Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. H. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo D. H. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. H. buvo surašytas už tai, kad ji 2015-10-02, apie 09 val. 00 min., degalinėje „Statoil“, adresu Islandijos pl. 61C, Kaune, atvykusi automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsipylė 10,16 l degalų, kurių vertė 10,71 Eur ir išvažiavo nesusimokėjusi. Šiais veiksmais D. H. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.

Skunde nurodoma, jog D. H. neigia savo kaltę tyčia pagrobus svetimą turtą, kadangi administraci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo būtinojo ATPK 50 straipsnio sudėties požymio - tyčios. D. H. nei tyčios, nei sumanymo grobti 10,71 Eur vertės kurą iš degalinės neturėjo, o 2015-10-02 pažeidimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo. D. H. už įsipiltus degalus nesusimokėjo dėl užmaršumo ir per išsiblaškymą. D. H. atstovo teigimu sąžiningą jos suklydimą patvirtina ir tai, kad ji, sužinojusi apie įvykį, iš karto kreipėsi į savo atstovą, kuris susisiekė su tyrėju ir paprašė kreiptis į Statoil dėl papildomų vaizdo įrašų išreikalavimo. Tyrėjui gavus vaizdo įrašus, o D. H. grįžus iš Vokietijos, ji su atstovu atvyko į Žaliakalnio PK. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, D. H. įsitikino, kad ji tikrai nesumokėjo už kurą, kadangi įvykio neprisiminė ir buvo įsitikinusi, kad negalėjo išvykti nesusimokėjusi. Jei D. H. būtų prisiminusi, jog nesusimokėjo, į degalinę ji būtų kreipusi nedelsdama. D. H. anksčiau į degalinę Statoil Greitkelis II nesikreipė todėl, kad sąžiningai klysdama buvo įsitikinusi, jog už degalus susimokėjo, nes tą patį 2015-10-02 rytą ji degalus pylėsi ir Statoil Kryžkalnis degalinėje. D. H. iki apsilankymo Žaliakalnio PK manė, kad tyrimas atliekamas dėl jos kuro, kurį ji pylėsi degalinėje Statoil Kryžkalnis. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo atmintyje buvo net neužfiksavęs, kad pylėsi kurą ir degalinėje Statoil Greitkelis II.

D. H. atstovo įsitikinimu D. H. veiksmai buvo padaryti dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, todėl nenustačius privalomo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - kaltės, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog 2015-11-03 UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva valdoma degalinė Statoil Greitkelis II pareiškimu informavo, jog neturi pretenzijų dėl D. H. padarytos 10,71 Eur dydžio žalos, kadangi D. H. atstovas atlygino visą padarytą žalą. UAB Statoil Fuel & Retail Lietuva prašo nutraukti D. H. atžvilgiu atliekamą tyrimą

Motyvuojamoji dalis

D. H. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis dėl D. H. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodytumo.

Sutinkamai su ATPK 50 str. nuostatomis, smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Remiantis aptariamo straipsnio išaiškinimu, turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Analizuojant komentuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 50 str. įtvirtintas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nustatytų faktinių analizuojamo įvykio aplinkybių, t. y. dėl to, kad D. H. 2015-10-02, apie 9 val., degalinėje „Statoil“, adresu Islandijos pl. 61C, Kaune, atvykusi automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsipylė 10,16 l degalų, kurių vertė 10,71 Eur ir išvažiavo nesusimokėjusi, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ne tik skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstyta byloje surinkta rašytinė medžiaga. Apeliaciniu skundu jų neneigia ir pati D. H., nurodydama, kad už įsipiltus degalus nesusimokėjo dėl užmaršumo ir per išsiblaškymą. Tačiau, kaip minėta, ATPK 50 str. inkriminavimui būtina nustatyti ne tik objektyviuosius komentuojamo teisės pažeidimo požymius, bet ir tai, jog pažeidimas buvo padarytas tyčia. Būtent šią aplinkybę nagrinėjamu atveju ir ginčija apeliantas.

