Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal S. V. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto V.Miliaus 2013-04-24 sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-07 S. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Mitsubichi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukinėdamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

2012-08-30 Vilniaus rajono apylinkės teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. S. V. skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams.

2012-10-31 Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nutarimą nepakeistą, savo nutartyje konstatavo, kad S. V. padarytas administracinis pažeidimas visiškai įrodytas, bylos tyrimas atliktas objektyviai ir visapusiškai. S. V. savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, tačiau nepripažino, kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau Vilniaus apygardos teismas ištyręs įrodymus, nutarė, kad S. V. versija, kad jis nejuto kontakto tarp transporto priemonių ir nesuprato sukėlęs eismo įvykio dėl automobilyje grojančios muzikos, yra neįtikėtina.

2013-04-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė priėmė sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.

Pareiškėjui apskundus 2013-04-04 specialistės sprendimą, 2013-04-24 sprendimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas atsisakė pradėti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ir paliko VPK Vilniaus r. PK VSP KPP specialisto sprendimą nepakeistą.

2013-05-24 Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas S. V. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013-04-24 sprendimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir įpareigoti atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde paaiškino, kad po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, Pareiškėjui tapo žinomos svarbios aplinkybės, kurios įrodo, kad tokio kontakto, kuris yra užfiksuotas transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose, tarp jo ir tariamo nukentėjusiojo automobilių nebuvo, t. y. buvo užfiksuotos klaidingos eismo įvykio, iš kurio Pareiškėjas tariamai pasišalino, aplinkybės, o kontaktui tarp automobilių įvykus, Pareiškėjas negalėjo jo pajusti ir identifikuoti. Šias aplinkybes Pareiškėjas detaliai išdėstė pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Nepaisant visų paminėtų naujai paaiškėjusių svarbių aplinkybių 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu specialistė G. Lapinienė nutraukė tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Pareiškėjui apskundus 2013-04-04 specialistės sprendimą, 2013-04-24 sprendimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas atsisakė pradėti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ir paliko VPK Vilniaus r. PK VSP KPP specialisto sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo manymu skundžiamas sprendimas yra visiškai be motyvų. Sprendime nurodyta tik tai, kad susipažinus su surinkta administracinės bylos medžiaga, UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, KPP specialisto sprendimu bei įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog Pareiškėjo skunde nėra pagrindo, numatyto LR ATPK 302¹⁷ str., atnaujinti administracinės bylos teiseną. Tiek administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi specialistė G. Lapinienė, tiek aukštesnysis pareigūnas netinkamai įvertino po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo Pareiškėjui tapusias žinomas svarbias aplinkybes, kurios įrodo, kad kontakto tarp jo ir nukentėjusiojo automobilių galėjo apskritai nebūti, t. y. nebuvo eismo įvykio, iš kurio Pareiškėjas tariamai pasišalino, o jeigu kontaktas tarp automobilių ir įvyko, tai Pareiškėjas negalėjo jo pajusti ir identifikuoti. Mano, kad Pareiškėjas nėra kaltas dėl eismo įvykio padarymo, administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai ir tai sudaro pagrindą atnaujinti tyrimą vadovaujantis ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p.

Teismo posėdyje S. V. atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais argumentais.

Institucijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė S. V. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas ATPK 302²⁰str. teismui nustatytų ribų ir kompetencijos apimtyje, t. y., teismas nepradeda tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tik patikriną priimto procesinio sprendimo, dėl kurio paduotas skundas, pagrįstumą ir teisėtumą.

ATPK 302¹⁷ str. nustato, kad: „Administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra šie pagrindai:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas;

4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas;

5) padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui;

6) Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502 – 148/2010, Nr. P62 – 73/2011). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.

Įvertinus nurodytą teismų praktiką, pareiškėjo skundo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą S. V. nurodytais motyvais. Teismas šiuo atveju sutinka su Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Kaip jau minėta, pareiškėjas nurodo, kad policijos įstaigai buvo pateikta trasologinės ekspertizės išvada, kuri aiškiai įrodo naujai paaiškėjusių svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių buvimą. Trasologinę ekspertizę ir tyrimą atliko specialistas — technikos mokslų daktaras Valentinas Mitunevičius, turintis eismo įvykių ir transporto trasologo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. Be to, specialistas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Tačiau šios trasologinės ekspertizės išvados specialistės G. Lapinienės nebuvo tinkamai įvertintos, o aukštesnysis pareigūnas šios išvados apskritai netyrė ir nevertino.

