- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-1567-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- A.
- Atsakovas
- F.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A. ieškinį atsakovui F. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo ir prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatyti tokią atsakovo F. laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
1.1 iki nepilnametis vaikas sulauks trejų metų, tėvas su vaiku bendrauja nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitose vietose dalyvaujant motinai;
1.2 nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metų, tėvas bendrauja su vaiku nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, nepilnametį vaiką pasiima iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką tos pačios dienos 19 val. į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą;
1.3 tėvui raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus motiną prieš 3 darbo dienas apie galimybę ir norą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tėvai bendru sutarimu gali suderinti papildomą bendravimo laiką su nepilnamečiu vaiku;
1.4 esant bendram tėvų sutarimui, išreikštam raštu (el. paštu ar SMS žinute), tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos;
1.5 tais atvejais, kai tėvas negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos ir kt.), tėvas raštu (el. paštu ar SMS žinute) informuoja motiną apie kliūtis bendrauti su nepilnamečiu vaiku nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku neįvyksta.
2. Prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 388,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Prašė paskirti nepilnamečiam vaikui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, priteisto išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašė uždrausti atsakovui išvežti nepilnametį vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.
3. Ieškovė nurodė, kad su nepilnamečiu vaiku ir savo nepilnamete dukra grįžo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) Ieškovė iki tol su atsakovu ir nepilnamečiais vaikais metus laiko gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV). Nuo pat atvykimo į JAV šalys planavo grįžti į Lietuvą. Teigė, kad ji su vaikais turėjo skubiai išvykti iš JAV dėl atsakovo agresyvaus elgesio, psichologinio smurto tiek prieš ieškovę, tiek prieš jos nepilnametę dukterį. Ieškovei su vaikais grįžus į Lietuvą, atsakovas kreipėsi į JAV teismą dėl šalių sūnaus pagrobimo. Nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė, pasibaigus motinystės atostogoms, toliau tęsia darbą Lietuvoje, teigė, kad JAV ji niekada nedirbo. Nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas yra registruotas į ugdymo įstaigą ir nuo šių metų rugsėjo mėn. pradės lankyti darželį (duomenys neskelbtini). Abu nepilnamečiai vaikai leidimą gyventi JAV turėjo tik 90 dienų, o likusį laiką JAV gyveno nelegaliai. Vaikai JAV neturėjo sveikatos draudimo. Teigė, kad šiuo metu kyla ginčas tarp sutuoktinių dėl sūnaus gyvenamosios vietos, todėl itin svarbu laikinai sureguliuoti konfliktinę situaciją. Atsakovas šiuo metu dirba JAV, tačiau dažnai atvyksta į Lietuvą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šalių apsisprendimą gyventi JAV lėmė didesnės galimybės tiek šalims, tiek jų vaikams. Ieškovė pateikė paraišką dėl žaliosios kortos (duomenys neskelbtini) ir ją gavo. Nuo (duomenys neskelbtini) su savo dukra ir šalių sūnumi atvyko nuolatiniam gyvenimui į JAV. Šalys pateikė prašymus dėl žaliosios kortos išdavimo ieškovės dukrai ir šalių sūnui, žalioji korta vaikams turėjo būti išduota (duomenys neskelbtini) vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Teigė, kad šalys kūrė savo gyvenimą JAV ir neketino artimiausiu metu grįžti gyventi į Lietuvą. Nurodė, kad vaikai atvažiavo į JAV teisėtai. Atsakovas nesutinka, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra ne JAV, o Lietuva. Atsakovas gyvena JAV nuo (duomenys neskelbtini), turi socialinio draudimo numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), dirba savo įsteigtoje įmonėje (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turi JAV socialinio draudimo numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ieškovė kartu su atsakovu teikė jungtinę metinę mokesčių deklaraciją, o pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus asmenys, gyvenantys valstijoje ilgiau nei šešis mėnesius, laikomi nuolatiniais gyventojais. Ieškovė taip pat turi (duomenys neskelbtini) valstijos vairuotojo pažymėjimą, JAV dirbo žurnalistinį darbą. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos, bendravimo su juo ar draudimo išvežti jį iš šalies. Jurisdikciją šiais klausimais turi JAV teismai. Teigė, kad JAV yra pradėti teisminiai procesai dėl vaiko globos teisių paskirstymo, dėl vaiko neteisėto išvežimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 388,50 Eur per mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamą nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškovės prašymo dalį atmetė. Nustatė ieškovei terminą ieškiniui pareikšti – 14 (keturiolika) dienų nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Nutarties dalį dėl išlaikymo nutarė vykdyti skubiai.
