- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- ATP-299-383/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens J. B. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-02-06 nutarimu T. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. ir nubaudė jį 1200 eurų bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A4“ v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) mieste, konfiskavimu už tai, kad jis 2014-11-29 apie 2 val. Alytaus mieste Naujojoje gatvėje vairavo automobilį „Audi A4“ v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį ir registruotą J. B. vardu, pakartotinai būdamas neblaivus (nustatytas girtumas 1,93 promilių) po to, kai 2013-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimu buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. ir 123 str. 5 d. - 4000 Lt bauda.
Šalies argumentai
Konfiskuotos transporto priemonės savininkė J. B. apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimo dalį, kuria paskirtas jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A4“ v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimas panaikinti ir šio automobilio nekonfiskuoti. Skunde nurodė, kad teismo nutarimas šioje dalyje nėra teisingas ir pagrįstas, priimtas neatsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, taip pat netinkamai nustačius esmines teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų neginčytinai įrodančių, kad ji kaip automobilio savininkė, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K. perdavė ar kitaip sudarė sąlygas naudotis savo nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Pareiškėja pažymėjo, jog T. K. niekada nėra davusi naudotis savo automobiliu, nes žinojo, kad jis neturėjo teisių vairuoti transporto priemones. Be to, ji ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad nei T. K., nei kas nors kitas negalėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Visą laiką savo automobilį laikė aikštelėje prie namų užrakintą, vieną automobilio užvedimo raktelį visada turėjo prie savęs, o atsarginį raktelį buvau paslėpusi namuose. Kur laikė atsarginį automobilio raktą niekas nežinojo, jis buvo paslėptas tarp moteriškų higienos reikmenų. Automobilio raktelio ji T. K. neperdavė, apie paslėpto atsarginio raktelio buvimo vietą jam nebuvau sakiusi, raktelį T. K. rado, kai neteisėtai apieškojo jos butą.
Taip pat pareiškėja savo skunde pažymėjo, jog T. K. vairuoti savo automobilio neleido. Kada su T. K. susitiko naktiniame bare ir kai sužinojo, kad jis yra atvažiavęs su jos automobiliu ji labai supyko ir reikalavo jo atiduoti raktelius, tačiau T. K. jos neklausė, o nuėjo ir atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą, ir bandė užvesti automobilį, jinai skubiai atsisėdo į keleivio vietą, vien tam, kad iš užvedimo spynelės ištrauktų raktelius, tačiau nespėjo, nes automobilis pajudėjo iš vietos, o ji liko sėdėti keleivio sėdynėje prieš savo valią. Kai sustabdė kelių policininkai ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi ir ištikta šoko, todėl pareigūnams negalėjo paaiškinti apie susidariusią situaciją.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad teismas skyrė papildomą nuobaudą, kuri liečia išskirtinai tik jos šeimą, jos dukrą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai ar nėra aplinkybių, kai už administracinės teisės pažeidimą, kurio padarymui ji neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas nutarime tik formaliai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje išimtinių ir išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl LR ATPK 30¹ str. nuostatos netaikytinos. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ji viena augina ir išlaiko mažametę dukrą V. I., kad jai nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas už administracinės teisės pažeidimą, kurį padarė svetimas jos šeimai žmogus, padarys labai didelius nepatogumus ir didelę turtinę žalą jos šeimai. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos dukra V. I. gim. 2007-05-24 serga bronchine astma ir kad ją periodiškai turi nuvežti į Santariškių ligoninę esančią Vilniuje sekimui. Teismui konfiskavus automobilį pas gydytojus dukrą teks vežioti autobusu, o tai labai vargina mažametę ir tai gali tiesiogiai atsiliepti jos sveikatai. Kito automobilio ji įsigyti nebeįstengs, nes dirba mažai apmokamą darbą parduotuvėje „Maxima“. Iš gaunamo atlyginimo vos išgali išlaikyti savo dukrą ir būstą. Jos darbas yra kitame miesto gale, o dirbant iki vėlaus vakaro susidaro didelės problemos pasiekti namus.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens J. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl T. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Suinteresuoto asmens J. B. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai taikytos papildomos administracinės nuobaudos t.y. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso J. B. konfiskavimo.
ATPK 26 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 130² str. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Priešingu atveju, turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir T. K. neskirti papildomos nuobaudos – J. B. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria T. K. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininkės valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio „Audi A4“ v/n (duomenys neskelbtini), savininkė J. B. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui T. K. neskirti papildomos nuobaudos nėra.
Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nenustatyta, kad automobilis „Audi A4“, buvo paimtas prieš savininkės J. B. valią ir juo T. K. disponavo neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad J. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, jog automobilio raktelių T. K. nedavė ir net nežinojo, kad jis išvažiavo jos automobiliu, nes tuo metu buvo išėjusi su dukra švęsti draugės gimtadienį, vėliau į naktinį klubą, nepatvirtina, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina, jog T. K. ir J. B. gyveno kartu pusantrų metų, vedė bendrą ūkį, J. B. pati neneigia, jog žinojo, kad T. K. neturi vairuotojų teisių ir, kad yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Be to, nors automobilio savininkė apeliaciniame skunde teigia, jog apie paslėpto atsarginio raktelio buvimo vietą T. K. nebuvo sakiusi, raktelį jis rado, kai neteisėtai apieškojo jos butą, tačiau aukštesniojo teismo šie argumentai neįtikina. Apklaustas pirmosios instancijos teisme T. K. patvirtino, jog žinojo, kad namuose yra antri rakteliai ir juos suradę kosmetinėje J. B. automobiliu su draugu nuvažiavo pas kitą draugą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pati J. B. savo valia sėdo į neblaivaus T. K. vairuojamą automobilį, nors puikia žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. J. B., kaip teisėta transporto priemonės valdytoja galėjo ir turėjo galimybę užkirsti kelią T. K. pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu, kreiptis į policiją, tačiau taip nesielgė, o tai leidžia daryti išvadą, kad automobilis buvo paimtas su jos žinia. Taigi darytina kategoriška išvada, kad automobilio savininkė, palikdama automobilio raktelius namuose tarp savo asmeninių daiktų, be to, pati sėsdama į neblaivaus T. K. vairuojamą, jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, nesielgė pakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota teisės pažeidimui padaryti. Šiuo atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.