Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., jo įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. J. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 14 d., 13 val. 04 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), į automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užsipylė 62,88 l degalų „95Miles“ bei išvažiavo už juos nesumokėjęs, tokiais veiksmais padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68,92 Eur žalą. Tokiais veiksmais M. J. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo į kuro kolonėlę, kurioje įprastai pilasi kurą, yra įpratęs susimokėti už kurą kortele automatinėje kolonėlėje, joje įdeda kortelę, surenka kodą ir taip sumoka, tačiau kuro užsipylė paprastoje kolonėlėje ir išvažiavo pamiršęs susimokėti. Kad nesusimokėjo už kurą suprato tada, kai gavo pakvietimą į policiją, todėl sekančią dieną nuvyko į degalinę ir sumokėjo (b. l. 47, 49).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. I. S. parodė, kad yra degalinės vadovė. Teismui paaiškino, jog š. m. rugsėjo 14 d. buvo nesumokėta už kurą, klientas atvyko ir už jį sumokėjo rugsėjo 28 d., jokių pretenzijų degalinė neturi (b. l. 47-47).

Apklausta teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo degalinėje, paleido kurą, aptarnavo kitus klientus, o po penkių minučių pastebėjo, jog už kurą nesumokėta. Klientas, kuris nuvažiavo nesusimokėjęs už kurą, kurą pylėsi kolonėlėje, kurioje galima atsiskaityti tik grynaisiais, joje nėra įrenginio skirto kortelėms (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Ši veika objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant labai nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nustatytų faktinių analizuojamo įvykio aplinkybių, t. y. dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., 13 val. 04 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), į automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užsipylė 62,88 l degalų „95Miles“ bei išvažiavo už juos nesumokėjęs, tokiais veiksmais padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68,92 Eur žalą, nėra. Šias aplinkybes patvirtino ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis (b. l. 23), bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydama, kad už įsipiltus degalus nesusimokėjo dėl užmaršumo ir dėl to, jog yra įpratęs už degalus atsiskaityti įmonės kortele (b. l. 47). Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija tai, jog už kurą nesusimokėjęs jis išvažiavo tyčia, iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis už kurą nesusimokėjęs išvažiavo, nes pamiršo (b. l. 47). Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos E. I. S. ir A. P. tiesiogiai paties įvykio nematė, tik užfiksavo faktą (47-48). Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į degalinę atvyko automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (13:05:10), išlipo, nuėjo prie kuro kolonėlės, paėmė kuro užpylimo žarną ir įkišo į savo automobilį (13:05:29), vaikšto aplink automobilį, žiūri į mobilųjį telefoną, nuo kamerų nesislapsto, veido nedangsto, stovi prie kuro kolonėlės, užpylus kurą (13:07:44), išima kuro užpylimo žarną ir įsėdęs į automobilį (13:07:56), nuvažiuoja (13:08:06) (b. l. 44). Tai, kad M. J. veiksmuose nėra jokios skubos pasišalinti iš degalinės, jis neslėpė savo veido bei mašinos numerių, juo labiau žinodamas, kad tiek degalinės teritorija, tiek jos vidus fiksuojamas vaizdo stebėjimo kamerų, jis ramiai stovėjo prie kuro užpylimo kolonėlės, rodo, jog M. J. ne tik kad neplanavo daryti, bet ir nepadarė ATPK uždraustos veikos. Pritartina M. J. įgalioto atstovo advokato Kęstučio Jonaičio argumentams, jog nėra tikslo vogti kurą automobiliu, kuris priklauso darbovietei (UAB „(duomenys neskelbtini)“), už kurą atsiskaitoma įmonės kortele (b. l. 36-43), iš vaizdo stebėjimo kameromis stebimos degalinės su įmonei priklausančia transporto priemone, nepaslėpus veido, automobilio registracijos numerių.

M. J. sąžiningą suklydimą patvirtina ir tai, kad jis, iš policijos sužinojęs apie tai, jog nesusimokėjo už degalus, nuvyko į degalinę ir už juos atsiskaitė, tai matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, kuriame nurodyta, jog jie neturi pretenzijų dėl M. J. padarytos 68,92 Eur dydžio žalos, kadangi žala atlyginta (b. l. 19). Pažymėtina ir tai, jog iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, jog M. J. už ATPK 50 straipsnyje numatytus pažeidimus nėra baustas (b. l. 11-12). M. J. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, o jokių kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. J. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius duomenis (administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2), išrašą iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 4), UAB „Circle K Lietuva“ pareiškimą ir kasos čekį (b. l. 5), kitus aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus), įvertinus M. J. ir liudytojų E. I. S. ir A. P. parodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. J. tyčia pagrobė smulkios vertės svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. J. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (2016 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-170-383/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. J. atžvilgiu pagal ATPK 50 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.