6. Teismas nurodė, kad šalys ir jų nepilnametis vaikas daugiau kaip metus gyveno JAV. Teismas pažymėjo, jog ieškovė su vaiku į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini). ir šiam vaiko išvežimui atsakovas sutikimo nedavė. Ieškovė su vaiku išvažiavo tarp šalių vykstant konfliktui dėl įvairių su bendru gyvenimu ir vaiko globa susijusių klausimų. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų nuspręsti, jog JAV pradėtas neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų procesas (bylai pateikta tik susirašinėjimo su JAV atitinkama institucija medžiaga), tačiau atsakovo nurodomos aplinkybės ir priemonės, kurių atsakovas ir, atitinkamai, JAV teismai ėmėsi dėl šalių nepilnamečio vaiko, leido teismui daryti išvadą, kad vaikas iš JAV buvo išvežtas neteisėtai. Teismas nusprendė, kad jurisdikciją spręsti su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta ir kitus klausimus turi JAV teismai. Teismas nenustatė pagrindų imtis priemonių, reikalingų vaikui skubiai apsaugoti. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų smurtavęs prieš vaiką ar kad būtina imtis kitų skubių priemonių vaiko ar jo turtui apsaugoti.
7. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas gali užsitęsti dėl atsakovo siekimo susigrąžinti vaiką gyventi į JAV, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir nepriteisus laikino išlaikymo gali nukentėti vaiko interesai – šalių nepilnametis vaikas gali likti be normaliam auginimui, lavinimui ir vystymuisi reikiamų lėšų. Pažymėjo, kad orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 388 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šią išmoką – 327 Eur per mėnesį ((777,39 Eur–122,50 Eur) / 2). Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 388,50 Eur per mėnesį neviršija minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio, todėl priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 388,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė A. (toliau – apeliantė) prašo pridėti prie bylos teikiamus papildomus įrodymus. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikinosios bendravimo tėvo su vaiku tvarkos nustatymo, draudimo tėvui išvežti nepilnametį vaiką ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog nepilnametis vaikas gimė Lietuvoje, joje iki išvykimo į JAV (duomenys neskelbtini) buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus. Ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku ir savo dukra į JAV atvyko laikinai. Ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta registruota Lietuvoje. Gyvendama JAV, ieškovė, būdama motinystės atostogose, turėjo ketinimą grįžti į darbo vietą Lietuvoje ir šiuo metu ji yra grįžusi į darbo vietą (duomenys neskelbtini) ir su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pateiktas aplinkybes, laikant esmine aplinkybe nepilnamečio vaiko buvimo JAV trukmę (metus laiko) ir apie kitus pateiktus įrodymus, jog ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyveno laikinai JAV ir interesų centru laikė Lietuvą, nepasisakė. Apeliantės nuomone, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pagal tarptautinį teisinį reguliavimą gali ir valstybės, kurioje yra nepilnametis vaikas, teismas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į poreikį užtikrinti vaiko geriausius interesus, sprendimą iš dalies tenkinti ieškovės prašymą, nepagrįstai grindė jurisdikcijos nebuvimu.
8.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertindamas pateiktas aplinkybes, kurios iš atsakovo pusės buvo pagrįstos tik JAV teismo priimtais sprendimais (remiantis tik (duomenys neskelbtini) valstijos teise) bei atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo nepilnametis vaikas atsidūrė neapibrėžtoje teisinėje situacijoje. Teigia, kad šiuo metu ginčo šalių situacija nėra sureguliuota teisės normomis, išskyrus teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovės teigimu, šalių nepilnamečio vaiko ir jos ryšys yra glaudus. Šalių nepilnametis vaikas rugsėjo mėnesį pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą Lietuvoje. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų garso ir vaizdo įrašų, kurie patvirtina esant nesaugią aplinką abiem nepilnamečiams vaikams. Teigia, kad sūnaus tėvas moko vaiką negerbti motinos, kelia lojalumo konfliktą, šalia nepilnamečių vaikų elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina smurtu ne tik ieškovei, bet ir nepilnametei ieškovės dukrai. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra galimybių grįžti į JAV. Pažymi, jog atsakovas dažnai grįžta į Lietuvą, nes vykdo ūkinę veiklą Lietuvoje. Taip pat atsakovas gali laisvai grįžti į Lietuvą, skirtingai nei nepilnamečiai vaikai, kuriems nėra suteikiami leidimai grįžti į JAV.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas F. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priimti papildomai pateiktus įrodymus. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Anot atsakovo, šalių gyvenamoji vieta buvo JAV ne laikina, o nuolatinė, todėl ir šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, (duomenys neskelbtini) valstijoje. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą vartojus psichologinį smurtą prieš ieškovę ar ieškovės nepilnametę dukrą. Ieškovė teikia neteisingą informaciją, sakydama, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra suteikiama galimybių grįžti į JAV. Pažymi, kad JAV imigracijos taisyklės nenumato specialių įvažiavimo apribojimų vaikams iki (duomenys neskelbtini) metų. Nurodo, jog jis pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą (duomenys neskelbtini) JAV Pilietybės ir imigracijos tarnybai (USCIS) (duomenys neskelbtini) (bylos numeris (duomenys neskelbtini)), siekdamas legalizuoti sūnaus imigraciją ir gavo atsakymą, kad jo prašymas yra patvirtintas, sūnus pripažįstamas artimu giminaičiu, o tai sudaro sąlygas kreiptis dėl imigracinės vizos gyventi JAV. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė sąmoningai siekia sukurti kliūtis šalių nepilnamečio vaiko grąžinimui į JAV. Ieškovės reikalavimai nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ja, nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir uždrausti išvežti be teismo leidimo vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos, paremti tik pačios ieškovės gynybine strategija, siekiant išvengti atsakomybės už JAV teismo sprendimo nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną bendravimo su atsakovu tvarką ir uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo iki ieškinio pateikimo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – JAV Muitinės ir sienų apsaugos pranešimą apie nesuteiktą leidimą atvykti į JAV. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarnybos) atsakymą ir (duomenys neskelbtini) atsakymą į (duomenys neskelbtini) prašymą (duomenys neskelbtini).
14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį ir šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, daro išvadą, kad šie įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo ir draudimo atsakovui išsivežti vaiką, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į tai, ieškovės ir atsakovo pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir prijungti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad šalims nėra užkertamas kelias šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, jei jos manys, jog jie turi reikšmės nagrinėjant bylą, kadangi ši civilinė byla dar nėra išnagrinėta.
Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė turi nepilnametę dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvu nėra atsakovas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G. Ieškovė ir jos dukra, atsakovas ir šalių sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
17. Nepilnamečio šalių vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) deklaruota ieškovės ir jos nepilnametės dukters gyvenamoji vieta. Nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei.
18. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais į Lietuvą iš JAV grįžo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametis sūnus gyveno JAV atsakovo motinos bute, (duomenys neskelbtini) valstijoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas kreipėsi į JAV teismą su prašymu nedelsiant grąžinti neteisėtai iš šalies išvežtą šalių nepilnametį vaiką.
19. Remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl sūnaus G. grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą – Jungtines Amerikos Valstijas (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šios elektroninės bylos pirmosios instancijos teismo procese esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl leidimo grąžinti nepilnametį į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarta atsakovo F. prašymo dėl nepilnamečio sūnaus grąžinimo į JAV netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės A. ieškinį atsakovui F. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų nagrinėjimą ir paskyrė į parengiamąjį posėdį (duomenys neskelbtini).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo
20. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs Lietuvoje, ir jo gyvenamoji vieta taip pat yra deklaruota Lietuvoje. Nurodo, kad ji niekada neplanavo gyventi JAV, o buvo ten išvykusi laikinai su nepilnamečiais vaikais pas savo sutuoktinį atsakovą, tačiau atsakovui pavartojus psichologinį smurtą prieš ieškovę ir jos nepilnametę dukrą ji nusprendė su abiem vaikais grįžti į Lietuvą. Ieškovė ir nepilnamečiai vaikai JAV gyveno apie metus laiko, ieškovei parvykus į Lietuvą ji grįžo dirbti į darbovietę, kurioje dirbo iki šalių sūnaus gimimo, t. y. iki motinystės atostogų. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją nuspręsti dėl šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo ir draudimo šalių nepilnametį vaiką atsakovui išsivežti.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
22. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai ir pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taip pat priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai).
