Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimas

2021-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-4150-1093/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
e2YT-4150-1093/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00425-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Monika Benetė (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
S. G., A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4150-1093/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00425-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. G., A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. G. 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. G. po sutuoktinės M. A. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti turtą.

2. Nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. A. G. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. sūnus. Be pareiškėjo, jo tėvai turėjo ir kitus vaikus – suinteresuotus asmenis S. G. ir A. G.. Pareiškėjas po tėvo, pergyvenusio sutuoktinę, mirties kreipėsi į Molėtų rajono 2-ąjį notaro biurą, kur pagal pareiškėjo pareiškimą buvo pradėta paveldėjimo byla. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotas Liudijimas apie palikimo priėmimą. Pareiškėjui pradėjus tvarkyti palikimo priėmimą, paaiškėjo aplinkybė, kad miręs pareiškėjo tėvas po žmonos mirties nesikreipė į notarą, paveldėjimo byla mirus M. A. G. nepradėta, todėl nėra įstatymų nustatyta tvarka įformintas palikimo priėmimas, dėl ko pareiškėjas negali tinkamai užbaigti paveldėjo procedūrų po tėvo mirties. Iki mirties abu pareiškėjo tėvai M. A. G. ir A. G. gyveno santuokoje ir buvo deklaravę gyvenamąsias vietas adresu (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė turtą, esantį minėtu adresu, kurį sudarė žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, tvartas, lauko tualetas, šulinys. Po sutuoktinės mirties A. G. faktiškai toliau liko gyventi nurodytu adresu, toliau tvarkėsi savo ir paveldimame turte – žemės sklype, gyvenamajame name, garaže, ūkiniuose pastatuose ir inžineriniuose statiniuose. Taigi faktiškai turto dalį, kuri yra bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, po sutuoktinės mirties valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi ir taip išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Priežastys, dėl kurių A. G. nesikreipė per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties į notarą, nėra žinomos, tačiau faktas, kad A. G. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, reiškia, kad palikimas yra priimtas vienu iš įstatyme įtvirtintų būdų – faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pareiškėjas, kreipdamasis į notarą ir užvedęs paveldėjimo bylą, siekia paveldėjimo teisių į mirusio tėvo A. G. palikimą pagal įstatymą, nes testamento mirusieji nepaliko.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi informacijos apie galimą mirusių M. A. G. ar A. G. palikimų perėjimą valstybei, palikimų priėmimo procedūra nėra pradėta. Pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

5. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

6. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjo tėvas A. G. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės M. A. G. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. A. G.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, įsigytas santuokoje, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, un. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 01 matyti, kad pareiškėjo tėvas A. G. nuo 2014 m. nuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis buvo sudaryta 5 metams). Taip pat iš pateiktų mokėjimų už elektros energiją nuo 2016 m., 2009 m. vasario 17 d. sudarytos sutarties dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, 2016 m. panaudos sutarties dėl naudojimosi konteineriais, skirtais pakuočių atliekų surinkimui, matyti, kad A. G. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis – (duomenys neskelbtini)). Šiuo adresu nuo 2008 m. iki mirties buvo deklaruota gyvenamoji A. G. vieta. Byloje nėra duomenų, kad iki pareiškėjo tėvo mirties po M. A. G. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę kiti asmenys. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. S-84 nurodyta, kad paveldėjimo byla, mirus M. A. G., nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė. Šių nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. G. po sutuoktinės M. A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. G. priėmė M. A. G. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

10. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo R. G. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė