- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- eI-1082-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04062-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B., Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. M. B. (M. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1915 (02019) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B., panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nesutinka su sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2016 m. sausio 22 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje LT7383797, galiojantis iki 2018 m. sausio 22 d.
2.2. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas negyvena deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini).
2.3. Patikrinimas buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės iškabų ant nurodyto namo nėra, asmenys, dirbantys minėtame pastate, apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ taip pat nieko nežino. 2017 m. lapkričio 21 d. buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” yra įdarbinti 4 asmenys, t. y trys Lietuvos Respublikos piliečiai bei pareiškėjas ir nustatyta, kad 2 piliečiai už darbą minėtoje bendrovėje gauna nustatytą darbo užmokestį, o vienam yra mokamas mažesnis negu minimalus mėnesinis darbo užmokestis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
2.4. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Pagal įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
2.5. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis 2017 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra keturi darbuotojai. Pagal draudimo įmokas (už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) konstatuotina, kad 3 darbuotojai dirba pilną darbo dieną ir už darbą minėtoje įmonėje gauna nustatytą darbo užmokestį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla atitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus (galiojusi redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.).
2.6. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2017 m. kovo mėnesio pakeitė mažmeninę prekybą į didmeninę. Šiam tikslui buvo išnuomotos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
2.7. 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, su šiuo prašymu pateikė įstatymo reikalaujamus dokumentus, tarp kurių nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei nurodė, kad gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu pareiškėjas yra deklaravęs ir gyvenamąją vietą.
II
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26-30) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. 2015 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
2. 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovas, vadovaudamasis įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.
Motyvuojamoji dalis
3. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
4. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
5. Esant įtarimų, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas negu oficialiai deklaruotas buvo atliktas patikrinimas dėl minėto užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Migracijos departamentas, įvertinęs patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra jis nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresą, taip pat duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ adresą, o pati bendrovė neatitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių).
6. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu yra pagrindai, nustatyti įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
7. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas negyvena deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini) . Buvo gauti buto savininkės paaiškinimai, kad pareiškėjas minėtu adresu niekada negyveno, o tik deklaravo gyvenamąją vietą. Pateikdamas 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi 1 skiltyje buvo nurodęs, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) . Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes institucijų neinformavo.
Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, nustatė, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikslą.
8. Skundo argumentai dėl to, kad pareiškėjas pateikdamas 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagrindu nurodė kitą gyvenamąją vietą ar 2017 m. lapkričio 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nuo 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. beveik 2 metus negyveno adresu, kurį buvo nurodęs kaip savo gyvenamąją vietą. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 16 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą.
9. Atlikus patikrinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) , minėtos bendrovės iškabų ant nurodyto namo nerasta, o šiame pastate dirbantys asmenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ taip pat nieko nežino.
9.1. Pareiškėjo nuomojamos patalpos yra pirmame pastato aukšte (pareiškėjas kartu su 2013 m. lapkričio 21d. prašymu pateikė 2013 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį). Patikrinimo metu nustatyta, kad šiose patalpose yra įsikūrusi kita drabužių parduotuvė – „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas yra kitas asmuo. Darytina išvada, kad bendrovė veiklos 2013 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodytose patalpose nevykdo.
9.2. Pareiškėjo teiginiai, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pakeitė mažmeninę prekybą į didmeninę ir šiam tikslui išsinuomojo tame pačiame pastate esančias patalpas (7,02 kv.m.) ketvirtame aukšte vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas apie papildomai nuomojamas patalpas Departamento neinformavo, o ir neneigia patikrinimo metu nustatytų faktų, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos pirmame aukšte esančiose patalpose nevykdo.
10. Migracijos departamento turimais 2017 m. lapkričio 21 d. duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra įdarbinti 4 asmenys, tai yra trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir pareiškėjas. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad tik du Lietuvos Respublikos piliečiai už darbą minėtoje bendrovėje gauna nustatytą darbo užmokestį, o vienam yra mokamas ženkliai mažesnis negu minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Dėl to padaryta išvada, kad šis darbuotojas bendrovėje nedirba visą darbo dieną, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes joje nėra trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017 konstatavo, kad bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimą, daug mažesnį už minimalų dydį, Departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai bendrovėje dirba visą darbo laiką, t. y. bendrovė neatitiko įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.
11. Pareiškėjo pateiktame išraše apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už nurodytą laikotarpį matyti apie pareiškėjui mokamą atlyginimą bei E. K. ir D. Ž. mokamus darbo užmokesčius, taip pat G. M. mokamą 102,08 Eur darbo užmokestį, kas reiškia, kad šis darbuotojas nedirba visą darbo dieną. Kiti išraše minimi asmenys (S. K. ir S. Z.) bendrovėje nebedirba. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
12. Priešingai nei nurodoma skunde, atsakovas netyrė įmonės fiktyvumo ir nenustatė, kad įmonė nevykdo veiklos. Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatitiko reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
13. Atsakovo vertinimu, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako sprendimui pagrįsti.
Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (patikrinus įmonės deklaruotą veiklos vykdymo vietą ir kt.), teisės aktų normomis (įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 35 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai), taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime), nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ko pasėkoje priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. 2015 m. gruodžio 16 d. prašymu (b. l. 31-41) pareiškėjas prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi bei teikė su tuo susijusius dokumentus. Leidimas laikinai gyventi LT7383797 buvo išduotas ir galioja iki 2018 m. sausio 22 d.
