis). Ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti atsakovės B. B. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo sprendimą už akių ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.