- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-190-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00528-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. A., R. S.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Kaltinamasis
- R. S., A. A.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis, Mindaugas Vagonioir
- Kategorijos
- 23.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo A. A. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., t. y. 4 mėnesiai ir pripažinta, kad kaltinamasis R. S. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. A. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir pripažinta, kad kaltinamasis A. A. jau yra atlikęs jam paskirtos arešto bausmės dalį – 15 parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 9 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtos pareigos: pradėti dirbti, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju I. P. ir su kaltinamuoju R. S..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. ir A. A. nuteisti už tai, kad neturėdami teisėto pagrindo ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. gruodžio 9 d. atvirai vertė I. P. tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti 1 000 Eur kaip atlygį už tyrimo metu nenustatyto asmens ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 18 d. I. P. perduotą 100 g psichotropinių medžiagų mišinio ir už dar anksčiau tyrimo metu nenustatyto asmens I. P. perduotas psichotropines medžiagas. R. S. ir A. A., vykdydami bendrą sumanymą, nukreiptą į svetimo turto užvaldymą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.30 val. atvyko į susitikimą su I. P., vykusį (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu, veikdami bendrai ir neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė I. P. perduoti turtą – 1 000 Eur, grasindami fiziniu smurtu, t. y. nurodydami, kad netenkinus reikalavimų, su I. P. bus fiziškai susidorota bei, vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, iš I. P. priėmė 350 Eur, kaip dalį reikalaujamo turto, kartu nurodydami perduoti likusią dalį 650 Eur. Tokiu būdu R. S. ir A. A. 2020 m. gruodžio 9 d., neturėdamas teisėto pagrindo, veikdami bendrai, grasindami fiziniu smurtu, naudodami psichinę prievartą, atvirai vertė I. P. perduoti turtą – 1000 Eur ir bendrais veiksmais iš I. P. priėmė dalį reikalaujamo turto – 350 Eur sumą ir toliau vertė perduoti likusį turtą – 650 Eur.
2. R. S. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, nuo 2020 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, neteisėtai įgydavo psichotropinių medžiagų – metamfetamino, amfetamino ir 4-fluorometamfetamino mišinius, kuriuos supakavęs įvairiais kiekiais atgabendavo iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai parduodavo I. P., pastarajam mokant už 1 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos, po 6 Eur. Tęsdamas tokią prekybą psichotropinėmis medžiagomis, 2020 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau, ne vėliau, kaip 2020 m. lapkričio 18 d., prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 100 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų – metamfetamino, amfetamino ir 4-fluorometamfetamino bei šias psichotropines medžiagas neteisėtai pardavė I. P., susitardamas, kad už 100 g miltelių I. P. ateityje sumokės 600 Eur. I. P. įgytas psichotropines medžiagas atgabeno į savo gyvenamąją vietą, kur dalį suvartojo, o likusius 40,92 g miltelių bei švirkštuose paruoštus naudojimui mišinius – 1,5 ml, turinčius savo sudėtyje bendrai: 2,497 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,055 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2020 m. lapkričio 18 d. 14.30 val., kai kratos metu neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Tokiu būdu R. S. nuo 2020 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, neteisėtai įgydavo, gabendavo ir platino psichotropines medžiagas ir 2020 m., ne vėliau kaip lapkričio 18 d., neteisėtai gabeno ir I. P. pardavė ne mažiau kaip 2,497 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,055 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. S. ir A. A. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teismas priėmė sprendimą išteisinti R. S., kadangi byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis įgijo psichotropinės medžiagas, turėdamas tikslą platinti ir šias medžiagas pardavė nukentėjusiajam I. P..
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. S. išteisintas ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio l dalį ir už šią nusikalstamą veiką skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę; sugriežtinti R. S. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio l dalyje, paskirtą bausmę ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. R. S. skirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, skirta už BK 260 straipsnio l dalyje numatytą veiką, tokiu būdu galutinę bausmę paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Sugriežtinti A. A. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio l dalyje, paskirtą bausmę ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėti 3 metams laikotarpiu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareigą dirbti arba tęsti darbą. Nustatant įmokos dydį, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumą, bendrininkavimo formą ir paskirti 50 MGL dydžio įmoką.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, juos vertino atsietai, dėl šios priežasties padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo. Dalis nuosprendyje išdėstytų įrodymų išties nėra tiesiogiai patvirtinantys R. S. kaltę, neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, tačiau jie patvirtina neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo laiką ir aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
4.2. Prokuroro teigimu, byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina vykus nusikalstamą veiką, t. y. kratos I. P. namuose metu rastos ir ištirtos psichotropinės medžiagos. 2021 m. spalio 21 d. apklausoje teisme I. P. nurodo, kad draudžiamų medžiagų įsigijo iš abiejų kaltinamųjų, tačiau teismas, suabsoliutindamas šią frazę, neskyrė reikiamo dėmesio nuosekliai I. P. duodamų parodymų analizei. Pažymėtina, kad apklausos teisme metu 2021 m. spalio 21 d. I. P. nurodė: „kokius daviau parodymus, tai tokie yra. Negaliu papasakoti ir prisiminti“. Tolesnės apklausos eigoje I. P. vėl pabrėžia: „Aš davęs visus parodymus, negaliu smulkmenų prisiminti“. Tos pačios dienos apklausoje I. P. nurodo: „medžiagas narkotines įsigydavau iš S.“. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. P. juos patvirtino. Atsakydamas į advokato klausimus, I. P. nurodė: „esu tik iš S. ir S. įsigijęs narkotinių medžiagų“. Atlikus I. P. duotų parodymų analizę, darytina išvada, kad jis gana nuosekliai apklausų metu įvardina, kad narkotines medžiagas įgydavo tik iš R. S.. Pažymėtina ir tai, kad I. P. teisme buvo apklausiamas keturiuose atskiruose teismo posėdžiuose ir iš esmės tik vienos apklausos metu pabrėžė, kad nepamena smulkiai aplinkybių, yra nurodęs, kad narkotines medžiagas įgijo iš dviejų kaltinamųjų. Ikiteisminio tyrimo metu duotų I. P. parodymų teisingumas nebuvo ginčijamas, kaip ir neginčijamos kitose teisme vykusiose I. P. apklausose nurodytos aplinkybės. Nukentėjusiojo I. P. parodymai įvertinti kaip nepatikimi visiškai nepagrįstai ir tokia išvada neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei paties teismo vėliau daromų išvadų dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo turto prievartavimo epizode.
4.3. Skunde pažymima, kad 2020 m. spalio 21 d. apklausos metu I. P. nurodė, kad jo įgytos medžiagos „buvo supakuotos viename celofane, kai įsigijau“; ,,kai rado (kratos metu - prokuroro pastaba) buvo medžiagos išskirstytos; kratos metus rado medžiagas, kurias iš akies išskirstydavau“. Taigi, jau pirmosios apklausos metu buvo aišku, kad kratos metu rastos psichotropinės medžiagos nebuvo supakuotos į pakuotę, kuri buvo įgyta iš R. S., todėl tikėtis rasti nuteistojo biologinių pėdsakų ant šių pakuočių nėra logiškai paaiškinama. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms ir praėjęs laikas nuo pakuočių suradimo, jų tyrimo kitais tyrimo metodais (naudoti daktiloskopiniai milteliai) iki minėto biologinio tyrimo atlikimo) gauti kitokias išvadas, negu buvo gautos, nebuvo jokios tikimybės.
4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos teismų praktika leidžia pagrįstai teigti, kad asmenys vartojantys, parduodantys nedideliais kiekiais psichotropines medžiagas dažnu atveju net nežino tokių medžiagų tikslios sudėties, nes tam reikalingos ne tik specialios žinios, tačiau ir pakankamai specializuoti tyrimai. Aplinkybė, kad I. P. nebuvo žinoma, kad iš R. S. jis įgijo ne gryną amfetaminą ar metamfetaminą, o pastarųjų medžiagų ir 4-fluoromeiamfeiamino mišinį, niekaip neįtakoja duotų parodymų teisingumo. I. P. niekada ir neįvardino, kad jam žinoma tiksli įgytos psichotropinės medžiagos sudėtis. Įgytą medžiagą I. P. įvardina kaip narkotikus, nedetalizuodamas jos sudėties, todėl aplinkybė, kad tik specialistų atliktas tyrimas nustatė, jog rasta ne grynoji medžiagų, o kelių psichotropinių medžiagų mišinys, negali būti pripažinta I. P. duotų parodymų patikimumą paneigiančia aplinkybe.
4.5. Prokuroras pažymi, kad I. P. parodymų patikimumą mažinančia aplinkybe teismas laiko padarytą išvadą, atlikus 2020 m. gruodžio 9 d. pokalbio, vykusio tarp nukentėjusiojo ir abiejų kaltinamųjų, garso įrašo stenogramos ir garso įrašo analizę, kad pokalbis vyksta ne apie nukentėjusiojo skolą kaltinamiesiems ar kuriam nors iš kaltinamųjų, o apie skolą trečiajam asmeniui. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta ir sudaro pagrindą išvadai, kad teismas suteikia nepagrįstai didesnę galią kaltinamųjų išsakytai versijai, visiškai atmesdamas ir nevertindamas teismo apklausoje nurodytų I. P. aplinkybių. 2022 m. balandžio 12 d. I. P. apklaustas teisme nurodo: „kalba ėjo apie pinigus už narkotines medžiagas. Aš pinigus turėjau paduoti kaltinamiesiems, ne kažkam kitam. Aš save laikiau skolingu kaltinamiesiems“. Toje pačioje apklausoje, atsakydamas į gynėjo klausimus, I. P. nurodo: ,,aš konkrečiai skolingas esu kaltinamiesiems, ne tretiesiems asmenims“. Taigi, tokia teismo išvada apie pokalbio turinį, visiškai ignoruojant nukentėjusiojo nuosekliai nurodomą aplinkybę ir tikint kaltinamųjų pateikta versija apie pokalbio turinį, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeisti įrodymų vertinimo principai.
4.6. Prokuroro vertinimu, teismo pastaba, kad nukentėjusysis daug metų vartoja psichotropines medžiagas, nėra gydęsis dėl priklausomybės ir yra suinteresuotas neatskleisti asmens, kuris yra jo vartojamų medžiagų tiekėjas yra klaidinanti. I. P. atskleidė bent jau dalį savo psichotropinių medžiagų tiekėjų: J. S. (nuteistas kitoje byloje) ir R. S.. Aplinkybė, kad I. P. vartoja narkotines medžiagas ir nėra gydęsis nuo priklausomybės, taip pat nėra pagrindas iš anksto kritiškai vertinti jo parodymų patikimumų. I. P. parodymai yra patvirtinti ir kitais procesiniais veiksmais: 2020 m. gruodžio 3 d. parodymų atpažinti asmenį iš nuotraukų metu I. P. atpažino R. S. kaip asmenį, iš kurio pirko narkotikus (t. l, b. l. 69-73), slaptais tyrimo veiksmais ir vykusio pokalbio stenograma (t. l, b. l. 108-111, 117-119), 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities VPK KP ONTV vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniu pranešimu (t. l, b. l. 115-116).
4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendžio prieštaringumas atsiskleidžia ir vertinant teismo išsakytus argumentus turto prievartavimo epizode, kadangi, vertinant garso įrašus, konstatuojama, kad įraše fiksuoti neteisėti reikalavimai perduoti turtą (pinigus) susiję su I. P. anksčiau įgytomis narkotinėmis medžiagomis. Šioje dalyje teismas patikimais laiko nukentėjusiojo I. P. parodymus dėl reikalavimo perduoti turtą pobūdžio, tačiau atmeta parodymų dalį dėl konkrečių kaltinamųjų, įvesdamas trečiąjį, nenustatytų asmenį. Šioje dalyje tikėtinai teismą suklaidino kaltinamųjų pasirinktas kalbos būdas, kuriame apie savo reikalavimą kalbama daugiskaita - „mes“. Aplinkybė, jog R. S. psichotropines medžiagas gavo iš dar kažkokio nenustatyto asmens, jas perdavė I. P., o šiam neatsiskaitant pats R. S. tapo skolingas trečiajam asmeniui, niekaip nešalina R. S. baudžiamosios atsakomybės už psichotropinių medžiagų platinimą. Pažymėtina ir tai, kad teismas, pripažinęs R. S. ir A. A. kaltais dėl BK 181 straipsnio l dalyje numatytos veikos ir jų veiksmus kvalifikuodamas kaip tam tikrų tarpininkų vaidmenį visiškai nepasisakė dėl galimo nuteistųjų veikimo kartu su minėtu, nenustatytu asmeniu. Jei teismo nuosprendyje parinktą nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir aplinkybes laikyti teisingomis, tarpininko veika gali būti pripažįstama turto prievartavimu, kai konstatuojama, jog jis (tarpininkas) veikė išvien su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris, pasak teismo, ir perdavė I. P. psichotropines medžiagas. Taigi, turėtų būti sprendžiamas ir R. S., A. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas pagal BK 260 straipsnį kaip bendrininkų grupės narių.
4.8. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistųjų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nepagrįstai kaltinamųjų atliktus veiksmus vertino kaip mažiau pavojingus, o vaidmenį traktavo kaip dalinai antraeilį. Dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai paskirtų per švelnių laisvės atėmimo bausmių, manytina, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, o bausmės dydis yra nepakankamai individualizuotas kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu, kad jį teisingai nubausti ir paveikti taip, kad pastarasis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įstatymų leidėjas nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje priskiria apysunkiams nusikaltimams. Visi nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad teismas netinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nusikaltimo padidintą pavojų visuomenei.
5. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį - A. A. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nepagrįstai pripažino įrodymais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, surinktus duomenis, ko pasėkoje buvo padarytas BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o taip pat, pažeidė ir nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis).
5.2. Skunde pažymima, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo peržengtos 2020 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suteiktų įgaliojimų ribos. Pažymėtina, kad ši nutartis neapėmė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo su A. A., o ir prokurorui kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinktą jokių duomenų apie bent kažkokį A. A. dalyvavimą bet kokių tariamų nusikalstamų veikų daryme. Svarbu pabrėžti, kad ir nukentėjusysis 2020 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui priimant nutartį nieko nebuvo nurodęs apie ginamąjį. Tad kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių žinių apie ginamojo daromą ar galimą padaryti nusikalstamą veiką. Svarbu pabrėžti ir tai, kad prokurorui kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašant leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jau buvo žinoma, jog I. P. rengiasi susitikti su R. S. ne dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimo, tačiau dėl tariamo turto prievartavimo. Tačiau nežiūrint į tai, į teismą buvo kreiptasi ir ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo BK 259, 260 straipsniuose numatytų veiksmų atlikimą, tačiau ne BK 181 straipsnyje numatytų veiksmų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginamajam nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme niekuomet nebuvo reiškiamas joks įtarimas ar kaltinimas dėl jo veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu. Šiuo atveju atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo aiškiai peržengtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytos ribos, o atlikti veiksmai buvo neteisėti, kaip ir atliekant šiuos veiksmus gauti duomenys buvo surinkti neteisėtai, kadangi nutartyje nebuvo sankcionuoti atlikti BK 181 straipsnyje numatytus veiksmus.
5.3. Gynėjo vertinimu, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nuteistieji buvo išprovokuoti atlikti konkrečius veiksmus. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog būtent policijos pareigūnai jį paskatino skambinti R. S. ir tartis dėl susitikimo. Taip pat pastarasis nurodė, kad prieš susitikimą jokių pinigų neturėjo, tad pareigūnai jam padavė konkrečią pinigų sumą. Taigi, I. P. kartu su pareigūnais buvo aiškūs šio susitikimo iniciatoriai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad iki šio susitiko joks pinigų reikalavimas buvo objektyviai niekaip neužfiksuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė nuteistieji, juos su nukentėjusiuoju siejo civiliniai teisiniai santykiai, t. y. nukentėjusiojo skola A. A. dėl sugadintos medienos. Nors mediena tiesiogiai priklausė V. S., tačiau už šią medieną buvo atsakingas A. A., tad, nukentėjusiajam sugadinus medieną, būtent A. A. liko skolingas V. S. už sugadintas medžiagas. Akivaizdu, kad susitikimo metu nukentėjusiajam nuolat kartojant, kad likusios skolos dalies neturi ir nežino kada turės, žmogiškai kėlė ginamojo pyktį, ko pasėkoje A. A. susinervinęs spontaniškai pasakė kelis griežtesnius žodžius, kas pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta psichine prievarta. Vertinant visą situaciją, akivaizdu, jog minėti žodžiai nebūtų pasakyti, jeigu policijos pareigūnai būtų nukentėjusiajam padavę visą skolos dydį atitinkančią pinigų sumą, tačiau ne tik nedidelę dalį šios sumos bei pačiam nukentėjusiajam nuolat kartojant, kad likusių pinigų neturi ir nežino kada turės. Tad bendrai vertinant pareigūnų inicijuotus veiksmus per I. P., akivaizdu, jog ginamasis buvo provokuojamas atlikti jam inkriminuotus veiksmus, tariamai prievartauti turtą.
5.4. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog I. P. kažkoks asmuo ar asmenys būtų perdavę narkotines ar psichotropines medžiagas ir, kad dėl skolos už šias medžiagas ginamasis būtų prievartavęs turtą iš I. P.. Tokių aplinkybių niekuomet nenurodė net pats nukentėjusysis. Teismo nustatyta aplinkybė nėra paremta byloje esančiais įrodymais, o yra tik niekuo neparemta prielaida. Be to, nesutiktina su teismo išvada, kad ginamojo ir I. P. nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai. Kaip jau minėta, tiek byloje apklausti nuteistieji, tiek ir liudytojai nurodė, kad A. A. liudytojas V. S. buvo patikėjęs padaryti terasą. Ginamasis į pagalbą pasitelkė R. S. ir I. P.. Pastarajam sugadinus medieną, tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kad susitarimas dėl terasos gamybos buvo, o mediena buvo sugadinta, byloje patvirtino apklausti liudytojai. Tad akivaizdu, jog ginamąjį ir I. P. siejo civiliniai teisiniai santykiai, todėl pastarojo veiksmai, reikalaujant skolos grąžinimo, negalėjo būti traktuotini kaip turto prievartavimas. Pagal veiksmų pobūdį tai galėtų būti vertintina, kaip civilinis deliktas arba bent jau savavaldžiavimas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje ginamasis niekuomet nebuvo siejamas su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tad teismui atmetus ir tai, kad šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai, o apie skolą žinojo tiek A. A., tiek ir I. P., taip ir liko neaišku dėl kokių pinigų grąžinimo susitikę kalbėjosi pastarieji asmenys. Ginamojo veiksmuose nėra visų BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
6. Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. S. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir toje dalyje priimti naują, išteisinamąjį R. S. atžvilgiu nuosprendį tuo pagrindu, kad nenustatytas kaltinime tariamos nusikalstamos veikos įvykis.
6.1. Skunde gynėjas cituoja nuteistųjų R. S. ir A. A. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Akcentuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog, nagrinėjant bylą nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad R. S. ir A. A. atvirai vertė nukentėjusįjį I. P. perduoti pinigus. Nei vienas iš kaltinamųjų neparodė, nepripažino, nekonstatavo, kad jie būtų vertę nukentėjusįjį perduoti pinigus. To vertimo negalima įžvelgti ir iš byloje esančio pokalbio garso įrašų, atitinkamos stenogramos. Vertinant nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis buvo reikalaujamas pinigų už psichotropines medžiagas, kyla abejonių. Kaltinamųjų parodymai nepaneigti - I. P. buvo prašomas susimokėti už padarytus nuostolius, kuomet buvo sugadinęs jam buvusią patikėtą medieną. Iš nuteistųjų parodymų seka, kad jie abu yra apkalbami I. P., kuris tokiu būdu juos subjektyviai apkalbėdamas pasiekia tikslus išvengti grąžinimo skolos (nuostolių padengimo) už sugadintą medieną per A. A. V. S. ir pasiekdamas gana palankų sprendimą byloje nukentėjusiojo atžvilgiu (I. P. policijos pareigūnai buvo suradę psichotropinių medžiagų ir baudžiamojoje byloje I. P. nurodė tų medžiagų įsigijimo šaltiniu R. S. - tokiu būdu sudarydamas regimybę bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijoms). Pas I. P. buvo aptikta psichotropinių medžiagų, elektroninės svarstyklės su psichotropinių medžiagų pėdsakais, todėl iš šių aplinkybių buvo pakankamas pagrindas I. P. pagrįstai įtarti ir traukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnį.
6.2. Gynėjo teigimu, A. A., R. S. parodymus patvirtina liudytojų V. S. ir O. V. parodymai. Šie liudytojai niekaip nesuinteresuoti šios baudžiamosios bylos baigtimi, jie prisiekė teismui už savo parodymų teisingumą, parodymus davė atvirai, atsakė į visus teismo, proceso dalyvių klausimus, jų parodymai visiškai atitinka kaltinamųjų parodymus. Iš šių liudytojų parodymų neabejotinai seka, kad I. P. buvo padaręs žalą, kurios atlyginimo V. S. ir prašė iš I. P. kaltinamieji, buvę suinteresuoti, kad ta žala būtų atlyginta.
6.3. Skunde pažymima, kad I. P. nedrįso paneigti kaltinamųjų minimų jų praeities tarpusavio sąsajų, susijusių su darbu, atitinkamai susiklosčiusio jo, I. P., įsiskolinimo. I. P. apklausoje pastarasis, nežinodamas, kokius duomenis turi kaltinamųjų gynyba apie praeities darbą, įsiskolinimus, mįslingai nurodė nepamenantis, tačiau nepaneigė iš esmės buvusių darbinių santykių, įsiskolinimo. Akivaizdu, jog su kaltinamaisiais praeityje jį siejo darbo santykiai. Nukentėjusysis davė nenuoseklius parodymus. Pradžioje nedavė konkretesnių parodymų. Po to 2021 m. gegužės 21 d. apklausoje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė psichotropines medžiagas įsigydavęs iš J. S. ir nieko neminėjo apie R. S. kaip apie psichotropinių medžiagų tiekėją jam. Savo apklausose jis buvo nurodęs kitus narkotikų tiekėjus, iš kurių įgydavo narkotikų. Itin prieštaringus parodymus davė nukentėjusysis ir šioje byloje nagrinėjamo, kaltinime tariamo turto prievartavimo iš jos epizode - pradžioje jis absoliučiai nieko nenurodė apie tariamą turto prievartautoją A. A.. I. P. daug metų vartoja narkotines, psichotropines medžiagas (tai nepaneigia įtarimo, jog ir pats galėjo platinti jas tokiu būdu užsidirbdamas). Jo parodymus reikia vertinti labai atsargiai, o taip juos vertinant - atmesti, nes jie dėl esminių klausimų neatitinka bylos aplinkybių, yra nenuoseklūs. Juo labiau, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismo posėdžiuose I. P., privalėdamas duoti teisingus parodymus, buvo visiškai neatviras, vengė atsakinėti į klausimus, įvairiai išsisukinėjo nuo aiškių, logiškų klausimų.
6.4. Gynėjo nuomone, slapta darytas pokalbių įrašas neįrodo nei vieno iš kaltinamųjų kaltės. Pažymėtina, jog šiame įraše neįžvelgiamas turto prievartavimas. Priešingai, tas įrašas patvirtina kaltinamųjų parodymus, nes jame kalbama apie I. P. skolą būtent kitiems žmonėms, o ne R. S.. Jeigu palyginti galutinę slapta įrašytų pokalbių išklotinę su paties I. P. pateikta turto prievartavimo versija parodymuose bylos tyrėjams, matome, kad I. P. savo parodymuose akivaizdžiai „tirština spalvas“. Išklausant pokalbius, vertinant minėtąją išklotinę matome, kad kaltinamieji su I. P. kalba, bendrauja gana draugiškai (bendravimo tonas arba draugiškas, arba neutralus), iš jų pokalbių neseka joks grasinimas. Prašymas grąžinti pinigus yra, tačiau tai ne prievartavimas. Slapta įrašytuose pokalbiuose eina kalba apie I. P. skolą kitiems asmenims (ar kitam asmeniui), pats I. P. pokalbiuose to neneigia. Visa tai atitinka kaltinamųjų parodymus ir priešingai, neatitinka I. P. nurodytos teismui versijos apie tai, kad tai buvusi jo skola būtent už psichotropines medžiagas.
6.5. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas, atmetęs nukentėjusiojo I. P. parodymus, spręsdamas kaltinimo epizodą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, spręsdamas antrąjį kaltinimo epizodą – pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas neįvertino ir tokio pobūdžio asmenų kaip nukentėjusiuoju pripažintas I. P., parodymų vertinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje bylose Nr. 2K-236-495/2023, 2K-276- 976/2015 ir EŽTT. I. P. vengė bent kiek aktyviau dalyvauti šios bylos procese, dėl jo teko atidėti ne vieną posėdį, jis vengė atviriau atsakinėti į jam užduodamus konkrečius gynybos klausimus, daugumoje posėdžių iš viso nesilankė. Apylinkės teismas bandė įžvelgti atskirus prieštaravimus tarp kaltinamųjų parodymų, iš vienos pusės, ir nuosprendyje įvardijamos kaip objektyvios medžiagos (kitų įrodymų) iš kitos pusės. Tačiau tie visi nuosprendyje išdėstyti, jame tariami prieštaravimai gali būti taip pat paaiškinami ir kaltinamųjų gynybos naudai. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. S., O. V. parodymus, minėtuosius rašytinius įrodymus.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų R. S. ir A. A. gynėjų apeliacinius skundus – atmesti. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas D. S. prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundą, o prokuroro – atmesti. Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašė tenkinti gynėjo skundą, o prokuroro – atmesti.
8. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato D. S. apeliaciniai skundai tenkinami.
9. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su R. S. išteisinimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis. Nuteistųjų A. A. ir R. S. gynėjų apeliaciniuose skunduose keliamas kaltės klausimas, prašoma ginamuosius išteisinti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinio skundo
10. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
11. Šioje byloje R. S. buvo pareikštas kaltinimas tarp jų ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir platino psichotropines medžiagas ir 2020 m., ne vėliau kaip lapkričio 18 d., neteisėtai gabeno ir nukentėjusiajam I. P. pardavė ne mažiau kaip 2,497 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,055 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas R. S. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusiojo I. P. parodymai ir byloje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors nukentėjusysis I. P. teigė, kad narkotinių medžiagų įsigijimo metu jos buvo supakuotos viename celofane, už šias medžiagas buvo skolingas nuteistiesiems, tačiau šiuos parodymus paneigia kratos, atliktos I. P. gyvenamojoje vietoje, užfiksuotos aplinkybės, 2020 m. gruodžio 9 d. pokalbis tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo, kuris užfiksuotas garso įrašo stenogramoje, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 19 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kratos, atliktos R. S. gyvenamojoje vietoje, protokolas.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl R. S. inkriminuoto neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl R. S. išteisinimo motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, juos vertino atsietai, todėl padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo. Nagrinėjamu atveju nei bylos medžiaga, nei skundžiamo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šioje dalyje, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei tikėjosi prokuroras, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.
13. BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Išteisintasis R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neturi nieko bendro su narkotikais. Jis A. A. medienos dažymo darbams surado I. P.. Šis nieko nepadarė, tik sugadino viską. Pokalbyje dėl skolos išteisintasis dalyvavo, o buhalteriją ir visus paskaičiavimus vedė A. A.. Iš išteisintojo pinigų niekas nereikalavo – V. iš Vilniaus prašė A., o išteisintasis ėjo pas I. P., prašydamas: „drauguži, duok kažkokių pinigų“, tačiau I. P. dingo. Policija pagavo I. P., rado narkotikus, ir šis apkaltino nuteistuosius. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. S. taip pat kaltę neigė (2 t., b. l. 29).
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas nukentėjusysis I. P. įsigijo iš nuteistojo R. S., iš esmės byloje įrodinėjama tik nukentėjusiojo parodymais. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje svarbią reikšmę turi būtent nukentėjusiojo I. P. parodymų vertinimas. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. spalio 21 d. apklaustas nukentėjusysis I. P. paaiškino, kad susipažinęs su nuteistaisiais, norėjo iš jų įsigyti narkotinių medžiagų savo vartojimui dėl mažesnių kainų. Nukentėjusysis teigė vartojantis narkotines medžiagas nuo 35 metų, nėra gydęsis nuo priklausomybės narkotikams. Draudžiamų medžiagų įsigijo sutartoje vietoje iš abiejų nuteistųjų. Tikriausiai medžiagas visada perduodavo toje pačioje vietoje, nepamena – kaip parašyta, tai taip yra. Draudžiamos medžiagos lauke parduodamos prie (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad dėl narkotinių medžiagų atsiskaitys, kai turės pinigų. Įsigytas medžiagas laikė namuose. Kratos metu buvo rasta apie 40 g amfetamino. Iš nuteistųjų buvo įgijęs 100 g, bet dalį jau buvo suvartojęs. 100 g kaina 600 Eur. Nepamena, kiek ir kokių medžiagų tiksliai įsigijo, tačiau kaltinime medžiagos ir kiekiai įvardinti teisingai. To paties teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. P. nurodė, kad jam narkotines medžiagas perduodavo prie (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė tais pačiais metais, bet kitu laikotarpiu narkotines medžiagas įsigydavęs ir iš J. S.. Tvirtino narkotinių medžiagų įsigydavęs tik iš S. ir iš S., o kitų asmenų - nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo 2021 m. gegužės 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino, apie tai, kad jis nuo 1997 m. su pertraukomis vartoja amfetaminą. Į diena suvartoja nuo 1 iki 3 g amfetamino. Narkologiniame dispanseryje neregistruotas. Narkotikus pirkdavo iš įvairių žmonių. Tuos narkotikus, kuriuos policija rado jo namuose 2020 m. lapkričio 18 d. darant kratą, pirko iš vyruko, pravarde „Š.“, kurį atpažino parodymo atpažinti asmenį iš nuotraukų metu, ir nuo tada žino, kad jo vardas R. S.. Iš R. S. amfetaminą pradėjo pirkti maždaug 2020 m. vasarą, tikslaus laiko pasakyti negali. Kaip susipažino su R. S., dabar jau nepamena. 2020 m. vasarą – vieno pokalbio su R. S. metu pasakė jam, kad vartoja amfetaminą. Tada R. S. pasiūlė pirkti amfetaminą iš jo, bet ne po vieną gramą, o po daugiau, maždaug po 40-50 g iš karto. Pasakė jam (R. S.), kad iš karto pinigų tokiam kiekiui neturės ir jis pasiūlė pirkti iš jo amfetaminą į skolą po 6 Eur už gramą. Jis (nukentėjusysis) sutiko pirkti iš R. S. narkotikus po 6 Eur už gramą. Tikslaus kiekio, po kiek gramų pirks iš R. S. narkotikus, neaptarė, jis (nukentėjusysis) tik paminėjo, kad pirks ne daugiau nei po 100 gramų, geriausia būtų, kad parduotų mažesniais kiekiais. Nuo to laiko R. S. jam parduodavo po 20-50 g narkotikų. Kiek tiksliai kartų ir kokį kiekį narkotikų pirko iš R. S., pasakyti negali, neatsimena, bet maždaug 3-4 kartus, po 20-50 gramų. Tik paskutinį kartą R. S. jam į skolą pardavė 100 g narkotikų. Pirkimas narkotikų vykdavo taip: R. S. 1-2 kartus per mėnesį atvažiuodavo pas jį (nukentėjusįjį) į namus ir arba pasakydavo, kad sutartoje vietoje, miškelyje prie (duomenys neskelbtini), paliko jam (nukentėjusiajam) parduodamus narkotikus, arba pasiimdavo pinigus už anksčiau parduotus narkotikus. Vietą, kur R. S. palikdavo narkotikus, gali parodyti žemėlapyje. Toje vietoje R. S. palikdavo narkotikus maišelyje ir truputį užmetęs žemėmis. Už paskutinį kartą „į skolą“ nupirktus narkotikus turėjo R. S. sumokėti 600 Eur ir dar buvo jam skolingas 100 Eur už amfetaminą nuo seniau. Viso R. S. turėjo atiduoti 700 Eur už parduotus narkotikus. 2020 m. lapkričio 18 d. policija padarė kratą ir paėmė iš jo (nukentėjusiojo) visus narkotikus, kurių dar nebuvo suvartojęs. Kai policija paėmė narkotikus, apsisprendė nebevartoti narkotikų (1 t., b. l. 78–81).
17. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. I. P. teigė narkotikus pirkdavęs iš įvairių žmonių, kurių anketinių duomenų nežino. Nurodė, kad kratos metu rastus narkotikus pirko iš vyruko pravarde ,,Š.“. Šis asmuo pats periodiškai, maždaug 1-2 kartus per mėnesį atvažiuoja pas jį į namus ir pasako kur yra padėjęs jam skirtą amfetaminą. Į namus amfetamino ,,Š.“ niekada neatnešdavo, visada palikdavo amfetaminą miškelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini). Iš ,,Š.“ amfetaminą pradėjo pirkti maždaug 2020 m. vasarą, tada, kai policija sulaikė J. S., iš kurio anksčiau pirkdavo narkotikus (1 t., b. l. 65-66). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu I. P. atpažino R. S. kaip asmenį, pravarde ,,Š.“ (1 t., b. l. 69-73). Kiek vėliau, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d. apklausiamas tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. paaiškino, kad su R. S., susipažino 2020 m. vasarą, tikslaus laiko pasakyti negali, bet po to, kai buvo sulaikytas J. S.. Pokalbių metu pasakė R. S., kad vartoja amfetaminą, tada jis pasiūlė pirkti amfetaminą iš jo. R. S. pats periodiškai atvažiuodavo į jo namus. Paskutinį kartą R. S. narkotikus buvo pardavęs maždaug 2020 m. lapkričio 11 d., bet tiksliai pasakyti kada - negali. Tada pardavė į skolą 100 g amfetamino (1 t., b. l. 67-68). Apklaustas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu I. P. 2020 m. gruodžio 10 d. paaiškino, kad per visą laką kiek bendrauja su R. S. narkotikus iš jo yra paėmęs kokius 4-5 kartus, tiksliai kiek pasakyti negali. Imdavo įvairiais kiekiais, nuo 50 g iki 100 g. Kaina narkotikų buvo ta pati - 6 eurai už gramą. Narkotikus parduodavo tik R. S. (1 t., b. l. 74-75). Atkreiptinas dėmesys, kad I. P., apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, nurodė, kad nuo 1997 m. su pertraukomis vartoja amfetaminą. Narkotikus pirkdavo iš įvairių žmonių, tame tarpe ir iš J. S.. Su juo susipažino 2015 m., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini). Iš J. S. amfetaminą pradėjo pirkti maždaug 2020 m. pavasarį. Iš jo amfetaminą pirkdavo 1-2 kartus per mėnesį po 20-50 g. Kai reikėdavo amfetamino, paskambindavo J. S. ir privažiuodavo prie jo namų (duomenys neskelbtini). Susitikus su J., jis pasakydavo kurioje vietoje miškelyje prie jo namų jis paliko narkotikus. Apie tai, kad narkotikus pirkdavo iš J. S., buvo apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau jo Nr. pasikeitė į Nr. (duomenys neskelbtini). Narkotikus visada pirkdavo tik iš J. S. (4 t., b. l. 20-21).
Šalies argumentai
18. Analizuojant nukentėjusiojo I. P. parodymus viso proceso metu, matyti, kad priešingai, nei skunde nurodo prokuroras, jo parodymai nebuvo nuoseklūs ir yra prieštaringi. Pažymėtina, kad pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) metu I. P. nurodė, kad kratos metu rastas psichotropines medžiagas įsigijo iš asmens, vardu ,,Š.“. Kiek vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad psichotropinių medžiagų įsigydavo iš J. S. ir R. S.. Tuo tarpu apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis teigė psichotropinių medžiagų savo vartojimui įsigydavęs tiek iš R. S., tiek iš A. A., o kiek vėliau apklaustas vėl pakeitė parodymus, teigdamas, kad psichotropinių medžiagų tais pačiais metais, bet skirtingais laikotarpiais įsigydavo tik iš J. S. ir R. S.. Taigi, priešingai, nei skunde nurodo prokuroras, I. P. viso proceso metu teikė skirtingas versijas dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, tiekėjų. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis labai tiksliai (pažymėdamas žemėlapyje) įvardino vietą, kurioje jam buvo paliekamos psichotropinės medžiagos – miškelyje prie (duomenys neskelbtini), tuo tarpu teisme teigė, kad psichotropines medžiagas jam perduodavo prie (duomenys neskelbtini) – vieną kartą ten, o kitą kartą gal kitur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo I. P. parodymai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje vertinti kaip nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nukentėjusysis I. P. daug metų vartoja psichotropines medžiagas, todėl nėra suinteresuotas atskleisti asmenį, tiekiantį jam draudžiamas medžiagas. Nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad I. P. atskleidė dalį savo psichotropinių medžiagų tiekėjų, tačiau, kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir keliantys didelių abejonių dėl jų patikimumo, tikrumo ir objektyvumo, juo labiau, kad jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
19. R. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepatvirtina ir jokie kiti byloje esantys įrodymai. 2020 m. lapkričio 18 d. kratos protokolas patvirtina, kad I. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta: krepšys, kuriame yra du metaliniai šaukšteliai su apnašomis; 14 vnt. plastmasinių užspaudžiamų maišelių su baltos spalvos dalelėmis (apnašomis); švirkštas su skysčiu; elektroninės svarstyklės su miltelių likučiais; metalinė dėžutė su: 1 elektroninėmis svarstyklėmis su miltelių likučiais, 3 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su baltos spalvos medžiaga, 9 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su rusvos spalvos medžiaga, 6 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su apnašomis, 1 plastmasiniu užspaudžiamu maišeliu su šviesiai rusva medžiaga; baltas plastmasinis maišelis su 13 plastmasinių užspaudžiamų maišelių su medžiaga; 5 plastmasiniai užspaudžiami maišeliai su rusvos spalvos medžiaga; švirkštas su skysčiu; plastikinis indelis „Ekstra“ su 4 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su medžiaga (1 t., b. l. 40–49). 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atlikus kratos metu I. P. rastų ir paimtų objektų tyrimą, nustatyta, kad kratos metu rastuose daiktuose yra metamfetamino, amfetamino, 4-fluorometamfetamino ir šių medžiagų pėdsakų, nurodyti rastų psichotropinių medžiagų kiekiai (1 t., b. l. 54–63). Prokuroro vertinimu, I. P. parodymus patvirtina 2020 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kurio metu I. P. atpažino R. S. kaip asmenį, iš kurio pirko narkotikus (t. l, b. l. 69-73). Vis dėlto, nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad R. S. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad tiek kratos I. P. gyvenamojoje vietoje protokolas, tiek specialisto išvada nepatvirtina R. S. kaltinimo, t. y. kad jis disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Šie įrodymai tik aplinkybę, kad nukentėjusysis I. P. savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropines medžiagas ir galimai jas platino (atsižvelgiant į tai, kad psichotropinės medžiagos buvo išskirstytos į maišelius, rastos svarstyklės, vertinant rastų medžiagų kiekį). Vis dėlto, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).
20. Apeliacinės instancijos vertinimu itin svarbu paminėti atliktas kratas pas S. ir A. (1 t., b. l. 145, 152), kurių metu nerasta jokių psichotropinių, narkotinių medžiagų pėdsakų, ar priemonių(maišelių, elektroninių svarstyklių) platinti narkotines priemones. Tuo tarpu, pas nukentėjusįjį P. rasta didelis kiekis psichotropinių-narkotinių medžiagų ir priemonių jas platinti.
21. Atlikus iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje I. P. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, išreikalautų daiktinių įrodymų – 53 celofaninių maišelių tyrimą, 2023 m. liepos 19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant pateiktų tirti maišelių, nebuvo rasta R. S. biologinių pėdsakų (5 t., b. l. 45–90). Sutiktina su prokuroru, kad dėl praėjusio laiko nuo pakuočių su psichotropinėmis medžiagomis suradimo, jų tyrimo kitais tyrimo metodais (naudoti daktiloskopiniai milteliai) iki minėto biologinio tyrimo atlikimo, gauti kitokias išvadas buvo išties maža tikimybė. Vis dėlto, jokie kiti byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina R. S. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
22. Nors, prokuroro vertinimu, nukentėjusiojo I. P. parodymus patvirtina slapti tyrimo veiksmai, pokalbio stenograma, 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities VPK KP ONTV vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. vasario 4 d. buvo leista I. P. R. S. ir jo bendrininkų (kartu veikiančių asmenų) atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurie atitiktų nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnyje, 260 straipsnyje, 266 straipsnyje požymius (užmegzti ryšį su R. S. ar jo nurodytais asmenimis, tartis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ar perdavimo, atsiskaitymo už jas, leidžiant iš R. S. ar jo bendrininkų įgyti narkotines, psichotropines medžiagas, ar jų pirmtakus (prekursorius), perduoti pinigus už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas bei naujai įgytas medžiagas gabenti ikiteisminio tyrimo pareigūnams) (1 t., b. l. 108–111). 2021 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.40 val. pas I. P. atvažiavo R. S., kuris po kiek laiko išėjo su liudytoju I. P. iš namo laiptinės ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini) kiemuose. Pokalbio metu dalyvavo trys asmenys: R. S., A. A. bei I. P., jie kalbėjosi dėl pinigų grąžinimo už anksčiau įgytas narkotines medžiagas. I. P. R. S. ir A. A. perdavė pinigus – 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūras už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas ir išsiskyrė (1 t., b. l. 115–116). Iš 2020 m. gruodžio 23 d. stenogramos matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. vykęs pokalbis tarp I. P., R. S. ir A. A. buvo stenografuotas (1 t., b. l. 117–119). 2022 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus pokalbio, įrašyto CD Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą, konstatuota: 1. Tyrimui pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini), esančiame kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117), yra fragmentų, kur užfiksuotos kalbos turinio nustatyti iš viso negalima arba negalima nustatyti kategoriškai; kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117) tyrimui pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini) jokių jo vientisumo pažeidimo, bet kokio skaitmeninio koregavimo pėdsakų nenustatyta (4 t., b. l. 106–117). Vertinant šiame nuosprendžio punkte nurodytus įrodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi I. P. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir pokalbio su nuteistuoju R. S. ir jo bendrininkais metu, bendrauti dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Vadovaujantis šia nutartimi, I. P. turėjo susitikti su nuteistaisiais ir pokalbio metu kalbėtis dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų įsigijimo bei skolos už praeityje įsigytas psichotropines medžiagas. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.40 val. įvykęs I. P. susitikimas su R. S. ir A. A.. Vis dėlto, nei byloje esanti tyrėjo surašyta stenograma, nei kartu su ekspertizės aktu pateikta stenograma nepatvirtina, kad pokalbio tarp nukentėjusiojo I. P. ir nuteistųjų, metu buvo tartasi dėl narkotinių/ psichotropinių medžiagų įsigijimo ar kalbama apie skolą už jau įsigytas narkotines/psichotropines medžiagas. Netgi priešingai – šio pokalbio metu asmenys kalbasi apie skolą trečiajam asmeniui, nenurodant skolos kilmės, iš kurių konteksto negalima aiškiai suprasti pokalbio turinio, esmės. Atsižvelgiant į tai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole visiškai nepagrįstai nurodoma, kad asmenys kalbėjosi dėl pinigų grąžinimo už anksčiau įgytas narkotines medžiagas, kadangi tai yra byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta prielaida ir subjektyvus tyrėjo situacijos vertinimas. Kolegijos vertinimu, vertinant ekspertizės akte stenografuotą nurodyto pokalbio turinį, akivaizdu, kad I. P. nesikalbėjo su nuteistaisiais dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kadangi tokiu atveju būtų akivaizdžiai ir iššaukęs A. ir S. nusistebėjimą, nesutikimą dėl tokių aplinkybių. Akivaizdu, kad P. suprato, jei jis kalbės su A. ir S. apie psichotropines medžiagas ir narkotikus, tai jis tuo pačiu paneigs savo duotus parodymus apie įsigijimą narkotinių medžiagų iš kaltinamųjų ir taps aišku, kad jis juos apkalba. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad P. dėl to ir vengė vykdyti teismo nutartyje nurodytus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. P. buvo naudinga neatskleisti tikrojo narkotinių/psichotropinių medžiagų tiekėjo, išvengti skolos ir sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors apeliaciniame skunde prokuroras akcentuoja I. P. parodymus apie tai, kad stenografuoto pokalbio metu buvo kalbama apie skolą nuteistiesiems, o ne trečiajam asmeniui už narkotikus, tačiau nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Kartu pažymėtina, kad asmens kaltė negali būti grindžiama subjektyviu prokuroro atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.
23. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šioje byloje R. S. buvo inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir platinimas. Vis dėlto, šios alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta kada, kur, iš kokio asmens, už kokią pinigų sumą R. S. įsigijo kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas. Išteisintasis R. S. viso proceso metu savo kaltę neigė, o byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad jis nuo 2020 m. vasaros įgijo inkriminuojamas psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Kaltinime apskritai nėra nurodyta kur, iš kokio asmens, už kokią pinigų sumą išteisintasis įsigijo inkriminuojamas medžiagas. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių R. S. kaltę, įsigyjant narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, psichotropinių medžiagų gabenimo, pardavimo I. P. taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nors šių aplinkybių egzistavimą prokuroras viso proceso metu bandė įrodinėti nukentėjusiojo I. P. parodymais, tačiau jie pripažinti nepatikimais dėl šiame nuosprendyje nurodytų motyvų. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad R. S. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistųjų R. S. ir A. A. gynėjų apeliacinių skundų
24. Pažymėtina, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.
25. Pažymėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant bei lyginant tarpusavyje ir nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.
26. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau įvardytų reikalavimų, pripažindamas R. S. ir A. A. kaltais pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo išvadas grindė prielaidomis, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendžio priėmimą (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
28. Kolegija, iš naujo įvertinusi įrodymų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad R. S. ir A. A. dėl kaltinimo, padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad neturėdami teisėto pagrindo ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. gruodžio 9 d. atvirai vertė I. P. tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti 1000 Eur, kaip atlygį už tyrimo metu nenustatyto asmens ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 18 d. I. P. perduotą 100 g psichotropinių medžiagų mišinio ir už dar anksčiau tyrimo metu nenustatyto asmens I. P. perduotas psichotropines medžiagas. R. S. ir A. A., vykdydami bendrą sumanymą, nukreiptą į svetimo turto užvaldymą, ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.30 val. atvyko į susitikimą su I. P., vykusį (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu, veikdami bendrai ir neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė I. P. perduoti turtą – 1000 Eur, grasindami fiziniu smurtu, t. y. nurodydami, kad netenkinus reikalavimų, su I. P. bus fiziškai susidorota, bei vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, iš I. P. priėmė 350 Eur, kaip dalį reikalaujamo turto, kartu nurodydami perduoti likusią dalį 650 Eur. Tokiu būdu R. S. ir A. A. 2020 m. gruodžio 9 d., neturėdamas teisėto pagrindo, veikdami bendrai, grasindami fiziniu smurtu, naudodami psichinę prievartą, atvirai vertė I. P. perduoti turtą – 1000 Eur ir bendrais veiksmais iš I. P. priėmė dalį reikalaujamo turto – 350 Eur sumą ir toliau vertė perduoti likusį turtą – 650 Eur – išteisinami, kadangi nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismas A. A. ir R. S. kaltę, padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, grindė šiais įrodymais:
29.1. nukentėjusiojo I. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad su abiem kaltinamaisiais yra pažįstamas apie pusę metų, su abiem susipažino vienu metu, susipažinimo aplinkybių nepamena. Nežino, ar kaltinamieji vietiniai, susipažino (duomenys neskelbtini). Su kaltinamaisiais jo (nukentėjusiojo) niekas nesieja. Susipažinę bendravo apie narkotikus – kalbėdavo, kad jis (nukentėjusysis) galėtų pirkti narkotikų. Norėjo įsigyti narkotikų savo vartojimui – vartoja nuo 35 metų, nėra gydęsis nuo priklausomybės narkotikams. Gal metus laiko vartoja amfetaminą. Su kaltinamaisiais bendravo dėl narkotikų, nes buvo pigiau, jų kaina mažesnė. Dėl kainos kalbėjo su R. ir A. Pavyko susitarti. Nepamena, kiek ir kokių medžiagų įsigijo, tačiau kaltinime medžiagos ir kiekiai įvardinti teisingai. Draudžiamų medžiagų įsigijo iš abiejų kaltinamųjų. Narkotines medžiagas jam (nukentėjusiajam) perdavė fiziškai. Įsigytas medžiagas laikė namuose, ten, kur rado pareigūnai – spintelėje virtuvėje, nebuvo paslėptos. Turi tris vaikus, kurie gyvena su juo (nukentėjusiuoju), turi automobilį „Seat Toledo“, įsigytą maždaug prieš tris mėnesius. Iki to laiko taip pat turėjo automobilį ir žmona turėjo. Turėjo „Volkswagen Caddy“, žmona – „Beetle“ automobilį. Medžiagas pirko sutartoje vietoje. Tikriausiai medžiagas visada perduodavo toje pačioje vietoje, neapmena, kaip parašyta, tai taip yra. Buvo sutarta, kad atsiskaitys, kai turės pinigų. Kaltinamuosius tenkino, kad atsiskaitys ne iš karto. Gyvena iš darbo pajamų, žmona augina vaikus. Dėl grasinimo fiziniu smurtu – grasino, kad grąžintų pinigus, o jis (nukentėjusysis) neturėjo pinigų. Maždaug 700 Eur skolingas. Galvojo, kad grasinimai realūs – kaip gali būti nerealūs, kai yra skolingas ir atvažiuoja naktį. Abu kaltinamieji jam (nukentėjusiajam) žodžiu grasino, kad už skolą atiduotų automobilį. Nepasakė, ar jo (nukentėjusiojo), ar sutuoktinės automobilį turės atiduoti. Kaltinamieji žinojo, kur jis gyvena. Grąžino 350 Eur skolos dalį – tuos pinigus gavo iš pareigūnų. Šiuo metu jau pusė metų, kaip narkotinių medžiagų nevartoja. Kratos metu buvo rastas amfetaminas – apie 40 g amfetamino. Tą narkotikų kiekį buvo įgijęs iš kaltinamųjų. Buvo įgijęs 100 g, bet dalį jau buvo suvartojęs. 100 g kaina 600 Eur. Kratos atlikimo dieną nebuvo sumokėjęs. Po kratos atlikimo teko su kaltinamaisiais bendrauti apie tai, kaip grąžinti pinigus. Tas susitikimas įvyko VI forte, netoli kur gyvena. Kaltinamųjų telefono numerių neturėjo. Jam kaltinamieji taip pat nėra skambinę. Visada bendraudavo gyvai. Su kaltinamaisiais susitikdavo kieme, kaltinamieji yra atėję į namus. Po kratos pirmo susitikimo metu jis (nukentėjusysis) pasakė, kad buvo pareigūnai, kad paėmė medžiagas, kad neturi kaip atiduoti pinigų. Pasakė terminą, iki kada turi grąžinti, o jis (nukentėjusysis) nespėjo. Prasidėjo grasinimai. Grasinimai buvo turto sunaikinimu, sveikatos sutrikdymu. Grasino automobilius sunaikinti, autoparką. Buvo reikalaujama grąžinti 700 Eur, o paskui suma pasidarė 1000 Eur. Eidavo į susitikimus su kaltinamaisiais, nes buvo skolingas. Vykdo individualią veiklą – viską, kas susiję su automobilių remontu. Yra tekę dirbti prie staklių, prie medžio. Kaltinime nurodytu laikotarpiu šeimos pajamos buvo apie 1000 Eur. Skolą ketino grąžinti iš savo uždirbtų pinigų. Nebuvo pašalinių asmenų, kurie būtų matę, kaip tariamasi dėl narkotinių medžiagų, kaip jos perduodamos. Nagrinėjamų įvykių laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo adresu gyveno 5 metus. Prieš tai pas tėvus gyveno, ne tame pačiame rajone. Įsigytos narkotinės medžiagos buvo supakuotos viename celofane. Kratos metu rastos medžiagos jau buvo išskirstytos. Jos buvo išskirstytos „iš akies“. Į pareigūnus kreipėsi žodžiu, nurodydamas, kad reikalauja pinigų – pareigūnai davė pinigus, kad jis (nukentėjusysis) paduotų. Dėl to susitikimo su kaltinamaisiais buvo susitarę iš anksto. Pareigūnams nurodė, kad dviese atvažiuoja ir grasina. Grasinta buvo po kratos – tai būdavo susitikimai, du ar trys susitikimai buvo. Kaltinamuosius informavo, kad pas jį (nukentėjusįjį) buvo krata. Jie sakė, kad tai jo (nukentėjusiojo) reikalas, kad vis tiek turi grąžinti pinigus. Po antro grasinimo kreipėsi į pareigūnus. Po pirmo grasinimo į pareigūnus nesikreipė, nes galvojo, kad surinks pinigus. Grasino abu kaltinamieji. A. sakė, kad jei nebus pinigų, tai sulaužys, kad „vaikščiosi be kojų“ ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas keturis kartus – apklausiamas sakė teisybę. Gali būti, kad kratos metu pas jį (nukentėjusįjį) rastos dvi svarstyklės. Narkotinėmis medžiagomis neprekiavo. Medžiagas svėrėsi, kad nebūtų per daug, kad neviršyti 2 g. Skolingas buvo tik kaltinamiesiems – R. ir A. Skolingas jiems abiem. Neklausdavo, iš kur R. gaudavo medžiagas. Jam (nukentėjusiajam) narkotines medžiagas perduodavo prie (duomenys neskelbtini). Vieną kartą ten, o kitą kartą gal kitur perduodavo narkotines medžiagas. Žmona žinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, vaikai nežinojo. A. vardą, pavardę sužinojo pas tyrėjus, jau po pinigų perdavimo. Iki tol vardus asmenų žinojo – žinojo, kad R. ir A. Pareigūnams įvardijo, kad R. ir A. grasina. J. S. jam (nukentėjusiajam) pažįstamas – J. S. byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Iš J. S. taip pat įsigydavo narkotines medžiagas – tais pačiais metais, bet ne tuo pačiu laikotarpiu. Iš J. S. įsigydavo amfetaminą. Keitė tiekėjus, gal pigiau buvo. Įsigydavo tik iš S., iš S., o kitų asmenų nebuvo. Įsigydavo tik sau. Negali pasakyti, kokiais kiekiais ir iki kada 2020 m. iš J. S. pirko narkotines medžiagas. Su J. S. buvo visiškai atsiskaitęs. Perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis patvirtino jų teisingumą. Nukentėjusysis papildomai parodė, kad ankstesnėse apklausose davė analogiškus parodymus. Pas jį A. A. buvo atvykęs gal du kartus reikalauti pinigų, tai buvo du ar trys kartai. Apklausiamas 2020 m. gruodžio 3 d. jau žinojo, kad A. A. buvo atvykęs. Negali paaiškinti, kodėl pirmųjų apklausų metu parodymus davė tik apie vieną kaltinamąjį. Iki 2020 m. narkotikų įsigydavo iš įvairių žmonių. 2020 m. narkotinių medžiagų įsigydavo tik iš J. S. ir iš R. S.. Po garso įrašo perklausos apklaustas papildomai nukentėjusysis parodė, kad garso įraše užfiksuoto pokalbio metu kalba ėjo apie pinigus už narkotines medžiagas. Jis (nukentėjusysis) pinigus turėjo paduoti kaltinamiesiems, ne kažkam kitam – save laikė skolingu būtent kaltinamiesiems. Garso įrašas darytas lauke, konkrečiau – prie (duomenys neskelbtini), neatsimena, kaip mokykla vadinasi. Pinigų buvo skolingas už narkotikus. Detaliai pokalbio neatsimena, daug laiko praėjo. Medžiagas pirko iš abiejų kaltinamųjų. Jam (nukentėjusiajam) grasino, kad autoparką praretins. R. S. grasino, kad automobilius praretins. Suprato, kad gali susprogdinti, nuvaryti ar padegti mašiną, t. y. taip suprato pasakymą „praretins“. Iš pokalbio suprato, kad tuos veiksmus atliks kaltinamieji. Neatsimena, ar su kaltinamaisiais jį siejo darbiniai reikalai. Nenori prisiminti, ką dirbo. Jaunystėje dirbo su medžiu, tačiau neatsimena, kada tiksliai, negali pasakyti, koks buvo darbo su medžiu pobūdis. Garso įrašymo įrangą, kuria užfiksuotas byloje esantis garso įrašas, jam davė pareigūnai. Pokalbio metu aparatūra buvo įjungta, po pokalbio išjungė. Eidamas susitikti su kaltinamaisiais turėjo tikslą atiduoti pinigus už narkotikus.
29.2. nukentėjusiojo I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jis nuo 1997 m. su pertraukomis vartoja amfetaminą. Į diena suvartoja nuo 1 iki 3 g amfetamino. Narkologiniame dispanseryje neregistruotas. Narkotikus pirkdavo iš įvairių žmonių. Tuos narkotikus, kuriuos policija rado jo namuose 2020 m. lapkričio 18 d. darant kratą, pirko iš vyruko, pravarde „Š.“, kurį atpažino parodymo atpažinti asmenį iš nuotraukų metu, ir nuo tada žino, kad jo vardas R. S.. Iš R. S. amfetaminą pradėjo pirkti maždaug 2020 m. vasarą, tikslaus laiko pasakyti negali. Kaip susipažino su R. S., dabar jau nepamena. 2020 m. vasarą – vieno pokalbio su R. S. metu pasakė R. S., kad vartoja amfetaminą, tada R. S. pasiūlė pirkti amfetaminą iš jo (R. S.), bet ne po vieną gramą, o po daugiau, maždaug po 40-50 g iš karto. Pasakė jam (R. S.), kad iš karto pinigų tokiam kiekiui neturės ir jis pasiūlė pirkti iš jo amfetaminą į skolą po 6 Eur už gramą. Jis (nukentėjusysis) sutiko pirkti iš R. S. narkotikus po 6 Eur už gramą. Tikslaus kiekio, po kiek gramų pirks iš R. S. narkotikus, neaptarė, jis (nukentėjusysis) tik paminėjo, kad pirks ne daugiau nei po 100 gramų, geriausia būtu, kad parduotų mažesniais kiekiais. Nuo to laiko R. S. jam parduodavo po 20-50 g narkotikų. Kiek tiksliai kartų ir kokį kiekį narkotikų pirko iš R. S., pasakyti negali, neatsimena, bet maždaug 3-4 kartus, po 20-50 gramų. Tik paskutinį kartą R. S. jam į skolą pardavė 100 g narkotikų. Pirkimas narkotikų vykdavo taip: R. S. 1-2 kartus per mėnesį atvažiuodavo pas jį (nukentėjusįjį) į namus ir arba pasakydavo, kad sutartoje vietoje, miškelyje prie (duomenys neskelbtini), paliko jam (nukentėjusiajam) parduodamus narkotikus, arba pasiimdavo pinigus už anksčiau parduotus narkotikus. Vietą, kur R. S. palikdavo narkotikus, gali parodyti žemėlapyje. Toje vietoje R. S. palikdavo narkotikus maišelyje ir truputį užmetęs žemėmis. Už paskutinį kartą „į skolą“ nupirktus narkotikus turėjo R. S. sumokėti 600 Eur ir dar buvo jam skolingas 100 Eur už amfetaminą nuo seniau. Viso R. S. turėjo atiduoti 700 Eur už parduotus narkotikus. 2020 m. lapkričio 18 d. policija padarė kratą ir paėmė iš jo (nukentėjusiojo) visus narkotikus, kurių dar nebuvo suvartojęs. Kai policija paėmė narkotikus, apsisprendė nebevartoti narkotikų (1 t., b. l. 78–81).
29.3. liudytojo V. S. parodymais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad jis dirbo Vokietijoje su A. – ten su juo ir susipažino. A. buvo atsakingas darbuotojas, todėl ir Lietuvoje susiskambino. Jis (liudytojas) norėjo padaryti tokią kaip terasą, kaip pavėsinę, šia informacija pasidalino su A. – reikėjo padaryti pavyzdinę, bandomąją terasą. Jis (liudytojas) nupirko lentas, atvežė čia, į (duomenys neskelbtini), viskas buvo tvarkoje. Atvažiavo patikrinti, žmonės dirbo, o kai laikas priėjo prie dažymo, tai dažyti nepavyko. Kaip A. jam pasakojo, kad tas bendras pažįstamas darbuotojas, kurį yra matęs tik kokius tris-keturis kartus, bandė pataisyti sugadintas lentas, bet nieko nesigavo. Iš sugadintų lentų 4 šuns būdas padarė. A. jam (liudytojui) liko skolingas 1000 Eur, bet tai ne A. sugadino, o tas žmogelis, kur dažė. A. V., jo (liudytojo) darbuotojas, dar buvo atvažiavęs ir matė, tai gali paliudyti. Jis (liudytojas) prarado ir užsakymą, ir medieną. Viskas vyko lygtais 2020 metais. A. – tai A. A.. Savo medieną atvežė A., todėl A. ir yra skolingas. Be pokalbio, jokių kitų priemonių skolai išieškoti nesiėmė. Tikrai nežino, ar A. ėmėsi kokių nors priemonių. Retai su A. bendrauja – jis (liudytojas) gyvena savo gyvenimą, stato medinius namukus, turi savo įmonę. Tuo laikotarpiu pats fiziškai per savo įmonę nespėjo pagaminti terasos, todėl pasiūlė A. Nepamena, ar buvo kokia nors sutartis sudaryta. Matė asmenį, kuris dažė medieną. Kol mediena buvo nedažyta, tai buvo labai gražu, o jau kai ją nudažė, tai nieko nebeliko. A. yra tvarkingas žmogus, kai susiskambina, tai A. vis atsimena, kad kai jis (A.) susitvarkys visus reikalus, tai pasistengs viską grąžinti. 2020 metais mediena buvo pirkta ir Švenčionyse, ir Kaune, ir Kazlų Rūdoje. „T.“ – tai Vilniaus įmonė. Su medieną dažiusiu žmogumi dėl skolos nėra kalbėjęs. Reikalavo iš (duomenys neskelbtini) grąžinti jam (liudytojui) pinigus už medieną. R. S. jam (liudytojui) yra pažįstamas – kai atvežė į (duomenys neskelbtini) medieną, su R. S. ir susipažino.
29.4. liudytojo O. V. parodymais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad yra matęs A. – jis (liudytojas) su kolega vežė medieną ir atvežę medieną su kolega ją iškrovė. Tai buvo prieš kelis metus. Medieną vežė ir sau – dalį medienos palikę pas juos angare išvažiavo. Kolegos vardas V. V. paprašė jo (liudytojo) iškrauti tą medieną, tai vyko truputį už (duomenys neskelbtini). V. paprašė dalį medienos užvežti jiems pakeliui – ten buvo A. ir dar vienas ten vaikščiojo. Su angare buvusiais žmonėmis jis (liudytojas) nebendravo, tik užvažiavo, iškrovė medieną ir viskas, ir išvažiavo. Apie vežtos medienos dokumentus nieko nežino, viskas buvo pas V. V. sakė, kad turėjo būti daroma terasa. A. yra matęs du kartus, antrą kartą, kai važiavo dėl sugadintos medienos. Ta mediena buvo sugadinta, tai V. S. važiavo aiškintis, o jis (liudytojas) tiesiog kartu su juo važiavo, sėdėjo mašinoje, o jie kalbėjosi lauke, jis (liudytojas) tikrai negirdėjo, ką jie kalbėjo, nes sėdėjo mašinoje. Kas buvo tai medienai, neatsimena. Ten buvo lentos, jų išmatavimų nepamena.
29.5. 2020 m. lapkričio 18 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratą I. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: krepšys, kuriame yra du metaliniai šaukšteliai su apnašomis; 14 vnt. plastmasinių užspaudžiamų maišelių su baltos spalvos dalelėmis (apnašomis); švirkštas su skysčiu; elektroninės svarstyklės su miltelių likučiais; metalinė dėžutė su: 1 elektroninėmis svarstyklėmis su miltelių likučiais, 3 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su baltos spalvos medžiaga, 9 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su rusvos spalvos medžiaga, 6 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su apnašomis, 1 plastmasiniu užspaudžiamu maišeliu su šviesiai rusva medžiaga; baltas plastmasinis maišelis su 13 plastmasinių užspaudžiamų maišelių su medžiaga; 5 plastmasiniai užspaudžiami maišeliai su rusvos spalvos medžiaga; švirkštas su skysčiu; plastikinis indelis „Ekstra“ su 4 plastmasiniais užspaudžiamais maišeliais su medžiaga (1 t., b. l. 40–49).
29.6. 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus kratos metu I. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų objektų tyrimą, konstatuota: 1. Šviesiai rudos spalvos medžiagos iš 4 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių indelyje „Ekstra“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,245 g; 2. Gelsvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,057 g, ir psichotropinės medžiagos – tikėtina 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos); 3. Balkšvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,007 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai; 4. Rausvos spalvos milteliuose iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai; 5. Ant bespalvio užspaudžiamo maišelio iš krepšio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino pėdsakai; 6. Baltos spalvos milteliuose ir vatos tamponuose iš 4 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,020 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,001 g; 7. Ant 2 vnt. metalinių šaukštų iš krepšio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai; 8. Ant elektroninių svarstyklių iš krepšio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) paviršiaus yra psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakai; 9. Rusvos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 10 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,099 g; 10. Baltos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 4 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių baltos spalvos maišelyje, kuris yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,013 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,003 g; 11. Rusvos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 9 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių baltos spalvos maišelyje, kuris yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,127 g; 12. Gelsvos spalvos medžiagos iš bespalvio užspaudžiamo maišelio su mėlynos spalvos juostele, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,002 g; 13. Ant 2 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių (su užrašu „Rubin“; su nusitrynusia etikete), esančių krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakai; 14. Ant elektroninių svarstyklių iš metalinės dėžutės „I. C.“, esančios krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), paviršiaus yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino pėdsakai ir, tikėtina, 4-fluorometamfetamino pėdsakai; 15. Rudos spalvos nevienalytės medžiagos iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1,847 g, ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos); 16. Baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,031 g; 17. Baltos spalvos medžiagos likučiuose ir vatos tamponuose iš 3 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,015 g, ir metamfetamino, kurio masė yra 0,001 g; 18. Ant 3 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino pėdsakai; 19. Ant vieno bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta; 20. Ant vieno bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino pėdsakai; 21. Rusvos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 9 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,084 g, ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos) (1 t., b. l. 54–63).
29.7. 2020 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. vasario 4 d. buvo leista I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo bendrininkų (kartu veikiančių asmenų) atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (kurie atitiktų nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnyje, 260 straipsnyje, 266 straipsnyje požymius, t. y. leista I. P. užmegzti ryšį su R. S. ar jo nurodytais asmenimis, leista šių kontaktų metu tartis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ar perdavimo, atsiskaitymo už jas, taip leidžiant iš R. S. ar jo bendrininkų įgyti narkotines, psichotropines medžiagas, ar jų pirmtakus (prekursorius), kartu leista R. S. perduoti pinigus už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas bei leista naujai įgytas medžiagas gabenti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bei taip įgyti R. S. ir jo galimų nusikalstamos veiklos bendrininkų pasitikėjimą, nustatyti jų anketinius duomenis, nustatyti, iš kur įgyja, kam platina, bei kur laiko narkotines, psichotropines medžiagas ar jų pirmtakus. Leista šių veiksmų atlikimo metu slapta daryti pokalbių ar kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir (ar) garso įrašus, slapta naudoti kitas technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant tarpusavio pokalbius, kitokį susižinojimą ar kitokius veiksmus (1 t., b. l. 108–111).
29.8. 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti nusikalstamos veikos mechanizmą, t. y. išsiaiškinti nusikalstamą veiką darančius asmenis, jų tarpusavio ryšius, narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekėjus, slėpimo bei laikymo vietas, narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimui buvo naudojami 350 (trys šimtai penkiasdešimt) eurų, t. y. 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūros, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112–114).
29.9. 2021 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.40 val. pas I. P., adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo R. S., kuris po kiek laiko išėjo su liudytoju I. P. iš namo laiptinės ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu dalyvavo trys asmenys: R. S., A. A. bei I. P., jie kalbėjosi dėl pinigų grąžinimo už anksčiau įgytas narkotines medžiagas. Pokalbio metu A. A. I. P. spaudžia grąžinti visus pinigus už anksčiau įgytas narkotines medžiagas, kitaip su juo bus susidorojama kitu būdu, tai yra: „Praretins sveikatą“, „Praretins autoparką“. Taip pat pokalbio metu aptariama pinigų gražinimo problematika ir jos etapai. Iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad jame dominuoja A. A., kuris duoda nurodymus, taip pat nurodoma, kad I. P. neva „pakišo“ A. A. prieš kitus žmones. I. P. R. S. ir A. A. perdavė pinigus – 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūras, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini), už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas ir išsiskyrė. Tada iš karto po susitikimo R. S., A. A. buvo sulaikyti Kauno AVPK Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnų (1 t., b. l. 115–116).
29.10. 2020 m. gruodžio 23 d. stenograma, iš kurios matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. vykęs pokalbis stenografuotas (1 t., b. l. 117–119), CD Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120; 3 t., b. l. 117).
29.11. 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniu pranešimu „Dėl atlikto darbo bei pasiektus rezultatus“, kuriame pateikta informacija apie tai, kad 2020 m. gruodžio 9 d. vykusio pokalbio metu I. P. perdavė 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūras, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Po pinigų perdavimo buvo sulaikyti R. S., A. A., iš kurių minėtos kupiūros buvo išimtos (1 t., b. l. 124–125).
29.12. 2020 m. gruodžio 16 d. slapto sekimo protokolu, kuriame nurodoma, kad slaptas sekimas pradėtas 2020 m. gruodžio 9 d. 14.00 val. baigtas 2020 m. gruodžio 9 d. 18.30 val. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad nuo 14.00 val. buvo stebimas namas, adresu (duomenys neskelbtini), norint slaptai sekti R. S., gim. (duomenys neskelbtini) 18.04 val. R. S. atėjo į (duomenys neskelbtini). 18.12 val. R. S. su vyru, atpažintu kaip I. P., gim. (duomenys neskelbtini), išėję iš minėtos laiptinės nuėjo (duomenys neskelbtini) link. 18.14 val. R. S. su I. P. atėję prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato (duomenys neskelbtini), susitiko su vyru, atpažintu kaip A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir tarpusavyje bendravo. 18.21 val. R. S. su A. A. įsėdo į pilkos spalvos automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. I. P. nuėjo (duomenys neskelbtini) namo link. 18.25 val. R. S. su A. A. atvažiavo prie namo, adresu(duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Surašyta slapto sekimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7–9).
29.13. 2020 m. gruodžio 9 d. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota R. S. asmens krata. Matyti, kad atliekant kratą tarp kitų daiktų pas R. S. rastos ir paimtos trys kupiūros po 50 eurų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90–93).
29.14. 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pas R. S. asmens kratos metu rastų ir paimtų 50 eurų kupiūrų apžiūra. 3 kupiūros po 50 eurų grąžintos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai (1 t., b. l. 131–134).
29.15. 2020 m. gruodžio 9 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota krata, atlikta R. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą nieko nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 145–149).
29.16. 2020 m. gruodžio 9 d. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota A. A. asmens krata. Matyti, kad atliekant kratą tarp kitų daiktų pas jį rastos ir paimtos keturios kupiūros po 50 eurų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189–190).
29.17. 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pas A. A. asmens kratos metu rastų ir paimtų 50 eurų kupiūrų apžiūra. 4 kupiūros po 50 eurų grąžintos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai (1 t., b. l. 131–134).
29.18. 2022 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus pokalbio, įrašyto CD Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą, konstatuota: 1. Tyrimui pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini), esančiame kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117), yra fragmentų, kur užfiksuotos kalbos turinio nustatyti iš viso negalima arba negalima nustatyti kategoriškai; 2. Tiriamojo garso įrašo (duomenys neskelbtini), esančio kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117), stenograma pateikta šio ekspertizės akto 1 priede; 3. Kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117) tyrimui pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini) jokių jo vientisumo pažeidimo, bet kokio skaitmeninio koregavimo pėdsakų nenustatyta. Pateikto garso įrašo charakteristikos pilnai atitinka Kauno apskrities VPK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2021-01-07 Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole nurodytą garsą įrašančią priemonę (4 t., b. l. 106–117).
29.19. 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaita-faktūra, serija TRANS Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ji išrašyta už pardavėjo UAB „T.“ pirkėjui V., UAB parduotą statybinę medieną. Už medieną mokėtina suma yra 1722 Eur (5 t., b. l. 132).
29.20. 2021 m. kovo 25 d. kasos pajamų orderio kvitu, serija TRA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „T.“ priėmė iš UAB ,,V.“ 1722 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija TRANS Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 133).
30. BK 181 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009 ir kt.). BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę.
31. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su narkotikais niekada neturėjo jokių reikalų. Su nukentėjusiuoju I. P. susipažino, kai nukentėjusysis pas juos dirbo. Jį su nukentėjusiuoju supažindino R. S.. I. P. paėmė nudažyti terasos medieną, adresu (duomenys neskelbtini). Su I. nesitarė dėl konkretaus atlygio už šį darbą. I. P. tą medieną sugadino. Tokiu būdu susidarė 1 000 Eur I. P. skola už sugadintą medieną. Nukentėjusysis žadėjo, kad skolą grąžins, tačiau jos negrąžino. Tai turėjo būti jų pirma pavyzdinė terasa. Ją darė 2019 ar 2020 metais, norėjo daryti verslą. Kolega V. S. pirko medieną, R. S. medieną supjovė. Kadangi R. S. dažyti nemokėjo, tai jis paėmė dažymui nukentėjusįjį. Nuteistasis liko skolingas V. už medieną. Jokia sutartis su I. P. nebuvo sudaryta. Nuteistasis nėra niekam grasinęs, nėra nieko nei pirštu palietęs. Nei nukentėjusiojo, nei jo šeimos nepažįsta. Apkaltindamas jį ir R. nukentėjusysis siekia išvengti skolos.
32. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neturi nieko bendro su narkotikais. I. P. pažįsta apie 10 metų, jie yra iš vieno rajono. Nuteistasis A. A. medienos dažymo darbams surado I. P.. Šis patikino, kad tikrai nudažys, kad moka. Nieko I. P. nepadarė, tik sugadino viską. Pokalbyje dėl skolos nuteistasis dalyvavo, o buhalteriją ir visus paskaičiavimus vedė A. A.. Skola yra 1000 Eur. Nuteistasis supjovė tas lentas, su juo turėjo atsiskaityti už šį darbą, jeigu būtų išėjusi ta terasa, bet pinigų negavo. Iš jo pinigų niekas nereikalavo – V. iš Vilniaus prašė A. A.. Nuteistasis ėjo pas I. P., prašydamas: „drauguži, duok kažkokių pinigų“, tačiau I. P. iš viso dingo. Policija pagavo I. P., rado narkotikus, ir nuteistuosius „sudirbo“. Turi bendrų pažįstamų su I. P.. Nukentėjusysis turi tris ar keturis vaikus, tad norėjo padėti žmogui. Kaip supranta, V. viską ir finansavo. V. dirba su mediena, jis turi firmą kažkokią, darbininkų. Nuteistojo telefone yra nuotraukų, kuriose užfiksuota pavėsinė, sugadintos lentos.
33. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis I. P. paaiškino, kad iš abiejų nuteistųjų įsigijo kaltinime nurodytas medžiagas. Buvo sutarta, kad už jas atsiskaitys, kai turės pinigų. Po kratos atlikimo teko su kaltinamaisiais bendrauti apie tai, kaip grąžinti pinigus. Pirmo susitikimo metu nukentėjusysis pasakė nuteistiesiems, kad buvo pareigūnai, kad paėmė medžiagas, kad neturi kaip atiduoti pinigų. Jie sakė, kad tai jo (nukentėjusiojo) reikalas, kad vis tiek turi grąžinti pinigus. Nuteistieji pasakė jam terminą, iki kada turi grąžinti, o jis (nukentėjusysis) nespėjo. Prasidėjo grasinimai. Jam nuteistieji žodžiu grasino, kad šis grąžintų pinigus, už skolą atiduotų automobilį. Maždaug 700 Eur skolingas. Galvojo, kad grasinimai realūs, kadangi yra skolingas ir pas jį nuteistieji atvažiavo naktį. Nuteistiesiems grąžino 350 Eur, kuriuos gavo iš pareigūnų. Grasinimai buvo turto sunaikinimu, sveikatos sutrikdymu. Grasino automobilius sunaikinti, autoparką. Buvo reikalaujama grąžinti 700 Eur, o paskui suma pasidarė 1 000 Eur. Vykdo individualią veiklą – viską, kas susiję su automobilių remontu. Į pareigūnus kreipėsi žodžiu, nurodydamas, kad atvažiuoja dviese, grasina ir reikalauja pinigų. A sakė, kad jei nebus pinigų, tai sulaužys, kad „vaikščiosi be kojų“ ir pan. Skolingas buvo tik kaltinamiesiems – R. ir A.
34. 2020 m. gruodžio 3 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. P. nurodė, kad už įsigytą amfetaminą turėjo R. S. sumokėti 600 eurų ir dar buvo jam skolingas 100 eurų už amfetaminą nuo seniau. 2020 m. lapkričio 27 d. apie 9 val. pas jį į namus atėjo R. S. ir paprašė grąžinti skolą už narkotikus, t. y. 700 eurų. Pasakė jam, kad pinigų neturi. R. liepė greičiau susirasti pinigų ir jam grąžinti skolą. Po to R. S. vėl atėjo pas į namus 2020 m. gruodžio 1 d. apie 20-21val. ir vėl reikalavo pinigų. Pasakė, kad dar neturi pinigų. Tada R. S. jau griežtu tonu pasakė, kad jei nebūtų jo geras pažįstamas, tai jau senai būtų ,,sulaužytas“ už tą skolą ir liepė būtinai iki švenčių surasti pinigų ir grąžinti jam 700 eurų. R. S. žino, kad policija iš jo paėmė visus turėtus narkotikus 1 t., b. l. 67-68). 2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas nukentėjusysis I. P. nurodė, kad po to, kai policija paėmė iš jo visus narkotikus, R. S. kalbėtis su juo dėl pinigų pradėjo važinėti su vyru, kurį vadino ,,A.“. 2020 m. lapkričio 27 d. R. S. buvo atvažiavęs su ,,A.“. Kalbėtis išėjo į lauką ir kalbėdamiesi ėjo iki buvusio restorano (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ir R. S. ir A. A. klausinėjo kaip policija iš jo paėmė narkotikus, kaip viskas buvo ir dėl ko taip įvyko. Po to pasakė, kad pinigus vis tiek reikės atiduoti, t. y. 700 eurų, sakė ,,rink pinigus kur nori, bet, kad iki švenčių pinigai būtų“. Po to 2020 m. gruodžio 1 d. jie abu vėl atvažiavo pas jį, bet jau vakare. To susitikimo metu pasakė, kad pinigų neturi. Tada jie pasikeisdami, abu pradėjo grasinti, sakė ,,užpisai, kiek gali tempti gumą“, ,,jei iki 2020 m. gruodžio 7 d. nesusitvarkai, turėsi perrašyti mašiną“, ,,niekas su tavimi nežais, sveikatos neturėsi, vaikai iš namų neišeis“. Be to pasakė, kad turi sumokėti jau ne 700 eurų, o 1000 eurų, ir liepė pranešti, kai surinks pinigus ar perrašys mašiną, telefonu (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, tai buvo telefonas R. S.. Sekantį kartą jie atvažiavo 2020 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 19-20 val. ir tik paklausė ką nukentėjusysis nusprendė, ar surinko pinigus, ar perrašys mašiną. Savo vardu automobilio neturi, ,,VW Beetle“ 2000 m. laidos turi žmona. Pasakė, kad pinigų neturi, tada jie vėl pradėjo grasinti susidorojimu, sakė: ,,kiek galima su tavimi žaisti“, ,,Prasileisi“. Žargonu tai reiškia, kad bus sumuštas. 2020 m. gruodžio 9 d. turėdamas teismo leidimą susitikti ir perduoti reikalaujamus pinigus, gavo iš Kauno apskrities VPK KPONTV pareigūnų 350 eurų ir parašė į duotą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąją žinutę ,,Sveikas, I., pas mane viskas gerai, laukiu“. Po to apie 18.30 val. nuteistieji atvažiavo pas jį ir išėjo kalbėtis vėl prie mokyklos (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai prie jo buvo pritvirtinę garso įrašymo aparatūrą. Pokalbio metu bandė pasiaiškinti su R. S. dėl skolos sumos, nes buvo susirašęs kiek jam buvo skolingas ir kiek liko neatiduota, bet jis nieko nenorėjo girdėti ir pasakęs: ,,ko mes čia atvažiavom“, davė suprasti, kad duoti pinigus. Padavė jam policijos duotus 3 500 Eur kupiūromis po 50. Pinigus paėmė A. A. ir įsidėjo į kišenę. Jie pasakė“ ,,tai kas čia surinkta, tai juokinga suma“, ,,kada likusius paduosi“, ,,tavęs ramybėje nepaliksim, atvažiuos dar kiti vietoj mūsų, sulaužys, atims sveikatą, neturėsi kaip dirbti“ (1 t., b. l.74-75). 2021 m. gegužės 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. P. parodė, kad už paskutinį kartą į skolą nupirktus narkotikus turėjau R. S. sumokėti 600 eurų ir dar buvo jam skolingas 100 eurų už amfetaminą nuo seniau. Viso R. S. turėjo atiduoti 700 eurų už jo man parduotus narkotikus. Po to, kai policija paėmė visus narkotikus, R. S. kalbėtis dėl pinigų grąžinimo pradėjo važinėti su vyru, kuri vadino ,,A.“. 2020 m. lapkričio 27 d. R. S. buvo atvažiavęs su A., kalbėtis išėjo į lauką ir kalbėdamasi ėjo iki buvusio restorano (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ir R. S. ir A. manęs klausinėjo kaip policija iš manęs paėmė narkotikus, kaip viskas buvo ir dėl ko taip įvyko. Po to pasakė, kad pinigus vis tiek reikės atiduoti, t. y. 700 eurų, sakė ,,rink pinigus kur nori, bet, kad iki švenčių pinigai būtų“. Po to 2020 m. gruodžio 1 d. jie abu vėl atvažiavo vakare. Kalbėjo pasivaikščiodami iki mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). To susitikimo metu pasakė, kad pinigų neturi, tada jie pasikeisdami, abu pradėjo grasinti, sakė ,,užpisai, kiek gali tempti gumą“, ,,jei iki 2020 m. gruodžio 7 d. nesusitvarkai turėsi perrašyti mašina“, ,,niekas su tavimi nežais, sveikatos neturėsi, vaikai iš namų neišeis“. Be to pasakė, kad turi sumokėti jau ne 700 eurų, o 1000 eurų, ir liepė pranešti kai surinks pinigus ar perrašys mašiną telefonu (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, tai buvo telefonas R. S.. Sekantį kartą jie atvažiavo 2020 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 19-20 val. ir tik paklausė ką jis nusprendė, ar surinko pinigus, ar perrašys mašiną. Pasakė, kad pinigų neturi, tada jie vėl pradėjo grasinti susidorojimu, sakė ,,kiek galima su tavimi žaisti“, ,,Prasileisi| - žargonu tai reiškia, kad bus sumuštas. Visų susitikimų metų pinigus iš jo reikalavo ir R. S. ir A.. Labai išsigando, kad R. S. su A. susidoros su juo ar šeimos nariais, t. y. moterim, su kuria gyvena 21 metus ir vadina žmona, ir 3 vaikais todėl apie tai, kad R. S. su A. iš jo reikalauja pinigų ir grasiną susidorojimu, pasakė policijos pareigūnams. 2020 m. gruodžio 9 d., turėdamas teismo leidimą susitikti ir perduoti reikalaujamus pinigus gavo iš Kauno apskrities VPK KPONTV pareigūnų 350 eurų ir parašė į duotą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąją žinutę: ,,Sveikas, I., pas mane viskas gerai, laukiu“. Po to apie 18.30 val. jie atvažiavo ir išėjo kalbėtis vėl prie mokyklos (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai prie jo buvo pritvirtinę garso įrašymo aparatūrą. Pokalbio metu bandė pasiaiškinti su R. S. dėl skolos sumos, nes buvo susirašęs kiek jam buvo skolingas ir kiek liko neatiduota, bet jis nieko nenorėjo girdėti ir pasakęs ,,ko mes čia atvažiavom“ davė suprasti, kad duotų pinigus. Ir R. S., ir A. kalbėjo pasikeisdami, kalbėjo apie reikalaujamus iš jo pinigus kaip apie kažkokius pasiskolintus pinigus, nors pinigų iš jų nesiskolino, o buvo neatidavęs 700 eurų už R. S. parduotus narkotikus. Tada padavė jiems policijos duotus 350 eurų kupiūromis po 50. Pinigus iš jo paėmė A. ir įsidėjo į kišenę. Po jie pasakė ,,tai kas čia surinkta, tai juokinga suma“, ,,kada likusius paduosi“, ,,tavęs ramybėje nepaliksim, atvažiuos dar kiti vietoj mūsų, sulaužys, atims sveikatą, neturėsi kaip dirbti“ (1 t., b. l. 78-80).
35. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nukentėjusysis I. P., kuris paaiškino, kad yra nuteistas baudžiamuoju įsakymu bauda dėl narkotikų. Kaltinamieji jam yra žinomi. Jie sūnui D. P. buvo pasiūlę nudažyti lentas. Nukentėjusysis atvažiavo perdažyti lentas, nes klientams netiko sūnaus atliktos paslaugos. Kai perdažė lentas, jam jokių pretenzijų nebuvo išsakyta. Nemano, kad šioje byloje susiklostė darbo santykiai, atlygio už darbus negavo. Daug laiko vartojo narkotines medžiagas. Dėl kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastų svarstyklių paaiškino, kad dėl savęs svarstykles naudojo, kad gal neperdozuoti. Aplinkybių, kad buvo dažomos lentos apylinkės teisme nenurodė, kadangi jo apie tai neklausė.
36. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad dirbo Vokietijoje su A. A., ten su juo ir susipažino. A. buvo atsakingas darbuotojas, todėl ir Lietuvoje susiskambino. Jis (liudytojas) norėjo padaryti pavėsinę, šia informacija pasidalino su A. A.. Reikėjo padaryti pavyzdinę, bandomąją terasą. Tuo laikotarpiu pats fiziškai per savo įmonę nespėjo pagaminti terasos, todėl pasiūlė A. Jis (liudytojas) nupirko medines lentas, atvežė į (duomenys neskelbtini). Kol mediena buvo nedažyta, tai buvo labai gražu, o jau kai ją nudažė, tai nieko nebeliko. Kaip A. jam pasakojo, kad tas bendras pažįstamas darbuotojas, kurį yra matęs tik kokius tris-keturis kartus, bandė pataisyti sugadintas lentas, bet nieko nesigavo. A. A. jam liko skolingas 1 000 Eur, bet tai ne A. sugadino, o tas žmogelis, kur dažė. Liudytojas prarado ir užsakymą, ir medieną. Viskas vyko lygtais 2020 metais.
37. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad nukentėjusysis dažė lentas terasoje. Patvirtino, kad šis žmogus (P.) dažė lentas ir jas sugadino. Kalbėjo su A. A. dėl darbo. Jis darbininku pasirūpino. Lentos buvo sugadintos nepataisomai, nudažytos dėmėmis, pusę padengiant dažais, kitą pusę – ne. Paprašė A. A. atlyginti žalą, kas organizavo dažymą. Apie tūkstantis eurų žala yra, kuri neatlyginta.
38. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas O. V. parodė, kad yra matęs A. A. kelis kartus. Liudytojas su kolega vežė medieną ir ją iškrovė. V. S. paprašė liudytojo iškrauti tą medieną, tai vyko truputį už (duomenys neskelbtini). V. paprašė dalį medienos užvežti jiems pakeliui – ten buvo A. ir dar vienas ten vaikščiojo. V. sakė, kad turėjo būti daroma terasa. Ta mediena buvo sugadinta, tai V. S. važiavo aiškintis, o liudytojas tiesiog kartu su juo važiavo, sėdėjo mašinoje. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas liudytojas O. V. parodė, kad tik atvežė klijuotą, nedažytą medieną ir ją iškrovė.