2. Byloje pateikti tokie duomenys.
2.1. Pagal negyvenamųjų patalpų nuomos 2017 m. kovo 1 d. sutartį (b. l. 10-14) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ išsinuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), esančias pastato ketvirtame aukšte.
2.2. 2017 m. lapkričio 10 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 18) nurodyta, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).
2017 m. lapkričio 9 d. pareiškimu (b. l. 19) patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neprieštarauja, kad pareiškėjas deklaruotų savo gyvenamąją vietą minėtu adresu.
2.3. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) , o įstatinis kapitalas sudaro 14 000 Eur. (b. l. 42-45).
2.4. 2013 m. liepos 4 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl drabužių pirkimo (b. l. 63-64).
2.5. Byloje taip pat pateiktos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir S. K., E. K., G. M., M. B. (M. B.) sudarytos darbo sutartys (b. l. 66-76).
2.6. 2015 m. gruodžio 16 d. sutikimu (b. l. 80), I. S. sutiko, kad pareiškėjas deklaruotų savo gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) .
2.7. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis 2015 m. gruodžio 28 d., pareiškėjas neturi nepriemokų (b. l. 85).
3. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. rašte dėl informacijos pateikimo (b. l. 106) konstatuota, kad patikrinus adresu (duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini) “ buveinės adresu įmonės patalpos ar iškabos nebuvo rastos. Paklausinėjus pastate dirbančių įmonių darbuotojų, niekas apie įmonę tokiu pavadinimus nieko nežinojo. Pastato pirmame aukšte rasta drabužių parduotuvė su iškabomis „(duomenys neskelbtini) “, parvadėja S. K. nurodė, kad ši parduotuvė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “.
4. Iš E. K. 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinimo (b. l. 104) matyti, kad ji dirba nuo 2013 m. gegužės 24 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “. Nurodo, kad dirba 3 darbuotojai.
5. G. M. 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinime (b. l. 105) nurodyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku, tikslaus adreso neprisimena, nors dirba 40 valandų per savaitę, tačiau darbo vietoje neprivalo būti, nurodo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus.
6. S. K. 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinime (b. l. 107) nurodyta, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “, yra iškabos su pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “.
7. Atsakovui kilus įtarimų, kad pareiškėjo atvykimo tikslas yra kitas nei oficialiai deklaruotas, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatytos tokios aplinkybės.
7.1. 2017 m. lapkričio 14 tarnybiniame pranešime dėl atlikto patikrinimo (b. l. 110) nurodyta, kad nuvykus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buveinės adresu įmonės patalpų ir iškabų nebuvo rasta, apklausus žmones, niekas apie tokią įmonę nežinojo, šiose patalpose įsikūrusi drabužių parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkė S. J.. Nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) . Buto savininkė I. S. paaiškino, kad M. B. (M. B.) šiuo adresu niekada negyveno, o tik deklaravo gyvenamąją vietą, kur šiuo metu gyvena ir ar yra išvykęs, ji nežino.
7.2. 2017 m. lapkričio 14 d. I. S. paaiškinime (b. l. 111) teigiama, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodo, kad pareiškėjas minėtu adresu niekada negyveno, yra tik deklaravęs šią vietą kaip gyvenamąją, kur jis šiuo metu yra nežino. Kad šią gyvenamąją vietą galėtų deklaruoti pareiškėjas, jos paprašė anūkas. Nurodo, kad planuoja išregistruoti pareiškėją iš šios gyvenamosios vietos.
7.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 7; 115) nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti 4 asmenys, tai yra trys Lietuvos Respublikos piliečiai (E. K., G. M. ir D. Ž.) bei pareiškėjas.
7.4. Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (b. l. 8-9; 116) darytina išvada, kad įmonės darbuotojai E. K. ir D. Ž. gauna nustatytą darbo užmokestį (380 Eur – 390 Eur), o darbuotojo G. M. gaunama alga sudaro 102, 08 Eur.
8. Remiantis minėtais duomenimis, atsakovas priėmė 2017 m. lapkričio 21 d. skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1915 (02019) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B., panaikinimo“ (b. l. 118-119), vadovaudamasis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1915 (02019) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą).
2. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui M. B. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. sausio 22 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), buvo išduotas tam, kad pareiškėjas vykdytų verslo veiklą Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus reikalavimus (t. y. leidimas buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Ginčo taip pat nėra ir dėl to, kad Migracijos departamentas nustatė, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai E. K. ir D. Ž. gauna nustatytą darbo užmokestį (380 Eur – 390 Eur), o darbuotojo G. M. gaunama alga sudaro 102, 08 Eur (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7.3 bei 7.4 punktus). Migracijos departamentas, remdamasis šiais duomenimis, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. kad įmonėje dirbtų trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dirbtų visą darbo laiką. Teismas sutinka, jog skundžiamame sprendime buvo tiksliai įvertintos faktinės aplinkybės: teismo vertinimu, jeigu darbuotojas gauna apie 100 Eur per mėnesį, tai jis nedirba visą darbo dieną arba dirba neteisėtai.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos (dėl to, kad nesikreipė į pareiškėją papildomų duomenų, dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų, dėl ne tos Įstatymo redakcijos taikymo, dėl reikalavimo kreiptis į Departamentą išduoti naują leidimą, dėl po sprendimo priėmimo įdarbintų žmonių, dėl poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-4565-858/2017 ir Nr. eA-4901-822/2017, kuriose teismas sprendė, jog neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (antai, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017). Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1915 (02019) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B., panaikinimo“.
4. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau netenkinus pareiškėjo skundo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.