Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T.-S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. T.-S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), v, (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pateikto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Minėtų reikalavimų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys be bendrųjų procesinių dokumentų bei ieškinio turinio ir formos reikalavimų turi atitikti ir CPK 382 straipsnio reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, savo iniciatyva (ex officio) privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

10. Ieškovė S. T.-S. ieškinyje nurodė, kad jos kreditoriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; kitų jai žinomų kreditorinių įsipareigojimų nėra; atsakovo kreditoriai ieškovei nėra žinomi.

11. Pirmosios instancijos teismas patikrino Antstolių informacinę sistemą ir nustatė, kad iš atsakovo E. S. atliekamas priverstinis piniginio pobūdžio išieškojimas kreditoriams: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, L. R., J. Š., D. T., (duomenys neskelbtini), A. R. R., (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. informuoti visus kreditorius apie ketinimą nutraukti santuoką CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis ir ieškinyje nurodyti dėl sutuoktinių atsakomybės pagal šias pinigines prievoles padalijimo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė S. T.-S. pateikė atskirąjį skundą.

12. Kaip jau buvo minėta, ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. CPK 382 straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalinimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokos metu turto neįgijo. Ieškinyje taip pat nurodyti ieškovės kreditoriai, kartu su ieškiniu pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė pranešė kreditoriams apie bylos iškėlimą. Ieškovė ieškinyje taip pat patvirtino, kad jai apie atsakovo kreditorius nėra žinoma. Taigi, ieškinys iš esmės atitiko jam keliamus turinio reikalavimus CPK 382 straipsnio 5 punkto ir CK 3.126 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė įvykdė imperatyvią įstatymu nustatytą pareigą nurodyti jai žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad teismo reikalavimas ieškinyje nurodyti ir dėl sutuoktinių atsakomybės pagal atsakovo pinigines prievoles, informuojant šiuos kreditorius apie ketinimą nutraukti santuoką CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, apie kurių buvimą iki ieškinio teismui pateikimo ieškovei nebuvo žinoma, ieškinio pateikimo stadijoje yra nepagrįstas ir perteklinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie klausimai negali būti sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje. Teismas negali šioje stadijoje reikalauti, jog ieškovė ieškinyje pasisakytų ne tik dėl jai, bet ir dėl teismui ar atsakovui žinomų kreditorių, bei informuotų šiuos kreditorius apie pradedamą procesą. Šiuo atveju skundžiama nutartimi teismo nustatyti ieškinio trūkumai nelaikytini esminiais, trukdančiais pradėti teismo procesą.

15. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje taikydamas trūkumų šalinimo institutą, netinkamai pritaikė nutartyje nurodytas procesinės teisės normas, kadangi nustatytų trūkumų pobūdis nesudaro kliūčių ieškinį priimti. Ieškinio priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.