- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- T-487-963/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- J. D.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. P. prašymą dėl veikos, Klaipėdos miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir seno BK) 225 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavimo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir naujojo BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu J. D. pripažintas kaltu pagal senojo BK 225 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnį ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. liepos 9 d. gautas J. D. atstovo advokato D. P. prašymas, kuriuo prašoma perkvalifikuoti J. D. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis Klaipėdos miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį į 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, su pakeitimu, patvirtintu 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., 284 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės atsiliepime nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Būtent dėl šio kodo išdavimo, kaip nurodyta Prašyme, 2025 metų sausio mėnesį J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau prašymas nebuvo tenkintas nustačius, kad J. D. Klaipėdos miesto teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnį, o, vadovaujantis 1961 m. Baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 1987 m. liepos 31 d.), veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip teisingai nurodoma pateiktame prašyme nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2000 m. rugsėjo 26 dienos įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtintam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, J. D. veiksmai, dėl kurių padarymo jis nuteistas pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Galiausiai, pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją aptariama J. D. veika (BK 225 str. 3 d.) atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius ir ši nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai rodo, kad šiuo metu galiojančio Baudžiamojo įstatymo nuostatos švelnina J. D. teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Aptariamu atveju J. D. atžvilgiu priimtas Klaipėdos miesto teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, įvykdytas ir teistumas išnykęs, todėl vien formalus minimų BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas būtų neteisingas ir pažeistų esmines J. D. teises ir interesus - teisę į darbą, asmenų lygybę. Kaip minėta, pagal šiuo metu galiojančią Baudžiamojo įstatymo redakciją nusikalstama veika, analogiška padarytai J. D. (BK 225 str. 3 d.), laikoma nebe sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymų leidėjo vertinimu, būtų pagrindas neleisti asmeniui turėti tiesioginį kontaktą su vaikais, o nesunkiu nusikaltimu, kurio padarymas šiai darbinei veiklai įtakos neturėtų. Todėl, kaip pasisakyta teismų praktikoje analogišku aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025-03-17 nutartis baudžiamojoje byloje 1S-59-627/2025), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju būtų ne tik nepagrįstas, bet ir nehumaniškas, asmeniui ribojant jo vykdomą ar siekiamą vykdyti darbinę veiklą vien dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos, net ir išnykus teistumui, kai, tuo tarpu, teistumui neišnykus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis būtų peržiūrimas ir veika būtų laikoma nesunkiu nusikaltimu, o tai nebūtų laikoma trukdžiu darbinei veiklai. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl veikos perkvalifikavimo turėtų būti tenkinamas ir J. D. veika, už kulią jis nuteistas 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
J. D. Klaipėdos miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis įvykdė chuliganizmą, t. y. padarė tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius ypatingu įžūlumu ir susijusius su pasipriešinimu pilietei, užkretančiai kelią chuliganiškiems veiksmams, naudojant peilį. Be to, jis nuteistas už tai, kad grasino nužudyti esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.
J. D. veika, kvalifikuota pagal senojo BK 225 straipsnio 3 dalį, šiuo metu atitiktų naujojo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius – viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal naujojo BK 11 straipsnio 3 dalį ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nusikalstamos veikos, numatytos senojo BK 225 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavimas pagal naująjį BK lengvintų J. D. teisinę padėtį, kadangi pagal naująjį BK perkvalifikavus jo veiką, kvalifikuotą pagal senojo BK 225 straipsnio 3 dalį, sumažėtų jos pavojingumas, ir J. D. būtų laikomas įvykdęs ne sunkų, o nesunkų nusikaltimą. Taigi, J. D. padarytų nusikalstamų veikų (tiksliau vienos iš jų) perkvalifikavimas pagal naująjį BK turi realią įtaką jam, kadangi pagal minėtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį šiuo metu jam yra draudžiama dirbti tam tikrą darbą su vaikais. Dėl to pripažįstama, kad J. D. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį kitokiu būdu palengvina nusikalstamas veikas padariusio asmens teisinę padėtį, todėl J. D. įvykdyta veika perkvalifikuotina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, J. D. nuosprendžiu paskirtų bausmių pakeitimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,
nutaria:
tenkinti nuteistojo J. D. atstovo advokato D. P. prašymą.
Klaipėdos miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu J. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2015 m. birželio 25 d. Įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.