Norint atskleisti subjektyviąją veikos pusę būtina visapusiškai įvertinti D. H. veiksmus tiek įvykio metu, tiek po įvykio, taip pat įvertinti kitus reikšmingus bylos duomenis, jeigu tokių yra.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad D. H. 2015-10-22 savo paaiškinime apie tiriamą įvykį nurodė, jog atvykusi į „Statoil“ degalinę ji pradėjo pilti degalus į automobilį, o dukra nuėjo į degalinėje esantį tualetą. Baigusi pilti degalus (apie 10 l) ji taip pat nuėjo į degalinėje esantį tualetą. Esant tualete, ji gavo skambutį telefonu, dėl kurio susijaudino ir pamiršusi sumokėti už degalus išėjo iš degalinės ir išvažiavo. Dėl minėto įvykio atsitiko nesusipratimas, nes ji neketino nesusimokėti (b. l. 8). Šiai D. H. išdėstytai įvykių sekai neprieštarauja ir jos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės. D. H. paaiškino, jog nuvažiavus į degalinę, ji su dukra nuėjo į tualetą ir sulaukė skambučio iš savo darbų vykdytojo, jis pasakė, kiek jai reikės sumokėti pinigų už darbus ir ją, išgirdus sumą, ištiko šokas, todėl pamiršo susimokėti už kurą ir išvažiavo (b. l. 29). D. H. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos įvykio aplinkybės atitinka ir jos atstovo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, todėl vertinant ATPK 50 str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo subjektyviuosius požymius jos veiksmuose, būtina peržvelgti kitus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, galinčius vienokiu ar kitokiu aspektu patvirtinti ar paneigti D. H. išdėstytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S. nurodė, jog tarp jo ir D. H. buvo kilęs ginčas, kadangi ji nesutiko su jo nurodyta suma, kurią jis pasakė už darbus. Buvo atlikti papildomi darbai ir ta papildomų darbų sąmata jai netiko. Pokalbis vyko telefonu, dienos nepamena, galėjo pokalbis vykti iki pietų. Jo pasakyta 1600 Eurų suma galėjo D. H. nustebinti (b. l. 30). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog liudytojas S. S. negalėjo patvirtinti D. H. pateiktos versijos apie didelį susijaudinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta D. H. versija liudytojo parodymais taip pat nepaneigta. Liudytojas S. S. kaip tik patvirtino tas aplinkybes, kad tarp jo ir D. H. kilo ginčas, kadangi ji nesutiko su jo nurodyta suma, kurią jis pasakė už darbus. Jo manymu pasakyta 1600 Eurų suma galėjo D. H. nustebinti. Pastaroji aplinkybė patvirtina D. H. nurodytas aplinkybes, kad sulaukusi skambučio iš savo darbų vykdytojo ir išgirdusi sumą, kurią jai reikės sumokėti už darbus, ją ištiko šokas, todėl pamiršo susimokėti už kurą ir išvažiavo. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti D. H. ir liudytojo S. S. paaiškinimais byloje nėra.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto įvykio vietoje įvykio metu, kuriame užfiksuota D. H. atliktų veiksmų seka pilant kurą „Statoil“ degalinėje matyti, kad atvažiavus į degalinę D. H. dukra nueina į degalinės vidų, pati D. H. užsipila degalų ir taip pat įeina į degalinės vidų. Į degalinės salę įėjusi D. H. nueina link tualeto, o iš jo išėjus, kartu su dukra išeina iš degalinės, grįžta iki automobilio, ramiai, neskubėdamos užsisega saugos diržus ir išvažiuoja. Tai, kad D. H. veiksmuose nėra jokios skubos pasišalinti iš degalinės, ji neslėpė savo veido bei mašinos numerių, juo labiau žinodama, kad tiek degalinės teritoriją, tiek jos vidų fiksuoja vaizdo stebėjimo kameros, ji ramiai ėjo į degalinės vidų net nebandydama maskuoti savo veido, rodo, jog D. H. ne tik kad neplanavo daryti, bet ir nepadarė ATPK uždraustos veikos. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog labai nelogiška būtų vogti kurą, kurio vertė nesiekia 11 Eur sumos, iš vaizdo stebėjimo kameromis stebimos degalinės su savo transporto priemone, nepaslėpus veido, automobilio registracijos numerių.

Apeliacinės instancijos vertinimu D. H. sąžiningą suklydimą patvirtina ir tai, kad ji, sužinojusi apie tiriamą įvykį, ir įsitikinusi peržiūrėdama vaizdo įrašą, kad pylėsi kurą degalinėje ir už jį nesusimokėjo, iš karto per savo atstovą (kadangi ji gyvena Vokietijoje) kreipėsi į degalinę ir susimokėjo už įsipiltus degalus. Tai patvirtina ir byloje esantis UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ Statoil Greitkelis 2 pareiškimas, kuriame nurodyta, jog jie neturi pretenzijų dėl D. H. padarytos 10,71 Eur dydžio žalos, kadangi žala atlyginta bei prašo nutraukti D. H. atžvilgiu atliekamą tyrimą (b. l. 15). Pažymėtina ir tai, kad D. H. anksčiau net ir negalėjo kreiptis į degalinę, nes sąžiningai klysdama buvo įsitikinusi, jog už degalus susimokėjo, todėl logiškai paaiškinama, kodėl ji į degalinę kreipėsi tik po vaizdo įrašo iš degalinės peržiūrėjimo.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. H. veiksmai buvo padaryti dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, todėl nenustačius privalomo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutraukiama nesant nusižengimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

D. H. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. H. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja priėmimo dieną ir yra neskundžiamas.