Kai matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1731-860/2012 eismo įvykis įvyko 2012-08-05 22.43 val. (b .l. 1), Pareiškėjo ir nukentėjusiojo transporto priemonių apžiūra policijos komisariate buvo atlikta 2012-08-07 (b .l. 7-8), t. y. praėjus daugiau negu parai po eismo įvykio. Ant abiejų automobilių rasti techniniai defektai buvo užfiksuoti tik transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose (b. l. 10-11).

Pareiškėjo iniciatyva buvo atlikta Trasologinė ekspertizė ir jos išvados akivaizdžiai prieštarauja transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teismo ekspertas, apžiūrėjęs Pareiškėjo automobilį ,,Mitsubishi Oudander“, konstatavo, kad fotolentelėse prie protokolo Nr. 57P-1868670-12 užfiksuoti du ploni įbrėžimai automobilio priekinio bamperio paviršiuje, kurių susidarymas būdingas nestipriam Kestiniam kontaktui, galimai susidarė ne vieno slystančio kontakto metu.

Savo išvadoje ekspertas nurodė, kad analizuojant automobilių ,,Mitsubishi Oudander“ ir ,,BMV“ sugretinimą spręstina, kad įbrėžimų juostos ant automobilio BMW kaires pusės durelių įemėjimas kryptimi link šio automobilio galo leidžia spręsti, kad daugiausia tikėtina, jog slystantis poveikis veikė kryptimi link šio automobilio galo, kas įmanoma, šiam automobiliui važiuojant pirmyn ir kontaktuojant su kitu objektu, arba jei kitas objektas judėjo automobilio BMW atžvilgiu nuo jo priekio link galo ir slystamai kontaktavo su BMW kairės pusės durelėmis. Ši aplinkybė neabejotinai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms, kad tariamo automobilių kontakto metu automobilis BMW stovėjo vietoje, o Pareiškėjo automobilis tuo metu judėjo nuo BMW automobilio galo link jo priekio.

Kylanti įbrėžimų juosta kryptimi nuo automobilio BMW galo link jo priekio galėjo susidaryti dėl slystamo kontakto su automobilio Mitsubishi priekinio bamperio briauna (Šiam automobiliui važiuojant automobilio BMW atžvilgiu nuo galo link jo priekio) tiktai tuo atveju, jei ši priekinio bamperio plastikinė apdaila kontakto metu būtų ženkliai deformuota arba nutrauktas jos tvirtinimas. Tokių Pareiškėjo automobilio Mitsubishi priekinio bamperio pažeidimų apžiūros metu neužfiksuota. Taigi, tikėtina, kad kontakto tarp automobilių apskritai nebuvo, o automobilio BMW apgadinimai galėjo susidaryti kontakto ne su Pareiškėjo automobiliu metu.

Nesutampa tariamo kontakto metu susidariusių atitinkamų automobilių apgadinimų pėdsakų aukščiai ir pločiai. Ši aplinkybė taip pat verčia abejoti, ar automobilių apgadinimai susidarė jų betarpiško kontakto vienas su kitu metu.

Pagal automobilių BMW ir Mitsubishi sugadinimų pobūdį techniniu požiūriu spręstina, kad galimo jų sąlyčio metu automobilį Mitsubishi neveikė ryškus smūginis poveikis, o kadangi kontaktas galėjo įvykti iš esmės susiliečiant su automobiliu BMW plastikinei automobilio Mitsubishi priekinio bamperio apdailai, tai ženklesnis garsas nebuvo skleidžiamas. Dėl šios priežasties techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjo automobilio galimai buvusio sąlyčio su automobiliu BMW metu Pareiškėjas galėjo identifikuoti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su stovėjusiu automobiliu.

Taigi, trasologinės ekspertizės metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų susidarymas vien dėl šių automobilių betarpiško kontakto, yra negalimas.

Apibendrinus visas paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad iš karto po eismo įvykio neatlikus būtinos tokiais atvejais automobilių apgadinimų trasologinės ekspertizės, kuri vėliau buvo atlikta Pareiškėjo iniciatyva ir sąskaita, ir policijos specialistams nesutinkant su Pareiškėjo pateikta specialisto išvada, administracinės teisės pažeidimo byla turi būti atnaujinta, siekiant visapusiškai išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.) (žr. Klaipėdos apygardos tesimo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP601-462/2012).

Todėl, esant šiam teisiniam reglamentavimui bei S. V. prašymui, skundo reikalavimas atnaujinti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnui, kurio nutarimu ar nutartimi buvo baigta administracinio teisės pažeidimo byla, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²⁰ str.,

nutarė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto V.Miliaus 2013-04-24 sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ir pradėti tyrimą pagal S. V. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Tyrimą pavesti atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą