- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- A6.-801-990/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01117-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. N. J., būdamas UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „F.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „F.“ turint nuo 8 685,04 eurų iki 9 098,61 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išnagrinėjus VMI prašymą iškelta UAB „F.“ bankroto byla (b. l. 16-20).
7. Iš UAB „F.“ vardu atidarytos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. matyti, kad UAB „F.“ nurodytu laikotarpiu vykdė mokėjimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims (J. S., MB „K.“, MB „L.“, UAB „D.“, UAB „T.“ ir kt.) už prekes, paslaugas bei dengė turimus įsiskolinimus (b. l. 7-8).
8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims. N. J. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais UAB „F.“ kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad UAB „F.“ direktoriui laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad N. J., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB „F.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „F.“ turint nuo 8 685,04 eurų iki 9 098,61 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės –VMI kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.
9. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
10. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išnagrinėjus VMI prašymą iškelta UAB „F.“ bankroto byla. UAB „F.“ skola valstybės biudžetui nuosekliai augo įmonei vadovaujant N. J., kuris negalėjo nežinoti apie įmonės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas N. J. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2022 m. liepos 19 d. inicijavo VMI. Minėta, kad UAB „F.“ vadovas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo N. J., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau N. J. ignoravo UAB „F.“ nemokumą ir toliau tęsė veiklą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors teismo posėdžio metu N. J. nurodė, kad bandė išsaugoti įmonę, tačiau vien N. J. niekuo neparemtas įsitikinimas, jog esant įstatymuose nustatytiems kriterijams, kuomet įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jis to nedaro, tikėdamasis, kad įmonės finansinė padėtis pagerės, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl tokios pareigos nevykdymo. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „F.“ vadovas N. J. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
11. N. J., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus. Taip pat N. J., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi N. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
12. Nors VMI pareiškime nurodyta, kad N. J. įvykdė kelis skirtingo pobūdžio ANK 120 straipsnyje numatytus kreditorės VMI teisių pažeidimus, t. y. nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, remiantis apygardos teismo formuojama praktika, analogiškais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuojami kaip viena ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo veika, pasireiškusi dviem alternatyviaisiais požymiais: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-908/2022).
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
13. N. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
14. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad N. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. N. J. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi N. J. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti N. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.
Išaiškinti N. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-801-990/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.