Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-28 · Administracinė byla Nr. eI2-8857-473/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
eI2-8857-473/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05480-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Violeta Balčytienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
V. K.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, "Gintauto transportas"
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8857-473/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05480-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 27 d. Nr. 23S36454.

Nurodo, kad pareiškėjui 2023 m. kovo 28 d. iš darbdavio – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tapo žinoma, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S36454 (toliau – ir Sprendimas) panaikinti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas motyvuojamas tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje bei darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad atsakovas leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje išdavė 2022 m. spalio 24 d. Paaiškina, kad pareiškėjo ir Bendrovės sudarytos darbo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1220,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Nurodo, kad 2023 m. nustačius 840 Eur dydžio minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – ir MMA), darbo sutartis buvo pakeista darbdaviui įsipareigojant mokėti 1420,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (840 Eur x 1,65 koef. = 1386,00 Eur).

Nurodo, kad skundžiamajame Sprendime nurodyta, jog patikrinus duomenis apie užsienietį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sodra) nustatyta, kad darbdavys – Bendrovė, nei vieną mėnesį nemokėjo 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme Nr. 2208-LLG-2703 dėl leidimo laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas dėl leidimo laikinai gyventi) išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1220 Eur. Taip pat, kad pareiškėjui darbo užmokestis visus darbo bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA.

Atkreipia dėmesį, kad iš Bendrovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matosi, kad pareiškėjui už 2022 metus (įskaitant neapmokamas atostogas) buvo priskaičiuotas 1832,94 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 610,98 Eur per mėnesį, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 4078,44 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 1359,48 Eur per mėnesį.

Teigia, kad tiek teikiant dokumentus atsakovui dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tiek vykdant leidime nurodytas sąlygas, tiek vertinant pareiškėjo gaunamas pajamas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 punkto nuostatos bei reikalavimai pažeisti nebuvo.

Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nutarimą skirti Bendrovės vadovui administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. VDI nutarimas buvo apskųstas skundu, dėl kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą, o pastarąjį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2022 m. liepos 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą atnaujino ir 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 2AT-14-511/2023 paliko nepakeistą VDI 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą. Todėl laikytina, kad nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą įsiteisėjo 2023 m. kovo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad VDI nutarimą skirti administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą Bendrovei priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. Šis nutarimas yra apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), sprendimas iki šiol nėra priimtas. Todėl laikytina, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra įsiteisėjęs.

Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas anksčiau, nei Bendrovės vadovui buvo skirta administracinė nuobauda.

Pažymi, kad remiantis proporcingumo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Be to, analogiškus sprendimus kaip ir skundžiamas Sprendimas, atsakovas priėmė trisdešimt aštuonių Bendrovėje dirbančių užsieniečių atžvilgiu.

Teigia, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui ir kitiems užsieniečiams, Bendrovė būtų sutrikdyta ir nebetektų prasmės – Bendrovę reikėtų likviduoti.

Mano, kad nurodytos neigiamos pasekmės yra akivaizdžiai per didelės ir neadekvačios padarytam pažeidimui, jeigu toks ir būtų padarytas. Taip pat, pareiškėjas mano, kad Sprendimu būtų pažeisti ir pareiškėjo teisėti interesai gauti išmokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas patikrino Sodros duomenis – pagal pridedamą išrašą matyti, kad pareiškėjui buvo išmokėtos ženkliai mažesnės sumos. Taip pat teigia, kad Migracijos departamentui paprašius Bendrovei pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis, prie skundo pateiktos pažymos apie pareiškėjui mokėtą užmokestį nebuvo pateiktos. Nurodo, kad nors Bendrovė ir teikia duomenis apie pareiškėjui mokamą atlyginimą, tačiau jis nėra stabilus ir nėra mokamas pagal darbo sutartyje sulygtas sąlygas bei Migracijos departamentui pateiktą tarpininkavimo raštą. Atsakovo nuomone, būtent šioje situacijoje privalu vadovautis valstybinių institucijų teikiamais duomenimis, o ne pareiškėjo pavėluotai pateiktomis pažymomis.

Pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, nėra reikšmingi vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes, nagrinėjamu atveju, jie nepaneigia nustatyto ir paties pareiškėjo neginčijamo fakto, t. y., kad 2023 m. kovo 21 d. buvo priimta LAT nutartis 2AT-14-511/2023, kuria paliktas nepakeistas 2021 m. gruodžio 14 d. VDI nutarimas Nr. ROIK 21150334726, kuriuo Bendrovės direktorius A. K. (toliau – ir Direktorius) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 000 Eur bauda, kadangi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Teigia, kad Įstatymo leidėjas taip pat leidimo gyventi panaikinimo pagrindus susiejo ir su darbdavio įsipareigojimų įvykdymo konkrečiu terminu, t. y. nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pažymi, kad duomenų, kad pareiškėjo darbdavys baudą būtų sumokėjęs taip pat nėra.

Akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsakovas pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi ir kitiems Bendrovėje dirbantiems užsieniečiams bus sutrikdyta Bendrovės veikla bei pažeisti teisėtų lūkesčių principai, pažymi, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad Bendrovės Direktoriaus baustumo aplinkybės nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui ir kitiems užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi.

Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Paaiškina, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atsakovo nuomone, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nurodo, kad visiškai palaiko pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teigia, kad nesutinka su skundžiamo Sprendimo motyvu, esą duomenis apie užsienietį patikrinus Sodros sistemoje nustatyta, kad Bendrovė nei vieną mėnesį nemokėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1220 Eur. Pareiškėjui darbo užmokestis visus darbo bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti ne mažesnį kaip 1420 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

Nurodo, kad iš Bendrovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matosi, kad pareiškėjui už 2022 metus (įskaitant neapmokamas atostogas) buvo priskaičiuotas 1832,94 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 610,98 Eur per mėnesį, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 4078,44 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 1359,48 Eur per mėnesį.

Pažymi, kad Bendrovė nesutinka su skundžiamo Sprendimo motyvu, esą Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatas. Paaiškina, kad Bendrovė visiškai sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytu šių teisės normų aiškinimu bei taikymu, todėl jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36454, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. asmuo, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2022 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S143323 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.

2022 m. spalio 24 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760196061, galiojantis iki 2024 m. spalio 23 d., asmeniui įteiktas 2022 m. spalio 28 d.

Atlikus duomenų apie užsienietį patikrinimą Sodros sistemoje, nustatyta, kad asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. spalio 27 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1220 Eur.

Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui darbo užmokestis visus darbo Bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA.

2023 m. vasario 7 d., siekiant patikslinti aplinkybes dėl užsieniečių darbo sąlygų Bendrovėje per MIGRIS komunikaciją Migracijos departamentas kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių Bendrovėje įdarbintiems tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (trečiųjų šalių piliečiams, turintiems darbo Bendrovėje pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi) nemokamas tarpininkavimo raštuose įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis.

2023 m. vasario 9 d. Bendrovė atsiuntė paaiškinimą, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai dirba pagal grafiką dvi savaites per mėnesį.

Atsižvelgusi į tai, kad tiek užsieniečio prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1220 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustačius, kad užsieniečiui nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA, konstatavo pagrindą, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Taip pat atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui buvo mokamas atlyginimas mažesnis nei MMA ir, Migracijos departamento duomenimis, jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis Bendrovėje), taip pat konstatavo pagrindą, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

2023 m. kovo 22 d. VDI pateikė pranešimą, kad 2023 m. kovo 21 d. buvo priimta LAT nutartis 2AT-14-511/2023, kuria paliko nepakeistą 2021 m. gruodžio 14 d. VDI nutarimą Nr. ROIK 21150334726, kuriuo Bendrovės Direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3000 Eur bauda, kadangi pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra).