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
25. Pirmiausiai pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės, tačiau įvertina laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą konkrečiu atveju. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas iki ieškinio padavimo, taigi pirmosios instancijos teismas tik preliminariai vertino prašymo pagrįstumą, teismas nesprendė šalių ginčo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko prioritetinius interesus, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 388,50 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinos mažamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo, dėl laikinos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir draudimo atsakovui išvežti vaiką, padarė išvadą, kad teismas neturi jurisdikcijos spręsti šių klausimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada gali neatitikti naujų byloje esančių duomenų.
26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo iš dalies, savo procesinį sprendimą grindė aplinkybėmis, kurias nurodė atsakovas, ir padarė išvadą, kad šalių nepilnametis vaikas iš JAV buvo išvežtas neteisėtai. Teismas nusprendė, kad jurisdikciją spręsti su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta ir kitus klausimus turi JAV teismai.
27. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sūnaus G. grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą – Jungtines Amerikos Valstijas, (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatavo, kad G. integracijos į šeiminę ir socialinę aplinką JAV lygis nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis toje valstybėje buvo įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nusprendė, jog (duomenys neskelbtini) valstija, JAV, nebuvo šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, o buvo tik laikina gyvenamoji vieta. Nenustačius, jog G. JAV turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo vaiko išvežimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje pripažinti neteisėtu bei įpareigoti vaiką grąžinti į JAV, todėl atsakovo pareiškimą dėl vaiko grąžinimo atmetė.
28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi yra atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas, paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Be to, byloje yra pateikta nauja (duomenys neskelbtini) Tarnybos vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa, kurios skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo.
29. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis buvo priimta neturint duomenų apie visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurios yra esminės vaiko geriausių interesų įvertinimui. Taip pat pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta, ar ieškovės aplinka realiai atitinka vaiko interesus, ar nėra rizikos veiksnių, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo raidai ir gerovei, kadangi ieškovė teismo prašė nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ja. Taip pat teismo liko neįvertintos aplinkybės dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu, t. y. ar ieškovės siūloma nustatyti laikina nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus ir pan.
30. Taigi, esant naujiems, reikšmingiems rašytiniams įrodymams bei Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarčiai, kuria konstatuotos faktinės aplinkybės, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra JAV, atsiranda objektyvus pagrindas iš naujo ir visapusiškai įvertinti bylos faktines aplinkybes bei sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą. Tokiu atveju būtina vadovautis realiu vaiko interesų užtikrinimo principu. Šis principas reikalauja, kad būtų įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, įskaitant vaiko emocinį ryšį su abiem tėvais, jo saugumo jausmą, gyvenimo stabilumą, ugdymo bei socialinės aplinkos sąlygas. Tik atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius galima priimti sprendimą, kuris iš tiesų atitiktų vaiko interesus.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali turėti reikšmingos įtakos tiek šalių tarpusavio santykiams, tiek vaiko tolimesniam psichologiniam vystymuisi ir emocinei būklei, būtina užtikrinti, jog tokie sprendimai būtų priimami tik įvertinus visų proceso šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina neatskleidus sprendžiamo klausimo esmės – ar Lietuvos teismai tikrai neturi jurisdikcijos spręsti šį ginčą, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, laikinos bendravimo su tėvu tvarkos ir draudimo atsakovui išsivežti vaiką yra objektyviai būtinos, proporcingos ir atitinkančios geriausius vaiko interesus.
32. Atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir tikslą – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal duomenis, kurie buvo ištirti ir įvertinti skundžiamos nutarties priėmimo metu, bei į būtinybę įvertinti civilinėje byloje esančius kitus duomenis, turinčius esminės reikšmės vaiko interesams, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir klausimą dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, laikinos bendravimo su tėvu tvarkos ir draudimo atsakovui išsivežti vaiką) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau, be kita ko, nepagrįstai apribotų ir šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo bei draudimo tėvui išsivežti vaiką apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi iš naujo, nusprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir laikinos bendravimo su tėvu tvarkos ir draudimo atsakovui išsivežti vaiką ir klausimą dėl šių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.