Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei I. U., tretiesiems asmenims I. R., A. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu papildomai atsakovė nurodė, kad 2018 m. birželio 5 d. naktį ją pažadino sūnus A. ir paprašė nuvežti į Palangoje esantį buvusio sutuoktinio butą. Sūnus jai paaiškino, kad paskambino tėvas I. R. ir pasakė, kad bute yra padėti jo pinigai, kuriuos sūnus gali pasiimti ir prisidėti prie automobilio įsigijimo, nurodė tikslią pinigų buvimo vietą. Sūnaus A. prašymu, ji nuvažiavo kartu su sūnumi į Palangą prie buvusio vyro buto, ji liko sėdėti mašinoje, o sūnus nuėjo į butą paimti pinigų. A. turėjo buto raktus, įėjo į butą, bute dar buvo ieškovės dukra, pinigus rado ir paėmė. Atsakovė nurodė, kad ji pinigų savo reikmėms nenaudojo, visi pinigai buvo panaudoti A. automobilio, kuris kainavo 1500 Eur, įsigijimui.

Teismo posėdžių metu atsakovės ir trečiojo asmens A. R. atstovė papildomai nurodė, kad atsakovė I. U. yra netinkama atsakovė byloje, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė bei tretieji asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad, vykdydamas tėvo trečiojo asmens I. R. valią ir turėdamas reikalavimo teisę, pinigus paėmė jo sūnus trečiasis asmuo A. R., atsakovė I. U. į butą nėjo, pinigų neėmė, pinigų nenaudojo savo reikmėms. Visus pinigus realiai panaudojo A. R., jis už juos įsigijo automobilį, kaip jam ir buvo sakęs tėvas I. R..

Liudytojas T. G. parodė, kad ieškovė A. J. yra jo draugė, ji 2017 m. lapkritį buvo išvykusi į Norvegiją dirbti, užsidirbo pinigų. Parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį buvo nuvykęs kartu su drauge V. į A. draugo butą Palangoje. Ten A. jam parodė, kad spintelėje po televizoriumi yra papkė, matė, kad joje buvo krūvelė pinigų, Norvegijos kronomis. A. buvo minėjusi, kad ten yra 7000 kronų, prašė pinigus, kai ji bus išvykusi, naudoti vaikų poreikiams jei bus reikalinga.

Liudytoja V. V. parodė, kad ieškovė A. J. yra jos draugo T. draugė, su ja bendrauja tik per savo draugą. Parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį buvo kartu su draugu A. bute Palangoje. Ten matė, kad buvo krūvelė pinigų, pati A. ir draugo pokalbyje nedalyvavo ir jo negirdėjo, tuo metu buvo virtuvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniai įrodymais (2017 m. rugsėjo 29 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo) byloje nustatyta, kad atsakovė I. U. yra ieškovės A. J. gyvenimo draugo I. R. buvusi sutuoktinė, trečiasis asmuo A. R. yra atsakovės ir trečiojo asmens I. R. sūnus. Taigi ginčas byloje kilo tarp artimais ryšiais susijusių asmenų dėl piniginių lėšų. 2017 m. rugsėjo 29 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo bendru sutikimu buvo nutraukta atsakovės I. U. ir trečiojo asmens I. R. santuoka, trečiajam asmeniui I. R. kilo pareiga teikti išlaikymą po 135 Eur kiekvieną mėnesį 3 nepilnamečiams vaikams, tarp jų ir trečiajam asmeniui A. R., kuris 2018 m. rugpjūčio 13 d. tapo pilnamečiu. 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolio J. P. rašto duomenimis, trečiojo asmens I. R. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 2018 m. birželio 1 d. sudarė 3727,26 Eur.

Pati ieškovė A. J. ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek atsakovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad 2018 m. birželio 5 d. naktį trečiojo asmens I. R. paliepimu, išsakytu telefoninio pokalbio su sūnumi A. R. (trečiuoju asmeniu byloje) metu, pinigus, dėl kurių kilo ginčas, paėmė trečiasis asmuo A. R., atsakovė I. U. tuo metu sėdėjo automobilyje. Iš į bylą pateiktų telefoninių pokalbių tarp trečiųjų asmenų I. R. ir A. R. garso įrašų (trečiasis asmuo I. R. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas ir jo pokalbis su sūnumi A.) matyti, jog I. R. valia buvo išreikšta, kad pinigus paimtų sūnus A. R. ir panaudotų juos automobilio įsigijimui. I. R. telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad sakė, jog geriau pinigus atiduos A., negu jie teks A., nurodė, kad lygiai 700 Eur priklauso A., juos duoda sūnui prie automobilio įsigijimo prisidėti. Pats A. R. teismo posėdžių metu patvirtino, kad pinigus paėmė jis, tėvas I. R. buvo nurodęs jam, kad pinigai yra jo. Vadinasi, byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai rodo, jog pinigus, dėl kurių vyksta ginčas byloje, paėmė ne atsakovė I. U., o trečiasis asmuo A. R..

Trečiasis asmuo A. R. paaiškino, kad pinigus išleido jis, automobilio įsigijimui, kaip ir buvo jam nurodęs tėvas, atsakovė I. U. pinigų savo reikmėms nenaudojo. Trečiasis asmuo A. R. aplinkybei, jog paimtus pinigus panaudojo automobilio įsigijimui, patvirtinti pateikė automobilio registracijos liudijimo Nr. H 929513 kopiją, iš kurios matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. automobilis Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. gamybos, registruotas A. R. vardu. Iš registracijos liudijimo Nr. H 888438 matyti, kad automobilis buvo įsigytas anksčiau ir pradžioje registruotas I. U. vardu. Kaip paaiškino atsakovė I. U. ir trečiasis asmuo A. R., automobilis buvo registruotas I. U. vardu, kadangi A. dar tuo metu buvo nepilnametis, tačiau sulaukus pilnametystės, automobilis buvo perregistruotas jo vardu. Ieškovė A. U. aplinkybę, kad atsakovė I. U. pinigus panaudojo savo reikmėms įrodinėjo į bylą teismui pateiktomis A. R., I. R. ir I. U. susirašinėjimo žinutėmis. Susipažinus su pateiktų žinučių turiniu, teismo vertinimu, nei susirašinėjimo žinutė, kurioje sūnus A. R. tėvui I. R. nurodo su pretenzijomis kreiptis į mamą, nei susirašinėjimo žinutė, kurioje kalbama, jog „100 Eur padėjau A. ir 100 Eur kur G. skoloj, kitus palieku bardačioke“, nei susirašinėjimo su S. žinutė ir kitos žinutės nepatvirtina bei neįrodo, kad pinigines lėšas, 736,78 Eur sumą, atsakovė I. U. panaudojo savo reikmėms. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pinigus savo reikmėms panaudojo atsakovė I. U., nėra ir ieškovė jų nepateikė, ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo ir liudytojų parodymais, liudytojai T. G. ir V. V. tik patvirtino, kad matė, jog trečiojo asmens I. R. bute buvo pinigai Norvegijos kronomis. Į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai taip pat nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė I. U. naudojo ginčo sumą (736,78 Eur) jos reikmėms.

Atsakovės atstovė be kitų savo su ieškiniu nesutikimo argumentų nurodė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne atsakovei I. U., bet tiesiogiai I. R., kuris disponavo ne jam priklausančiais pinigais ne pagal paskirtį, todėl prašo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui.

Įstatymas numato, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, o taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tokiu bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. J. byloje atsakove patraukė I. U., A. R. pačios atsakovės I. U. iniciatyva buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Teismas, vykdydamas CPK 45 straipsnio reikalavimus, 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, po ieškovės A. J. paaiškinimų, klausimų stadijos metu) išaiškino ieškovei A. J. jos teisę pasirinkti byloje šalis, pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu, nurodė ieškovės pasirinkimo teises ir pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Ieškovė galutinai išreiškė savo valią, kad atsakovė byloje būtų I. U. ir nesutiko keisti atsakovę nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodė, jog nenori traukti draugo sūnaus A. R. į teisminius ginčus, taigi ieškovės teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama buvo realiai įgyvendinta tokiu būdu, kokiu tai padaryti laikė esant tikslingu ieškovė. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga.

Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Kasacinio teismo išaiškinimus, nepagrįstas praturtėjimas pirmiausiai siejamas su asmeniu, nepagrįstai gavusiu lėšas iš kito asmens. Šioje byloje ieškovė A. J. neįrodė, kad atsakovė I. U. nepagrįstai gavo lėšas iš jos. Pati ieškovė pripažino tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, kad pinigines lėšas faktiškai paėmė A. R.. Ieškovė taip pat neįrodė ir kad atsakovė I. U. jos pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir atsakovės, kaip mamos, galimos subsidiarios civilinės deliktinės atsakomybės už 2018 m. birželio 5 d. dar nepilnamečio buvusio sūnaus A. R. veiksmus (galimai padarytą žalą) sąlygų (CK 6.276 straipsnis). Ieškovės ieškinys teismui pareikštas 2018 m. liepos 11 d. Pažymėtina, jog iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad A. R. sulaukė pilnametystės (18 metų) 2018 m. rugpjūčio 13 d. Į bylą trečiuoju asmeniu A. R., jau būdamas pilnametis, atsakovės iniciatyva buvo įtrauktas 2018 m. spalio 2 d. protokoline teismo nutartimi. Taigi trečiasis asmuo A. R. pilną civilinį procesinį veiksnumą įgijo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir galėjo ieškovės pasirinkimu, kadangi, kaip jau nurodyta, teisė pasirinkti atsakovą (-us) priklauso būtent ieškovei, bylos nagrinėjimo teisme metu būti į bylą įtrauktas atsakovu, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Ieškovė savo atitinkamus reikalavimus dėl galimai patirtos žalos nurodant sūnui paimti jos pinigines lėšas turėjo teisę reikšti ir I. R., kuris byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau, kaip nurodė ieškovė, ji reikalavimų savo gyvenimo draugui, su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį, nereikš. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų kitais galimais teisės aktuose nurodytais pagrindais – atsakovės I. U. neteisėtos veikos (veiksmų, neveikimo), žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi pati ieškovė išreiškė valią įgyvendinti savo procesines teises tokiu būdu, kokiu tai padaryti laikė esant tikslingu. Teismo vertinimu, atsakovė I. U. nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai rodo, jog pinigus, dėl kurių vyksta ginčas byloje, paėmė ne atsakovė I. U., o trečiasis asmuo A. R., ieškovė neįrodė, kad atsakovė I. U. panaudojo A. R. paimtus pinigus savo reikmėms, atsakovė I. U. nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, teismas vertina, kad atsakovė I. U. neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, taigi ieškovės ieškinys atsakovei atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškinį atmetus, išlaidos valstybės naudai ir atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnis, 92 – 93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad turėjo 600,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (2018 m. gruodžio 3 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. bei 2018 m. lapkričio 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas, 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašai). Advokato užmokestis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistinos 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 2,66 Eur ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl, valstybei iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šeši šimtai eurų) atsakovei I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Nepriteisti iš ieškovės valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.