Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo A. A. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., t. y. 4 mėnesiai ir pripažinta, kad kaltinamasis R. S. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. A. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir pripažinta, kad kaltinamasis A. A. jau yra atlikęs jam paskirtos arešto bausmės dalį – 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 9 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtos pareigos: pradėti dirbti, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju I. P. ir su kaltinamuoju R. S..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. ir A. A. nuteisti už tai, kad neturėdami teisėto pagrindo ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. gruodžio 9 d. atvirai vertė I. P. tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti 1 000 Eur kaip atlygį už tyrimo metu nenustatyto asmens ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 18 d. I. P. perduotą 100 g psichotropinių medžiagų mišinio ir už dar anksčiau tyrimo metu nenustatyto asmens I. P. perduotas psichotropines medžiagas. R. S. ir A. A., vykdydami bendrą sumanymą, nukreiptą į svetimo turto užvaldymą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.30 val. atvyko į susitikimą su I. P., vykusį (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu, veikdami bendrai ir neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė I. P. perduoti turtą – 1 000 Eur, grasindami fiziniu smurtu, t. y. nurodydami, kad netenkinus reikalavimų, su I. P. bus fiziškai susidorota bei, vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, iš I. P. priėmė 350 Eur, kaip dalį reikalaujamo turto, kartu nurodydami perduoti likusią dalį 650 Eur. Tokiu būdu R. S. ir A. A. 2020 m. gruodžio 9 d., neturėdamas teisėto pagrindo, veikdami bendrai, grasindami fiziniu smurtu, naudodami psichinę prievartą, atvirai vertė I. P. perduoti turtą – 1000 Eur ir bendrais veiksmais iš I. P. priėmė dalį reikalaujamo turto – 350 Eur sumą ir toliau vertė perduoti likusį turtą – 650 Eur.

2. R. S. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, nuo 2020 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, neteisėtai įgydavo psichotropinių medžiagų – metamfetamino, amfetamino ir 4-fluorometamfetamino mišinius, kuriuos supakavęs įvairiais kiekiais atgabendavo iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai parduodavo I. P., pastarajam mokant už 1 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos, po 6 Eur. Tęsdamas tokią prekybą psichotropinėmis medžiagomis, 2020 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau, ne vėliau, kaip 2020 m. lapkričio 18 d., prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 100 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų – metamfetamino, amfetamino ir 4-fluorometamfetamino bei šias psichotropines medžiagas neteisėtai pardavė I. P., susitardamas, kad už 100 g miltelių I. P. ateityje sumokės 600 Eur. I. P. įgytas psichotropines medžiagas atgabeno į savo gyvenamąją vietą, kur dalį suvartojo, o likusius 40,92 g miltelių bei švirkštuose paruoštus naudojimui mišinius – 1,5 ml, turinčius savo sudėtyje bendrai: 2,497 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,055 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2020 m. lapkričio 18 d. 14.30 val., kai kratos metu neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Tokiu būdu R. S. nuo 2020 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, neteisėtai įgydavo, gabendavo ir platino psichotropines medžiagas ir 2020 m., ne vėliau kaip lapkričio 18 d., neteisėtai gabeno ir I. P. pardavė ne mažiau kaip 2,497 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,055 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl R. S. inkriminuoto neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl R. S. išteisinimo motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, juos vertino atsietai, todėl padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo. Nagrinėjamu atveju nei bylos medžiaga, nei skundžiamo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šioje dalyje, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei tikėjosi prokuroras, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

13. BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

23. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šioje byloje R. S. buvo inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir platinimas. Vis dėlto, šios alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta kada, kur, iš kokio asmens, už kokią pinigų sumą R. S. įsigijo kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas. Išteisintasis R. S. viso proceso metu savo kaltę neigė, o byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad jis nuo 2020 m. vasaros įgijo inkriminuojamas psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Kaltinime apskritai nėra nurodyta kur, iš kokio asmens, už kokią pinigų sumą išteisintasis įsigijo inkriminuojamas medžiagas. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių R. S. kaltę, įsigyjant narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, psichotropinių medžiagų gabenimo, pardavimo I. P. taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nors šių aplinkybių egzistavimą prokuroras viso proceso metu bandė įrodinėti nukentėjusiojo I. P. parodymais, tačiau jie pripažinti nepatikimais dėl šiame nuosprendyje nurodytų motyvų. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad R. S. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistųjų R. S. ir A. A. gynėjų apeliacinių skundų

24. Pažymėtina, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

25. Pažymėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant bei lyginant tarpusavyje ir nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

26. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau įvardytų reikalavimų, pripažindamas R. S. ir A. A. kaltais pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo išvadas grindė prielaidomis, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendžio priėmimą (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

29. Pirmosios instancijos teismas A. A. ir R. S. kaltę, padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, grindė šiais įrodymais:

29.3. liudytojo V. S. parodymais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad jis dirbo Vokietijoje su A. – ten su juo ir susipažino. A. buvo atsakingas darbuotojas, todėl ir Lietuvoje susiskambino. Jis (liudytojas) norėjo padaryti tokią kaip terasą, kaip pavėsinę, šia informacija pasidalino su A. – reikėjo padaryti pavyzdinę, bandomąją terasą. Jis (liudytojas) nupirko lentas, atvežė čia, į (duomenys neskelbtini), viskas buvo tvarkoje. Atvažiavo patikrinti, žmonės dirbo, o kai laikas priėjo prie dažymo, tai dažyti nepavyko. Kaip A. jam pasakojo, kad tas bendras pažįstamas darbuotojas, kurį yra matęs tik kokius tris-keturis kartus, bandė pataisyti sugadintas lentas, bet nieko nesigavo. Iš sugadintų lentų 4 šuns būdas padarė. A. jam (liudytojui) liko skolingas 1000 Eur, bet tai ne A. sugadino, o tas žmogelis, kur dažė. A. V., jo (liudytojo) darbuotojas, dar buvo atvažiavęs ir matė, tai gali paliudyti. Jis (liudytojas) prarado ir užsakymą, ir medieną. Viskas vyko lygtais 2020 metais. A. – tai A. A.. Savo medieną atvežė A., todėl A. ir yra skolingas. Be pokalbio, jokių kitų priemonių skolai išieškoti nesiėmė. Tikrai nežino, ar A. ėmėsi kokių nors priemonių. Retai su A. bendrauja – jis (liudytojas) gyvena savo gyvenimą, stato medinius namukus, turi savo įmonę. Tuo laikotarpiu pats fiziškai per savo įmonę nespėjo pagaminti terasos, todėl pasiūlė A. Nepamena, ar buvo kokia nors sutartis sudaryta. Matė asmenį, kuris dažė medieną. Kol mediena buvo nedažyta, tai buvo labai gražu, o jau kai ją nudažė, tai nieko nebeliko. A. yra tvarkingas žmogus, kai susiskambina, tai A. vis atsimena, kad kai jis (A.) susitvarkys visus reikalus, tai pasistengs viską grąžinti. 2020 metais mediena buvo pirkta ir Švenčionyse, ir Kaune, ir Kazlų Rūdoje. „T.“ – tai Vilniaus įmonė. Su medieną dažiusiu žmogumi dėl skolos nėra kalbėjęs. Reikalavo iš (duomenys neskelbtini) grąžinti jam (liudytojui) pinigus už medieną. R. S. jam (liudytojui) yra pažįstamas – kai atvežė į (duomenys neskelbtini) medieną, su R. S. ir susipažino.

29.6. 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus kratos metu I. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų objektų tyrimą, konstatuota: 1. Šviesiai rudos spalvos medžiagos iš 4 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių indelyje „Ekstra“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,245 g; 2. Gelsvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,057 g, ir psichotropinės medžiagos – tikėtina 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos); 3. Balkšvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,007 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai; 4. Rausvos spalvos milteliuose iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai; 5. Ant bespalvio užspaudžiamo maišelio iš krepšio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino pėdsakai; 6. Baltos spalvos milteliuose ir vatos tamponuose iš 4 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,020 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,001 g; 7. Ant 2 vnt. metalinių šaukštų iš krepšio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai; 8. Ant elektroninių svarstyklių iš krepšio (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) paviršiaus yra psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakai; 9. Rusvos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 10 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,099 g; 10. Baltos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 4 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių baltos spalvos maišelyje, kuris yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,013 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,003 g; 11. Rusvos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 9 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių baltos spalvos maišelyje, kuris yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,127 g; 12. Gelsvos spalvos medžiagos iš bespalvio užspaudžiamo maišelio su mėlynos spalvos juostele, esančio krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,002 g; 13. Ant 2 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių (su užrašu „Rubin“; su nusitrynusia etikete), esančių krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakai; 14. Ant elektroninių svarstyklių iš metalinės dėžutės „I. C.“, esančios krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), paviršiaus yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino pėdsakai ir, tikėtina, 4-fluorometamfetamino pėdsakai; 15. Rudos spalvos nevienalytės medžiagos iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1,847 g, ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos); 16. Baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,031 g; 17. Baltos spalvos medžiagos likučiuose ir vatos tamponuose iš 3 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,015 g, ir metamfetamino, kurio masė yra 0,001 g; 18. Ant 3 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino pėdsakai; 19. Ant vieno bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta; 20. Ant vieno bespalvio užspaudžiamo maišelio, esančio metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino pėdsakai; 21. Rusvos spalvos medžiagoje ir vatos tamponuose iš 9 vnt. bespalvių užspaudžiamų maišelių, esančių metalinėje dėžutėje „I. C.“, kuri yra krepšyje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,084 g, ir, tikėtina, psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos) (1 t., b. l. 54–63).

29.7. 2020 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. vasario 4 d. buvo leista I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo bendrininkų (kartu veikiančių asmenų) atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (kurie atitiktų nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnyje, 260 straipsnyje, 266 straipsnyje požymius, t. y. leista I. P. užmegzti ryšį su R. S. ar jo nurodytais asmenimis, leista šių kontaktų metu tartis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ar perdavimo, atsiskaitymo už jas, taip leidžiant iš R. S. ar jo bendrininkų įgyti narkotines, psichotropines medžiagas, ar jų pirmtakus (prekursorius), kartu leista R. S. perduoti pinigus už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas bei leista naujai įgytas medžiagas gabenti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bei taip įgyti R. S. ir jo galimų nusikalstamos veiklos bendrininkų pasitikėjimą, nustatyti jų anketinius duomenis, nustatyti, iš kur įgyja, kam platina, bei kur laiko narkotines, psichotropines medžiagas ar jų pirmtakus. Leista šių veiksmų atlikimo metu slapta daryti pokalbių ar kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir (ar) garso įrašus, slapta naudoti kitas technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant tarpusavio pokalbius, kitokį susižinojimą ar kitokius veiksmus (1 t., b. l. 108–111).

29.8. 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti nusikalstamos veikos mechanizmą, t. y. išsiaiškinti nusikalstamą veiką darančius asmenis, jų tarpusavio ryšius, narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekėjus, slėpimo bei laikymo vietas, narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimui buvo naudojami 350 (trys šimtai penkiasdešimt) eurų, t. y. 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūros, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112–114).