2023 m. kovo 27 d. priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 23S36454, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčiu. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 3) darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą; 4) darbdavys yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktį, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent pareiškėjui tenka pareigą laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. kovo 1 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymo teisėtumo

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 730 Eur. Tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1,652 (teisinis pagrindas – Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 (2022-01-03 redakcija) 2,5 papunktis)). Taigi, ginčo laikotarpiu aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 1 204,5 Eur (730 Eur x 1,652).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. spalio 27 d., tačiau nei vieną mėnesį pareiškėjui nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 1 204,5 Eur darbo užmokestis. Iš teismui pateiktos 2023-03-27 suformuotos pareiškėjo ir jo darbdavių Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo jo įdarbinimo iki duomenų sugeneravimo išmokėdavo 174,29 eurų (2022 m. spalio mėn.), 122 eurų (2022 m. lapkričio mėn.), 116,19 eurų (2022 m. gruodžio mėn.), 64,55 eurų (2023 m. sausio mėn.), 149,47 eurų (2023 m. vasario mėn.).

Pareiškėjas su skundu pateikė Bendrovės parengtas Pažymas apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., iš kurių matyti, kad įmonė nurodo priskaičiavusi ir išmokėjusi didesnes pareiškėjui darbo užmokesčio sumas. Visgi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija, o vien Bendrovės sudaryti vidaus buhalteriniai dokumentai oficialių SODROS duomenų nepaneigia. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad būtent SODROS duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą, tuo labiau, kad SODROS duomenų neteisėtumo pareiškėjas jokiais įrodymais priešingai neįrodė (pvz., kad buvo perduoti darbdavio sudarytų pažymų duomenys Sodros informacinei sistemai, tačiau ši jų neapskaitė). Be to, ir pagal pareiškėjo pateiktus įmonės dokumentus matyti, kad ne visais mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas reikalaujamas minimalus darbo užmokestis. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis darbo Bendrovėje laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas ir trečiasis asmuo nurodo, kad darbuotojo prašymu jam būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, atitinkamai už tą laikotarpį nebūdavo mokamas minimalus reikalaujamas ir pragyvenimui reikalingas darbo užmokestis. Pareiškėjo pateikti darbuotojo 2023-02-28, 2023-01-02, 2022-11-30, 2022-10-31 pareiškimai dėl nemokamų atostogų, kurie pilnai neatsispindi Sodros duomenų bazėje dėl nedraudžiamųjų laikotarpių ir tik patvirtina atsakovo skundžiamame administraciniame sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad vertintinas vidutinis pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis per atitinkamą laikotarpį, o ne atskirai kiekvienas kalendorinis mėnesis, nes Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu, t. y. 2022 m. MMA buvo 730 Eur; 2023 m. – 840 Eur. Į bylą pateikti SODROS duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio taikymo teisėtumo

Pagal šią teisės nuostatą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei bendrovė, įdarbinusi užsienietį pagal darbo sutartį, ar jos vadovas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Byloje nėra ginčo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2021-12-14 nutarimu Nr. ROIK 21150334726 Bendrovės direktorių A. K. už Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir jam skyrė 3 000 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo atmetimo. Duomenų, jog bauda būtų sumokėta, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio nuostatą yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019).

Pareiškėjo skundo teiginys, kad jam leidimas gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, šiame kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi teisės nuostatų pažeidimo, už kurį direktoriui pritaikyta administracinė atsakomybė, padarymo metu, A. K. buvo Bendrovės atstovas, įgyvendinantis vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas, dėl ko yra pagrindas konstatuoti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunktyje įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Šios nuostatos taikymo pagrindą taip pat sudaro ir tai, kad byloje nėra duomenų, jos direktorius būtų sumokėjęs jam VDI nutarimu paskirtą baudą, nors įstatymas vienerių metų terminą būtent ir sieja su diena, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas.

Taip pat nustatyta, kad pati bendrovė taip pat yra bausta administracine tvarka už įdarbinimo tvarkos pažeidimus: 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. NUĮPBI 20159 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 str. 1 d. 1 p. nuostatų pažeidimo (dėl Baltarusijos Respublikos piliečio nelegalaus darbo fakto). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2732-535/2022 atmetė įmonės skundą. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka (Nr. eA-869-789/2023). Duomenų apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nurodytoje administracinėje byloje nėra.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo darbdavys ir darbdavio vadovas yra bausti už įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nelegalų darbą (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis). Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 str. 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas keturiais savarankiškais pagrindais.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusieti su bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė