Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. 7 250 Eur skolą, 1 450,00 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jį ir atsakovą J. B. siejo draugiški santykiai, todėl kai atsakovas paprašė jo paskolinti pinigų, jis neturėjo jokio pagrindo suabejoti, kad pasiskolintos sumos atsakovas jam negrąžins. Ieškovas 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 18 d. paprastaisiais vekseliais bei 2019 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi, iš viso paskolino atsakovui 7 300 Eur. Atsakovas jam grąžino tik 50 Eur. Atsakovas vis žadėdavo grąžinti skolą, nurodydavo terminus, kada tikrai grąžins visą skolą, bet skolos negrąžino iki šiol. Ieškovas nesikreipė į notarą ir nepateikė paprastųjų vekselių vykdymui, nes vis tikėjo atsakovo įtikinėjimais ir pažadais, kad skola bus grąžinta artimiausiu metu, bet jam tapo akivaizdu, kad atsakovas tik vilkino skolos grąžinimą, todėl kreipėsi į teismą.

3. Atsakovas J. B. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taikyti reikalavimo senatį dalyje dėl 5 000 Eur skolos, šio reikalavimo netenkinus, pripažinti sandorius (vekselius) niekiniais, o, netenkinus ir pastarųjų prašymų, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neprotestuotinų vekselių įstatymo nustatyta tvarka nepateikė apmokėjimui. Jis tvirtino, kad net nevertinant pačių vekselių turinio, ar šalis siejančių santykių, nėra ginčo, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2024 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po vekseliuose nurodytos mokėjimo dienos, dėl ko ieškovas netenka teisės realizuoti šių vekselių. Be to, nors ieškovas ir teigė, kad esą vekseliai tapo skolos rašteliais, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis atsakovui pinigus perdavė. Atsakovas jokių pavedimų iš ieškovo nėra gavęs. Net jei laikyti, kad toks faktas (susitarimas) egzistuoja, ir esą pinigus ieškovas jam (atsakovui) perdavė grynaisiais pinigais, tai tokie teiginiai taip pat būtų abejotini, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, ir toks sandoris, kai esą trimis atskirais dokumentais yra skolinama iš esmės neva tai 7 300 Eur suma, būtų negaliojantis (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), t. y, negali sukurti šalims teisinių pasekmių. Ieškovas jokių leistinų įrodymų byloje nėra pateikęs, o atsakovui nežinant ieškovo įsivaizduojamų aplinkybių dėl paskolinių santykių susidarymo, atsakovas net negalėjo pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų, nes ieškovas nėra niekaip savo ieškinio įrodęs, apart, niekinių dokumentų pateikimo. Ieškovo pateikti tariamai sudaryti sandoriai nėra įstatymo reikalaujamos privalomos notarinės formos, jie, kaip tokie, yra niekiniai (net nevertinant paties fakto, kad jie (jų dalis) pateikti praleidus ieškinio senaties terminą ar tai, kad visi jie in corpore negali būti vertinami ir kaip skolos rašteliai, nes juose nėra jokio atsakovo įrašo ar kitokio patvirtinimo apie pinigų gavimą).