29.9. 2021 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.40 val. pas I. P., adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo R. S., kuris po kiek laiko išėjo su liudytoju I. P. iš namo laiptinės ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu dalyvavo trys asmenys: R. S., A. A. bei I. P., jie kalbėjosi dėl pinigų grąžinimo už anksčiau įgytas narkotines medžiagas. Pokalbio metu A. A. I. P. spaudžia grąžinti visus pinigus už anksčiau įgytas narkotines medžiagas, kitaip su juo bus susidorojama kitu būdu, tai yra: „Praretins sveikatą“, „Praretins autoparką“. Taip pat pokalbio metu aptariama pinigų gražinimo problematika ir jos etapai. Iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad jame dominuoja A. A., kuris duoda nurodymus, taip pat nurodoma, kad I. P. neva „pakišo“ A. A. prieš kitus žmones. I. P. R. S. ir A. A. perdavė pinigus – 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūras, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini), už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas ir išsiskyrė. Tada iš karto po susitikimo R. S., A. A. buvo sulaikyti Kauno AVPK Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnų (1 t., b. l. 115–116).

29.10. 2020 m. gruodžio 23 d. stenograma, iš kurios matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. vykęs pokalbis stenografuotas (1 t., b. l. 117–119), CD Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120; 3 t., b. l. 117).

29.11. 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniu pranešimu „Dėl atlikto darbo bei pasiektus rezultatus“, kuriame pateikta informacija apie tai, kad 2020 m. gruodžio 9 d. vykusio pokalbio metu I. P. perdavė 7 vnt. 50 eurų nominalo kupiūras, kurių serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Po pinigų perdavimo buvo sulaikyti R. S., A. A., iš kurių minėtos kupiūros buvo išimtos (1 t., b. l. 124–125).

29.12. 2020 m. gruodžio 16 d. slapto sekimo protokolu, kuriame nurodoma, kad slaptas sekimas pradėtas 2020 m. gruodžio 9 d. 14.00 val. baigtas 2020 m. gruodžio 9 d. 18.30 val. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad nuo 14.00 val. buvo stebimas namas, adresu (duomenys neskelbtini), norint slaptai sekti R. S., gim. (duomenys neskelbtini) 18.04 val. R. S. atėjo į (duomenys neskelbtini). 18.12 val. R. S. su vyru, atpažintu kaip I. P., gim. (duomenys neskelbtini), išėję iš minėtos laiptinės nuėjo (duomenys neskelbtini) link. 18.14 val. R. S. su I. P. atėję prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato (duomenys neskelbtini), susitiko su vyru, atpažintu kaip A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir tarpusavyje bendravo. 18.21 val. R. S. su A. A. įsėdo į pilkos spalvos automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. I. P. nuėjo (duomenys neskelbtini) namo link. 18.25 val. R. S. su A. A. atvažiavo prie namo, adresu(duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Surašyta slapto sekimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7–9).

29.13. 2020 m. gruodžio 9 d. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota R. S. asmens krata. Matyti, kad atliekant kratą tarp kitų daiktų pas R. S. rastos ir paimtos trys kupiūros po 50 eurų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90–93).

29.14. 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pas R. S. asmens kratos metu rastų ir paimtų 50 eurų kupiūrų apžiūra. 3 kupiūros po 50 eurų grąžintos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai (1 t., b. l. 131–134).

29.15. 2020 m. gruodžio 9 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota krata, atlikta R. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą nieko nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 145–149).

29.16. 2020 m. gruodžio 9 d. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota A. A. asmens krata. Matyti, kad atliekant kratą tarp kitų daiktų pas jį rastos ir paimtos keturios kupiūros po 50 eurų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189–190).

29.17. 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pas A. A. asmens kratos metu rastų ir paimtų 50 eurų kupiūrų apžiūra. 4 kupiūros po 50 eurų grąžintos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai (1 t., b. l. 131–134).

29.18. 2022 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus pokalbio, įrašyto CD Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą, konstatuota: 1. Tyrimui pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini), esančiame kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117), yra fragmentų, kur užfiksuotos kalbos turinio nustatyti iš viso negalima arba negalima nustatyti kategoriškai; 2. Tiriamojo garso įrašo (duomenys neskelbtini), esančio kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117), stenograma pateikta šio ekspertizės akto 1 priede; 3. Kompaktiniame diske CD Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1. 117) tyrimui pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini) jokių jo vientisumo pažeidimo, bet kokio skaitmeninio koregavimo pėdsakų nenustatyta. Pateikto garso įrašo charakteristikos pilnai atitinka Kauno apskrities VPK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2021-01-07 Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole nurodytą garsą įrašančią priemonę (4 t., b. l. 106–117).

29.19. 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaita-faktūra, serija TRANS Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ji išrašyta už pardavėjo UAB „T.“ pirkėjui V., UAB parduotą statybinę medieną. Už medieną mokėtina suma yra 1722 Eur (5 t., b. l. 132).

29.20. 2021 m. kovo 25 d. kasos pajamų orderio kvitu, serija TRA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „T.“ priėmė iš UAB ,,V.“ 1722 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija TRANS Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 133).

30. BK 181 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009 ir kt.). BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę.

31. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su narkotikais niekada neturėjo jokių reikalų. Su nukentėjusiuoju I. P. susipažino, kai nukentėjusysis pas juos dirbo. Jį su nukentėjusiuoju supažindino R. S.. I. P. paėmė nudažyti terasos medieną, adresu (duomenys neskelbtini). Su I. nesitarė dėl konkretaus atlygio už šį darbą. I. P. tą medieną sugadino. Tokiu būdu susidarė 1 000 Eur I. P. skola už sugadintą medieną. Nukentėjusysis žadėjo, kad skolą grąžins, tačiau jos negrąžino. Tai turėjo būti jų pirma pavyzdinė terasa. Ją darė 2019 ar 2020 metais, norėjo daryti verslą. Kolega V. S. pirko medieną, R. S. medieną supjovė. Kadangi R. S. dažyti nemokėjo, tai jis paėmė dažymui nukentėjusįjį. Nuteistasis liko skolingas V. už medieną. Jokia sutartis su I. P. nebuvo sudaryta. Nuteistasis nėra niekam grasinęs, nėra nieko nei pirštu palietęs. Nei nukentėjusiojo, nei jo šeimos nepažįsta. Apkaltindamas jį ir R. nukentėjusysis siekia išvengti skolos.

32. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neturi nieko bendro su narkotikais. I. P. pažįsta apie 10 metų, jie yra iš vieno rajono. Nuteistasis A. A. medienos dažymo darbams surado I. P.. Šis patikino, kad tikrai nudažys, kad moka. Nieko I. P. nepadarė, tik sugadino viską. Pokalbyje dėl skolos nuteistasis dalyvavo, o buhalteriją ir visus paskaičiavimus vedė A. A.. Skola yra 1000 Eur. Nuteistasis supjovė tas lentas, su juo turėjo atsiskaityti už šį darbą, jeigu būtų išėjusi ta terasa, bet pinigų negavo. Iš jo pinigų niekas nereikalavo – V. iš Vilniaus prašė A. A.. Nuteistasis ėjo pas I. P., prašydamas: „drauguži, duok kažkokių pinigų“, tačiau I. P. iš viso dingo. Policija pagavo I. P., rado narkotikus, ir nuteistuosius „sudirbo“. Turi bendrų pažįstamų su I. P.. Nukentėjusysis turi tris ar keturis vaikus, tad norėjo padėti žmogui. Kaip supranta, V. viską ir finansavo. V. dirba su mediena, jis turi firmą kažkokią, darbininkų. Nuteistojo telefone yra nuotraukų, kuriose užfiksuota pavėsinė, sugadintos lentos.

33. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis I. P. paaiškino, kad iš abiejų nuteistųjų įsigijo kaltinime nurodytas medžiagas. Buvo sutarta, kad už jas atsiskaitys, kai turės pinigų. Po kratos atlikimo teko su kaltinamaisiais bendrauti apie tai, kaip grąžinti pinigus. Pirmo susitikimo metu nukentėjusysis pasakė nuteistiesiems, kad buvo pareigūnai, kad paėmė medžiagas, kad neturi kaip atiduoti pinigų. Jie sakė, kad tai jo (nukentėjusiojo) reikalas, kad vis tiek turi grąžinti pinigus. Nuteistieji pasakė jam terminą, iki kada turi grąžinti, o jis (nukentėjusysis) nespėjo. Prasidėjo grasinimai. Jam nuteistieji žodžiu grasino, kad šis grąžintų pinigus, už skolą atiduotų automobilį. Maždaug 700 Eur skolingas. Galvojo, kad grasinimai realūs, kadangi yra skolingas ir pas jį nuteistieji atvažiavo naktį. Nuteistiesiems grąžino 350 Eur, kuriuos gavo iš pareigūnų. Grasinimai buvo turto sunaikinimu, sveikatos sutrikdymu. Grasino automobilius sunaikinti, autoparką. Buvo reikalaujama grąžinti 700 Eur, o paskui suma pasidarė 1 000 Eur. Vykdo individualią veiklą – viską, kas susiję su automobilių remontu. Į pareigūnus kreipėsi žodžiu, nurodydamas, kad atvažiuoja dviese, grasina ir reikalauja pinigų. A sakė, kad jei nebus pinigų, tai sulaužys, kad „vaikščiosi be kojų“ ir pan. Skolingas buvo tik kaltinamiesiems – R. ir A.

34. 2020 m. gruodžio 3 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. P. nurodė, kad už įsigytą amfetaminą turėjo R. S. sumokėti 600 eurų ir dar buvo jam skolingas 100 eurų už amfetaminą nuo seniau. 2020 m. lapkričio 27 d. apie 9 val. pas jį į namus atėjo R. S. ir paprašė grąžinti skolą už narkotikus, t. y. 700 eurų. Pasakė jam, kad pinigų neturi. R. liepė greičiau susirasti pinigų ir jam grąžinti skolą. Po to R. S. vėl atėjo pas į namus 2020 m. gruodžio 1 d. apie 20-21val. ir vėl reikalavo pinigų. Pasakė, kad dar neturi pinigų. Tada R. S. jau griežtu tonu pasakė, kad jei nebūtų jo geras pažįstamas, tai jau senai būtų ,,sulaužytas“ už tą skolą ir liepė būtinai iki švenčių surasti pinigų ir grąžinti jam 700 eurų. R. S. žino, kad policija iš jo paėmė visus turėtus narkotikus 1 t., b. l. 67-68). 2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas nukentėjusysis I. P. nurodė, kad po to, kai policija paėmė iš jo visus narkotikus, R. S. kalbėtis su juo dėl pinigų pradėjo važinėti su vyru, kurį vadino ,,A.“. 2020 m. lapkričio 27 d. R. S. buvo atvažiavęs su ,,A.“. Kalbėtis išėjo į lauką ir kalbėdamiesi ėjo iki buvusio restorano (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ir R. S. ir A. A. klausinėjo kaip policija iš jo paėmė narkotikus, kaip viskas buvo ir dėl ko taip įvyko. Po to pasakė, kad pinigus vis tiek reikės atiduoti, t. y. 700 eurų, sakė ,,rink pinigus kur nori, bet, kad iki švenčių pinigai būtų“. Po to 2020 m. gruodžio 1 d. jie abu vėl atvažiavo pas jį, bet jau vakare. To susitikimo metu pasakė, kad pinigų neturi. Tada jie pasikeisdami, abu pradėjo grasinti, sakė ,,užpisai, kiek gali tempti gumą“, ,,jei iki 2020 m. gruodžio 7 d. nesusitvarkai, turėsi perrašyti mašiną“, ,,niekas su tavimi nežais, sveikatos neturėsi, vaikai iš namų neišeis“. Be to pasakė, kad turi sumokėti jau ne 700 eurų, o 1000 eurų, ir liepė pranešti, kai surinks pinigus ar perrašys mašiną, telefonu (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, tai buvo telefonas R. S.. Sekantį kartą jie atvažiavo 2020 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 19-20 val. ir tik paklausė ką nukentėjusysis nusprendė, ar surinko pinigus, ar perrašys mašiną. Savo vardu automobilio neturi, ,,VW Beetle“ 2000 m. laidos turi žmona. Pasakė, kad pinigų neturi, tada jie vėl pradėjo grasinti susidorojimu, sakė: ,,kiek galima su tavimi žaisti“, ,,Prasileisi“. Žargonu tai reiškia, kad bus sumuštas. 2020 m. gruodžio 9 d. turėdamas teismo leidimą susitikti ir perduoti reikalaujamus pinigus, gavo iš Kauno apskrities VPK KPONTV pareigūnų 350 eurų ir parašė į duotą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąją žinutę ,,Sveikas, I., pas mane viskas gerai, laukiu“. Po to apie 18.30 val. nuteistieji atvažiavo pas jį ir išėjo kalbėtis vėl prie mokyklos (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai prie jo buvo pritvirtinę garso įrašymo aparatūrą. Pokalbio metu bandė pasiaiškinti su R. S. dėl skolos sumos, nes buvo susirašęs kiek jam buvo skolingas ir kiek liko neatiduota, bet jis nieko nenorėjo girdėti ir pasakęs: ,,ko mes čia atvažiavom“, davė suprasti, kad duoti pinigus. Padavė jam policijos duotus 3 500 Eur kupiūromis po 50. Pinigus paėmė A. A. ir įsidėjo į kišenę. Jie pasakė“ ,,tai kas čia surinkta, tai juokinga suma“, ,,kada likusius paduosi“, ,,tavęs ramybėje nepaliksim, atvažiuos dar kiti vietoj mūsų, sulaužys, atims sveikatą, neturėsi kaip dirbti“ (1 t., b. l.74-75). 2021 m. gegužės 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. P. parodė, kad už paskutinį kartą į skolą nupirktus narkotikus turėjau R. S. sumokėti 600 eurų ir dar buvo jam skolingas 100 eurų už amfetaminą nuo seniau. Viso R. S. turėjo atiduoti 700 eurų už jo man parduotus narkotikus. Po to, kai policija paėmė visus narkotikus, R. S. kalbėtis dėl pinigų grąžinimo pradėjo važinėti su vyru, kuri vadino ,,A.“. 2020 m. lapkričio 27 d. R. S. buvo atvažiavęs su A., kalbėtis išėjo į lauką ir kalbėdamasi ėjo iki buvusio restorano (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ir R. S. ir A. manęs klausinėjo kaip policija iš manęs paėmė narkotikus, kaip viskas buvo ir dėl ko taip įvyko. Po to pasakė, kad pinigus vis tiek reikės atiduoti, t. y. 700 eurų, sakė ,,rink pinigus kur nori, bet, kad iki švenčių pinigai būtų“. Po to 2020 m. gruodžio 1 d. jie abu vėl atvažiavo vakare. Kalbėjo pasivaikščiodami iki mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). To susitikimo metu pasakė, kad pinigų neturi, tada jie pasikeisdami, abu pradėjo grasinti, sakė ,,užpisai, kiek gali tempti gumą“, ,,jei iki 2020 m. gruodžio 7 d. nesusitvarkai turėsi perrašyti mašina“, ,,niekas su tavimi nežais, sveikatos neturėsi, vaikai iš namų neišeis“. Be to pasakė, kad turi sumokėti jau ne 700 eurų, o 1000 eurų, ir liepė pranešti kai surinks pinigus ar perrašys mašiną telefonu (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, tai buvo telefonas R. S.. Sekantį kartą jie atvažiavo 2020 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 19-20 val. ir tik paklausė ką jis nusprendė, ar surinko pinigus, ar perrašys mašiną. Pasakė, kad pinigų neturi, tada jie vėl pradėjo grasinti susidorojimu, sakė ,,kiek galima su tavimi žaisti“, ,,Prasileisi| - žargonu tai reiškia, kad bus sumuštas. Visų susitikimų metų pinigus iš jo reikalavo ir R. S. ir A.. Labai išsigando, kad R. S. su A. susidoros su juo ar šeimos nariais, t. y. moterim, su kuria gyvena 21 metus ir vadina žmona, ir 3 vaikais todėl apie tai, kad R. S. su A. iš jo reikalauja pinigų ir grasiną susidorojimu, pasakė policijos pareigūnams. 2020 m. gruodžio 9 d., turėdamas teismo leidimą susitikti ir perduoti reikalaujamus pinigus gavo iš Kauno apskrities VPK KPONTV pareigūnų 350 eurų ir parašė į duotą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąją žinutę: ,,Sveikas, I., pas mane viskas gerai, laukiu“. Po to apie 18.30 val. jie atvažiavo ir išėjo kalbėtis vėl prie mokyklos (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai prie jo buvo pritvirtinę garso įrašymo aparatūrą. Pokalbio metu bandė pasiaiškinti su R. S. dėl skolos sumos, nes buvo susirašęs kiek jam buvo skolingas ir kiek liko neatiduota, bet jis nieko nenorėjo girdėti ir pasakęs ,,ko mes čia atvažiavom“ davė suprasti, kad duotų pinigus. Ir R. S., ir A. kalbėjo pasikeisdami, kalbėjo apie reikalaujamus iš jo pinigus kaip apie kažkokius pasiskolintus pinigus, nors pinigų iš jų nesiskolino, o buvo neatidavęs 700 eurų už R. S. parduotus narkotikus. Tada padavė jiems policijos duotus 350 eurų kupiūromis po 50. Pinigus iš jo paėmė A. ir įsidėjo į kišenę. Po jie pasakė ,,tai kas čia surinkta, tai juokinga suma“, ,,kada likusius paduosi“, ,,tavęs ramybėje nepaliksim, atvažiuos dar kiti vietoj mūsų, sulaužys, atims sveikatą, neturėsi kaip dirbti“ (1 t., b. l. 78-80).

35. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nukentėjusysis I. P., kuris paaiškino, kad yra nuteistas baudžiamuoju įsakymu bauda dėl narkotikų. Kaltinamieji jam yra žinomi. Jie sūnui D. P. buvo pasiūlę nudažyti lentas. Nukentėjusysis atvažiavo perdažyti lentas, nes klientams netiko sūnaus atliktos paslaugos. Kai perdažė lentas, jam jokių pretenzijų nebuvo išsakyta. Nemano, kad šioje byloje susiklostė darbo santykiai, atlygio už darbus negavo. Daug laiko vartojo narkotines medžiagas. Dėl kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastų svarstyklių paaiškino, kad dėl savęs svarstykles naudojo, kad gal neperdozuoti. Aplinkybių, kad buvo dažomos lentos apylinkės teisme nenurodė, kadangi jo apie tai neklausė.

36. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad dirbo Vokietijoje su A. A., ten su juo ir susipažino. A. buvo atsakingas darbuotojas, todėl ir Lietuvoje susiskambino. Jis (liudytojas) norėjo padaryti pavėsinę, šia informacija pasidalino su A. A.. Reikėjo padaryti pavyzdinę, bandomąją terasą. Tuo laikotarpiu pats fiziškai per savo įmonę nespėjo pagaminti terasos, todėl pasiūlė A. Jis (liudytojas) nupirko medines lentas, atvežė į (duomenys neskelbtini). Kol mediena buvo nedažyta, tai buvo labai gražu, o jau kai ją nudažė, tai nieko nebeliko. Kaip A. jam pasakojo, kad tas bendras pažįstamas darbuotojas, kurį yra matęs tik kokius tris-keturis kartus, bandė pataisyti sugadintas lentas, bet nieko nesigavo. A. A. jam liko skolingas 1 000 Eur, bet tai ne A. sugadino, o tas žmogelis, kur dažė. Liudytojas prarado ir užsakymą, ir medieną. Viskas vyko lygtais 2020 metais.

37. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad nukentėjusysis dažė lentas terasoje. Patvirtino, kad šis žmogus (P.) dažė lentas ir jas sugadino. Kalbėjo su A. A. dėl darbo. Jis darbininku pasirūpino. Lentos buvo sugadintos nepataisomai, nudažytos dėmėmis, pusę padengiant dažais, kitą pusę – ne. Paprašė A. A. atlyginti žalą, kas organizavo dažymą. Apie tūkstantis eurų žala yra, kuri neatlyginta.

38. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas O. V. parodė, kad yra matęs A. A. kelis kartus. Liudytojas su kolega vežė medieną ir ją iškrovė. V. S. paprašė liudytojo iškrauti tą medieną, tai vyko truputį už (duomenys neskelbtini). V. paprašė dalį medienos užvežti jiems pakeliui – ten buvo A. ir dar vienas ten vaikščiojo. V. sakė, kad turėjo būti daroma terasa. Ta mediena buvo sugadinta, tai V. S. važiavo aiškintis, o liudytojas tiesiog kartu su juo važiavo, sėdėjo mašinoje. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas liudytojas O. V. parodė, kad tik atvežė klijuotą, nedažytą medieną ir ją iškrovė.

39. Vertinant byloje apklaustų proceso dalyvių parodymus, matyti, kad tiek nuteistasis A. A., tiek ir nuteistasis R. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė ir paaiškino, kad R. S. A. A. medienos dažymo darbams terasoje surado I. P.. Nukentėjusysis I. P. sugadino medieną ir tokiu būdu susidarė 1 000 Eur skola už sugadintą medieną. A. A. liko skolingas V. S. už pirktą medieną. Nuteistųjų teigimu, I. P. juos apkalba, siekdamas išvengti skolos už sugadintą medieną. Nuteistųjų R. S. ir A. A. nurodytą aplinkybę, kad I. P. dažė medines pavėsinės lentas, patvirtino ir pats nukentėjusysis. Nuteistųjų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis dažė pavėsinėje medines lentas, kurias sugadino ir buvo patirta 1 000 Eur žala. Liudytojas O. V. patvirtino, kad vežė ir iškrovė medines lentas pagal V. S. užsakymą, mediena po to buvo sugadinta. Taigi, akivaizdu, kad dėl atliktų netinkamos kokybės medienos lentų dažymo darbų, tarp proceso dalyvių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nors tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjime metu nukentėjusysis I. P. teigė, kad iš jo nuteistieji reikalavo pinigų dėl susidariusios skolos už praeityje įsigytas psichotropines medžiagas, tačiau šią versiją paneigia proceso dalyvių (nuteistųjų, liudytojų O. V., V. S.) parodymai, kurie tarpusavyje sutampa ir nėra prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme I. P. neminėjo aplinkybės, kad atliko medienos dažymo darbus ir nepataisomai sugadino medienos lentas, dėl ko susidarė skola liudytojui V. S.. Akivaizdu, kad tokiu būdu I. P. siekė nutylėti sau nepalankias aplinkybes, išvengti skolos kreditoriui, nepagrįstai apkaltinant nuteistuosius turto prievartavimu, o R. S. - dar ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Be to, tokiais veiksmais I. P. galimai siekė ir palengvinti savo teisinę padėtį dėl kratos metu gyvenamojoje vietoje rastų psichotropinių medžiagų, jų likučių, svarstyklių, kas rodytų galimą neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

40. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai (2020 m. lapkričio 18 d. kratos, atliktos I. P. gyvenamojoje vietoje protokolas bei rastų medžiagų mišinių tyrimo duomenys, užfiksuoti 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina nukentėjusiojo versiją, kad nuteistieji 1 000 Eur iš jo reikalavo sumokėti kaip skolą už anksčiau įsigytas psichotropines medžiagas. Su šia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje dėl prokuroro skundo, šie įrodymai nepatvirtina R. S. pareikšto kaltinimo, t. y. kad jis disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir jas pardavė I. P.. Šie įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad nukentėjusysis I. P. savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropines medžiagas ir galimai jas platino. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir tai, kad I. P. kaltinamasis būtų perdavęs narkotines ar psichotropines medžiagas ir, kad dėl skolos už šias medžiagas A. A. ar R. S. būtų prievartavęs turtą iš I. P.. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusįjį charakterizuojantys duomenys apie tai, kad jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, kurie užfiksuoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. baudžiamajame įsakyme, patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis už įsigyjamus psichotropinių medžiagų mišinius susimokėdavo vėliau, kai turėdavo pinigų. Kolegijos vertinimu, šią išvadą apylinkės teismas darė remdamasis prielaidomis, jos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nukentėjusysis turėjo nuteistiesiems kokių nors įsipareigojimų, kylančių iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų, buvo paneigta apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada dėl reikalavimų neteisėtumo, vertintina kaip prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas formuoti priešingą apylinkės teismo padarytai išvadą dėl nukentėjusiam I. P. pareikštų turtinių pretenzijų neteisėtumo ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis turto prievartavimo sudėties požymis – vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad nuteistieji R. S. ir A. A. iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdami tam pagrindą. Nagrinėjamu atveju tiek nuteistieji, tiek ir liudytojai O. V., V. S. patvirtino, kad mediena priklausė liudytojui V. S., tačiau už šią medieną buvo atsakingas A. A.. Taigi, nukentėjusiajam I. P. sugadinus medieną, būtent A. A. liko skolingas V. S. už sugadintas medžiagas. Nuteistieji A. A. ir R. S., žinodami apie tai, aiškinosi su I. P. dėl V. S. pavėsinėje atliktų medienos lentų dažymo ir pareikalavo padarytos žalos atlyginimo, kuris neviršijo V. S. patirtos žalos (sumokėtų pinigų už medieną), 5 t., b. l. 132-133). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktą 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija TRANS Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. kovo 25 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija TRA Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta UAB ,,V.“ vardu pirkta mediena šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose būtų nurašyta kaip netinkama naudojimui, kad būtų fiksuotas žalos padarymo įmonei faktas, kad įmonės vardu dėl padarytos žalos kam nors būtų reiškiamos pretenzijos. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, vien tai, kad byloje nėra pateikta buhalterinių dokumentų, kad mediena buvo nurašyta, įmonei padaryta žala ar šios aplinkybės apskritai nėra tinkamai įformintos įmonės buhalterijoje, nepaneigia, kad V. S. medienos lentos buvo nepataisomai sugadintos.

42. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis patvirtina, kad I. P. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus R. S. ir jo bendrininkų atžvilgiu (leista užmegzti ryšį su R. S. ar jo nurodytais asmenimis, šių kontaktų metu tartis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ar perdavimo, atsiskaitymo už jas, įgyti narkotines, psichotropines medžiagas, ar jų pirmtakus (prekursorius), perduoti pinigus už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas, naujai įgytas medžiagas gabenti ikiteisminio tyrimo pareigūnams). 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti nusikalstamos veikos mechanizmą, narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimui buvo perduoti I. S. 350 eurų. 2021 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 18.40 val. pas I. P. atvažiavo R. S., kuris po kiek laiko išėjo su liudytoju I. P. iš namo laiptinės ir kalbėjosi kiemuose. Pokalbio metu dalyvavo trys asmenys: R. S., A. A. bei I. P.. Pokalbio metu A. A. I. P. spaudžia grąžinti visus pinigus už anksčiau įgytas narkotines medžiagas (pastaba – šiame nuosprendyje jau aptarta, kad byloje neįrodyta, kad pokalbio metu buvo kalbama būtent apie skolą už draudžiamas medžiagas - psichotropines), kitaip su juo bus susidorojama kitu būdu, tai yra: „Praretins sveikatą“, „Praretins autoparką“. Taip pat pokalbio metu aptariama pinigų gražinimo problematika ir jos etapai. Iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad jame dominuoja A. A., kuris duoda nurodymus, taip pat nurodoma, kad I. P. neva „pakišo“ A. A. prieš kitus žmones. I. P. R. S. ir A. A. perdavė pinigus – 350 Eur. Slapto sekime protokole užfiksuotas R. S. ir A. A. susitikimas su I. P., vykęs 2020 m. gruodžio 9 d. prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniame pranešime, 2020 m. gruodžio 9 d. R. S. ir A. A. asmens kratos protokoluose, 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pas nuteistuosius asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos tos pačios banknotų kupiūros, kurias I. P. davė pareigūnai, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