39. Vertinant byloje apklaustų proceso dalyvių parodymus, matyti, kad tiek nuteistasis A. A., tiek ir nuteistasis R. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė ir paaiškino, kad R. S. A. A. medienos dažymo darbams terasoje surado I. P.. Nukentėjusysis I. P. sugadino medieną ir tokiu būdu susidarė 1 000 Eur skola už sugadintą medieną. A. A. liko skolingas V. S. už pirktą medieną. Nuteistųjų teigimu, I. P. juos apkalba, siekdamas išvengti skolos už sugadintą medieną. Nuteistųjų R. S. ir A. A. nurodytą aplinkybę, kad I. P. dažė medines pavėsinės lentas, patvirtino ir pats nukentėjusysis. Nuteistųjų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis dažė pavėsinėje medines lentas, kurias sugadino ir buvo patirta 1 000 Eur žala. Liudytojas O. V. patvirtino, kad vežė ir iškrovė medines lentas pagal V. S. užsakymą, mediena po to buvo sugadinta. Taigi, akivaizdu, kad dėl atliktų netinkamos kokybės medienos lentų dažymo darbų, tarp proceso dalyvių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nors tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjime metu nukentėjusysis I. P. teigė, kad iš jo nuteistieji reikalavo pinigų dėl susidariusios skolos už praeityje įsigytas psichotropines medžiagas, tačiau šią versiją paneigia proceso dalyvių (nuteistųjų, liudytojų O. V., V. S.) parodymai, kurie tarpusavyje sutampa ir nėra prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme I. P. neminėjo aplinkybės, kad atliko medienos dažymo darbus ir nepataisomai sugadino medienos lentas, dėl ko susidarė skola liudytojui V. S.. Akivaizdu, kad tokiu būdu I. P. siekė nutylėti sau nepalankias aplinkybes, išvengti skolos kreditoriui, nepagrįstai apkaltinant nuteistuosius turto prievartavimu, o R. S. - dar ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Be to, tokiais veiksmais I. P. galimai siekė ir palengvinti savo teisinę padėtį dėl kratos metu gyvenamojoje vietoje rastų psichotropinių medžiagų, jų likučių, svarstyklių, kas rodytų galimą neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.
40. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai (2020 m. lapkričio 18 d. kratos, atliktos I. P. gyvenamojoje vietoje protokolas bei rastų medžiagų mišinių tyrimo duomenys, užfiksuoti 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina nukentėjusiojo versiją, kad nuteistieji 1 000 Eur iš jo reikalavo sumokėti kaip skolą už anksčiau įsigytas psichotropines medžiagas. Su šia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje dėl prokuroro skundo, šie įrodymai nepatvirtina R. S. pareikšto kaltinimo, t. y. kad jis disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir jas pardavė I. P.. Šie įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad nukentėjusysis I. P. savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropines medžiagas ir galimai jas platino. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir tai, kad I. P. kaltinamasis būtų perdavęs narkotines ar psichotropines medžiagas ir, kad dėl skolos už šias medžiagas A. A. ar R. S. būtų prievartavęs turtą iš I. P.. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusįjį charakterizuojantys duomenys apie tai, kad jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, kurie užfiksuoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. baudžiamajame įsakyme, patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis už įsigyjamus psichotropinių medžiagų mišinius susimokėdavo vėliau, kai turėdavo pinigų. Kolegijos vertinimu, šią išvadą apylinkės teismas darė remdamasis prielaidomis, jos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nukentėjusysis turėjo nuteistiesiems kokių nors įsipareigojimų, kylančių iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų, buvo paneigta apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada dėl reikalavimų neteisėtumo, vertintina kaip prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas formuoti priešingą apylinkės teismo padarytai išvadą dėl nukentėjusiam I. P. pareikštų turtinių pretenzijų neteisėtumo ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis turto prievartavimo sudėties požymis – vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad nuteistieji R. S. ir A. A. iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdami tam pagrindą. Nagrinėjamu atveju tiek nuteistieji, tiek ir liudytojai O. V., V. S. patvirtino, kad mediena priklausė liudytojui V. S., tačiau už šią medieną buvo atsakingas A. A.. Taigi, nukentėjusiajam I. P. sugadinus medieną, būtent A. A. liko skolingas V. S. už sugadintas medžiagas. Nuteistieji A. A. ir R. S., žinodami apie tai, aiškinosi su I. P. dėl V. S. pavėsinėje atliktų medienos lentų dažymo ir pareikalavo padarytos žalos atlyginimo, kuris neviršijo V. S. patirtos žalos (sumokėtų pinigų už medieną), 5 t., b. l. 132-133). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktą 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija TRANS Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. kovo 25 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija TRA Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta UAB ,,V.“ vardu pirkta mediena šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose būtų nurašyta kaip netinkama naudojimui, kad būtų fiksuotas žalos padarymo įmonei faktas, kad įmonės vardu dėl padarytos žalos kam nors būtų reiškiamos pretenzijos. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, vien tai, kad byloje nėra pateikta buhalterinių dokumentų, kad mediena buvo nurašyta, įmonei padaryta žala ar šios aplinkybės apskritai nėra tinkamai įformintos įmonės buhalterijoje, nepaneigia, kad V. S. medienos lentos buvo nepataisomai sugadintos.
42. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis patvirtina, kad I. P. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus R. S. ir jo bendrininkų atžvilgiu (leista užmegzti ryšį su R. S. ar jo nurodytais asmenimis, šių kontaktų metu tartis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ar perdavimo, atsiskaitymo už jas, įgyti narkotines, psichotropines medžiagas, ar jų pirmtakus (prekursorius), perduoti pinigus už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas, naujai įgytas medžiagas gabenti ikiteisminio tyrimo pareigūnams). 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti nusikalstamos veikos mechanizmą, narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimui buvo perduoti I. S. 350 eurų. 2021 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.40 val. pas I. P. atvažiavo R. S., kuris po kiek laiko išėjo su liudytoju I. P. iš namo laiptinės ir kalbėjosi kiemuose. Pokalbio metu dalyvavo trys asmenys: R. S., A. A. bei I. P.. Pokalbio metu A. A. I. P. spaudžia grąžinti visus pinigus už anksčiau įgytas narkotines medžiagas (pastaba – šiame nuosprendyje jau aptarta, kad byloje neįrodyta, kad pokalbio metu buvo kalbama būtent apie skolą už draudžiamas medžiagas - psichotropines), kitaip su juo bus susidorojama kitu būdu, tai yra: „Praretins sveikatą“, „Praretins autoparką“. Taip pat pokalbio metu aptariama pinigų gražinimo problematika ir jos etapai. Iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad jame dominuoja A. A., kuris duoda nurodymus, taip pat nurodoma, kad I. P. neva „pakišo“ A. A. prieš kitus žmones. I. P. R. S. ir A. A. perdavė pinigus – 350 Eur. Slapto sekime protokole užfiksuotas R. S. ir A. A. susitikimas su I. P., vykęs 2020 m. gruodžio 9 d. prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniame pranešime, 2020 m. gruodžio 9 d. R. S. ir A. A. asmens kratos protokoluose, 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pas nuteistuosius asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos tos pačios banknotų kupiūros, kurias I. P. davė pareigūnai, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
43. Pokalbio, vykusio 2020 m. gruodžio 9 d. tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, garso įrašo autentiškumą patvirtina 2022 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant tarp nuteistųjų R. S., A. A. ir I. P. pokalbį susitikimo metu, kuris stenografuotas (1 t., b. l. 117-119; 4 t., 106-117), darytina išvada, kad byloje esančios pokalbio išklotinės paneigia, kad I. P. buvo grasinta. Tuo pačiu paneigia tarnybiniame pranešime išdėstytas išvadas. Pokalbis vertintinas kaip bendravimas tarp skolininko ir kreditorių dėl esamos skolos („(05:56) 2 - Jo, nu žiūrėk, problema paprasta. Skolinaisi pinigų, juos reikia atiduot.“, „(09:16) 3? – (...) o varkė bus tokia: aš, va, paimsiu skolos, nunešiu, paduosiu.“; „(06:16) 3 - Tu žinai pats geriau, kam, kam tu čia man pasakoji? Tai tu pats viską žinai, kiek tu skolinaisi, tiek tu skolinaisi, ką aš žinau.“; „(06:54) 3 – Tu skolinais, aš nežinau nieko. (...) Tu skolinaisi, (necenzūrinis žodis), pinigus (...)“; („(08:01) 3 - Tai, karoče, kiek galėjom, tai, va, tiek mes išvairavom tavo subinę. Ten jau pasakė, gali ne, nebereikia nieko. Tegu pasilieka sau. Ir pasilieka. Toliau išvairuot jau, nežinau, kaip čia bus.“; „(09:16) 3? – (...): aš, va, paimsiu skolos, nunešiu, paduosiu. Jeigu jie neims, aš atvažiuosiu ir atiduosiu tau. (...) Ir viskas. Ir karočia, aš daugiau tavo žopos netrauksiu ir viskas. (...) ten žinok, ten niekas nei kalbės su tavim, nei ten ką.“). Iš pokalbio turinio matyti, kad nuteistieji žinojo, dėl ko susitinka su nukentėjusiuoju, kam, kokią sumą ir už ką turi sumokėti nukentėjusysis. Aplinkybę, kad nuteistieji reikalavo nukentėjusiojo perduoti 1 000 Eur dėl skolos, patvirtina tiek pačių nuteistųjų, tiek ir nukentėjusiojo parodymai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pokalbio stenogramoje užfiksuotos frazės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo verčiamas perduoti 1 000 Eur nuteistiesiems, naudojant psichinę prievartą, išsakant grasinimus panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jo turtą. Stenogramoje nurodytos frazės: „(09:16) 3? – (…) žinok, ten niekas nei kalbės su tavim, nei ten ką. Ten kai neš, (necenzūrinis žodis), aš tau sakau – sveikata brangiau kainuoja. Ten kai neš, tai neš, žinok, už tą (necenzūrinis žodis). Aš tau rimtai, čėsnai sakau. Taip nuneš kad, žinok, (rimtai?), /.../ (necenzūrinis žodis) sveikatą /.../aš žinau, /.../“, „(09:50) 2 - (necenzūrinis žodis) sveikatą, praretins vis tiek parkingą tą mašinų ir, (necenzūrinis žodis), baigsis.“, „(09:53) 3 - Jo, praretinsiu ir tuos parkingus, ir patį praretins ir viskas, supranti? (...)“, kolegijos vertinimu, tik patvirtina aplinkybę, kad iš I. P. reikalaujama grąžinti skolą, tačiau šių frazių turinio negalima vertinti kaip atitinkančio turto prievartavimo sudėtį. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. S. ir A. A. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio laikantis ultima ratio (kraštutinė priemonė) principo nuteistieji turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad nuteistieji A. A. ir R. S. neigia grasinę I. P.. Įrašas patvirtina nuteistųjų parodymus, nes jame kalbama apie I. P. skolą būtent kitiems žmonėms, o ne R. S.. Šių aplinkybių pokalbio metu neneigė ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistieji jam grasino fiziniu smurtu, turto sunaikinimu, galvojo, kad grasinimai realūs, nes jis buvo skolingas ir nuteistieji atvažiavo naktį, žinojo kur jis gyvena. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo I. P. parodymai ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuoseklūs. 2020 m. gruodžio 3 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. P. teigė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. iš jo skolą už narkotikus reikalavo grąžinti R. S.. Šioje apklausoje apie A. A. nukentėjusysis nieko neužsiminė. Duodamas parodymus 2020 m. gruodžio 10 d. I. P. jau teigė, kad tiek 2020 m. lapkričio 27 d., tiek 2020 m. gruodžio 1 d. pas jį buvo atvažiavę ir skolą už narkotikus reikalavo grąžinti tiek R. S., tiek ir A. A.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl duodamas pirminius parodymus nieko neužsiminė apie A. A..
44. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir šiuo atveju R. S. ir A. A. veiksmuose nėra BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, R. S. ir A. A. išteisinami, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vis dėlto, nuteistųjų veiksmai turėtų būti įvertinti ir savavaldžiavimo kontekste. Kolegijos vertinimu, nuteistųjų R. S. ir A. A. veiksmai negali būti traktuojami kaip sudarantys savavaldžiavimo sudėtį. Pažymėtina, kad už BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas (administracinis teisės pažeidimas). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Taigi, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Didelės žalos požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje, reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik formalaus konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys, pavojingumo laipsnis. Kartu turi būti analizuojamas ir prievartos pobūdis. Didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas būtinasis savavaldžiavimo sudėties požymis – didelė žala. Be to, vertinant R. S. ir A. A. veiksmus stenografuoto pokalbio su I. P. metu, konstatuojami, kad nuteistųjų išsakytos frazės nukentėjusiajam, negali būti laikomos tokio pavojingumo, kad sudarytų savavaldžiavimo sudėtį. Akcentuotina, kad R. S. ir A. A. reikalavo grąžinti skolą už sugadintas medienos lentas, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina kvalifikuoto savavaldžiavimo požymio – psichinės ir fizinės prievartos naudojimo.
45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas apylinkės teismo išvadas, byloje atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad A. A. ir R. S. kaltais pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvo pripažinti nepagrįstai, todėl jų atžvilgiu šioje dalyje priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalis, kuriomis R. S. ir A. A. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:
R. S. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. A. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.