43. Pokalbio, vykusio 2020 m. gruodžio 9 d. tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, garso įrašo autentiškumą patvirtina 2022 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant tarp nuteistųjų R. S., A. A. ir I. P. pokalbį susitikimo metu, kuris stenografuotas (1 t., b. l. 117-119; 4 t., 106-117), darytina išvada, kad byloje esančios pokalbio išklotinės paneigia, kad I. P. buvo grasinta. Tuo pačiu paneigia tarnybiniame pranešime išdėstytas išvadas. Pokalbis vertintinas kaip bendravimas tarp skolininko ir kreditorių dėl esamos skolos („(05:56) 2 - Jo, nu žiūrėk, problema paprasta. Skolinaisi pinigų, juos reikia atiduot.“, „(09:16) 3? – (...) o varkė bus tokia: aš, va, paimsiu skolos, nunešiu, paduosiu.“; „(06:16) 3 - Tu žinai pats geriau, kam, kam tu čia man pasakoji? Tai tu pats viską žinai, kiek tu skolinaisi, tiek tu skolinaisi, ką aš žinau.“; „(06:54) 3 – Tu skolinais, aš nežinau nieko. (...) Tu skolinaisi, (necenzūrinis žodis), pinigus (...)“; („(08:01) 3 - Tai, karoče, kiek galėjom, tai, va, tiek mes išvairavom tavo subinę. Ten jau pasakė, gali ne, nebereikia nieko. Tegu pasilieka sau. Ir pasilieka. Toliau išvairuot jau, nežinau, kaip čia bus.“; „(09:16) 3? – (...): aš, va, paimsiu skolos, nunešiu, paduosiu. Jeigu jie neims, aš atvažiuosiu ir atiduosiu tau. (...) Ir viskas. Ir karočia, aš daugiau tavo žopos netrauksiu ir viskas. (...) ten žinok, ten niekas nei kalbės su tavim, nei ten ką.“). Iš pokalbio turinio matyti, kad nuteistieji žinojo, dėl ko susitinka su nukentėjusiuoju, kam, kokią sumą ir už ką turi sumokėti nukentėjusysis. Aplinkybę, kad nuteistieji reikalavo nukentėjusiojo perduoti 1 000 Eur dėl skolos, patvirtina tiek pačių nuteistųjų, tiek ir nukentėjusiojo parodymai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pokalbio stenogramoje užfiksuotos frazės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo verčiamas perduoti 1 000 Eur nuteistiesiems, naudojant psichinę prievartą, išsakant grasinimus panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jo turtą. Stenogramoje nurodytos frazės: „(09:16) 3? – (…) žinok, ten niekas nei kalbės su tavim, nei ten ką. Ten kai neš, (necenzūrinis žodis), aš tau sakau – sveikata brangiau kainuoja. Ten kai neš, tai neš, žinok, už tą (necenzūrinis žodis). Aš tau rimtai, čėsnai sakau. Taip nuneš kad, žinok, (rimtai?), /.../ (necenzūrinis žodis) sveikatą /.../aš žinau, /.../“, „(09:50) 2 - (necenzūrinis žodis) sveikatą, praretins vis tiek parkingą tą mašinų ir, (necenzūrinis žodis), baigsis.“, „(09:53) 3 - Jo, praretinsiu ir tuos parkingus, ir patį praretins ir viskas, supranti? (...)“, kolegijos vertinimu, tik patvirtina aplinkybę, kad iš I. P. reikalaujama grąžinti skolą, tačiau šių frazių turinio negalima vertinti kaip atitinkančio turto prievartavimo sudėtį. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. S. ir A. A. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio laikantis ultima ratio (kraštutinė priemonė) principo nuteistieji turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad nuteistieji A. A. ir R. S. neigia grasinę I. P.. Įrašas patvirtina nuteistųjų parodymus, nes jame kalbama apie I. P. skolą būtent kitiems žmonėms, o ne R. S.. Šių aplinkybių pokalbio metu neneigė ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistieji jam grasino fiziniu smurtu, turto sunaikinimu, galvojo, kad grasinimai realūs, nes jis buvo skolingas ir nuteistieji atvažiavo naktį, žinojo kur jis gyvena. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo I. P. parodymai ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuoseklūs. 2020 m. gruodžio 3 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. P. teigė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. iš jo skolą už narkotikus reikalavo grąžinti R. S.. Šioje apklausoje apie A. A. nukentėjusysis nieko neužsiminė. Duodamas parodymus 2020 m. gruodžio 10 d. I. P. jau teigė, kad tiek 2020 m. lapkričio 27 d., tiek 2020 m. gruodžio 1 d. pas jį buvo atvažiavę ir skolą už narkotikus reikalavo grąžinti tiek R. S., tiek ir A. A.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl duodamas pirminius parodymus nieko neužsiminė apie A. A..

44. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir šiuo atveju R. S. ir A. A. veiksmuose nėra BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, R. S. ir A. A. išteisinami, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vis dėlto, nuteistųjų veiksmai turėtų būti įvertinti ir savavaldžiavimo kontekste. Kolegijos vertinimu, nuteistųjų R. S. ir A. A. veiksmai negali būti traktuojami kaip sudarantys savavaldžiavimo sudėtį. Pažymėtina, kad už BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas (administracinis teisės pažeidimas). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Taigi, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Didelės žalos požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje, reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik formalaus konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys, pavojingumo laipsnis. Kartu turi būti analizuojamas ir prievartos pobūdis. Didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas būtinasis savavaldžiavimo sudėties požymis – didelė žala. Be to, vertinant R. S. ir A. A. veiksmus stenografuoto pokalbio su I. P. metu, konstatuojami, kad nuteistųjų išsakytos frazės nukentėjusiajam, negali būti laikomos tokio pavojingumo, kad sudarytų savavaldžiavimo sudėtį. Akcentuotina, kad R. S. ir A. A. reikalavo grąžinti skolą už sugadintas medienos lentas, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina kvalifikuoto savavaldžiavimo požymio – psichinės ir fizinės prievartos naudojimo.

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas apylinkės teismo išvadas, byloje atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad A. A. ir R. S. kaltais pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvo pripažinti nepagrįstai, todėl jų atžvilgiu šioje dalyje priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalis, kuriomis R. S. ir A. A. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

R. S. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. A. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.