Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-05-07 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn.;

2) 2014-07-09 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2014-05-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, 2015-01-12 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė pakeista į areštą 45 paroms;

3) 2015-04-28 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2015-12-03 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Bausmė neatlikęs, 2017-11-15 jis perduotas pagal Europos arešto orderį bausmės atlikimui, o taip pat ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34125-15 atlikimui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustato:

E. A. 2015 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), pasinaudodamas automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelėje paliktais rakteliais, iš autobusų sustojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė B. P. priklausantį 1430,00 Eur vertės automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., vakare, apie 20.00 val., įsėdo į svetimą ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį ir juo išvažiavo. Automobilis buvo užvestas, rakteliai buvo automobilio spynoje. Žinojo, kad automobilis nepriklauso nei jam, nei jo draugams, kad tai yra svetimas automobilis.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas B. P. paaiškino, kad mažina ieškinio reikalavimus, prašo priteisti 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1244,01 Eur turtinei žalai atlyginti. Automobilis jam grąžintas. Jis automobilį pridavė į metalo laužo supirktuvę, gavo už jį 200,00 Eur ar 300,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo E. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. A. parodė, kad automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pavogė ir dėl to labai gailisi. 2015-06-17, vakare, su A. R. ir R. K. buvo nuvažiavę į Ariogalą. Apie 22.00 val. autobusų sustojime matė, kad netoliese stovėjo būrys jaunuolių. Išgirdo triukšmą, suprato, kad vyksta konfliktas. Matė, kad jo draugai konfliktuoja su jaunuoliais, kurių buvo daug, todėl jis išsigando ir nenorėdamas nemalonumų, sėdo į automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio durelės buvo praviros, variklis užvestas, bei išvažiavo. Važiuodamas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į stulpą. Matė, kad automobilio priekis sudaužytas (T II, b. l. 95-97).

2015-06-18 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog E. L. pranešė apie automobilio ,, (duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobimą iš autobusų sustojimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) (T I,, b.l. 33-35).

2015-06-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 36-38).

2015-06-18 automobilio apžiūros protokole užfiksuoti automobilio ,, (duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (T I, b. l. 39-43).

Nukentėjusysis B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numaris (duomenys neskelbtini) Automobiliu naudojosi jo anūkas E. L.. 2015-06-17, apie 23.00 val., pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir pranešė, kad automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ pateko į eismo įvykį, vairuotojo nėra. E. mama, paskambinusi sūnui, sužinojo, kad automobilis buvo pagrobtas. Dėl sudaužyto automobilio patyrė turtinę žalą, nes automobilis yra sugadintas nepataisomai. Sudaužyta automobilio priekinė dalis, išmušti visi langai, priekinė lempa, automobilio stogas (T I, b. l. 70-71).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-17, tarp 21.00-22.00 val., kartu su draugais A. M., V. A., A. B. buvo (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo aikštelėje. Ten atvažiavo jo vairuojamu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso seneliui B. P.. Po 20 min. atvažiavo automobilis Opel. Iš minėto automobilio išlipo penki neblaivūs jaunuoliai. Vienas iš nepažįstamų jaunuolių įlipo į jo automobilį ir nuvažiavo link Girkalnio. Jo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjo užvestas, rakteliai palikti automobilio spynoje (T I, b. l. 33-35, 59-60).

Liudytojų A. M., V. A., A. B. parodymai analogiški E. L. parodymams (T I, b. l. 75, 82, 86, 179-180).

Liudytojas K. M. parodė, kad 2015-06-17 ar 18 d. jam paskambino E. A. ir pasakė, jog buvo paliktas vienas, todėl sėdo į vieną iš automobilių, kurio variklis buvo užvestas, ir juo išvažiavo. E. pasakojo, kad važiuodamas automobiliu, neprivažiavęs Ariogalos, kažkokiame kaime padarė avariją (T I, b. l. 190-192).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, 1997 m., vidutinė rinkos vertė veikos padarymo metu buvo 1430,00 Eur.

Surinkti įrodymai: paties kaltinamojo prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, liudytojų E. L., A. M., V. A., A. B. parodymai, kad kaltinamsis sėdo į užvestą automobilį ir juo išvažiavo, nors žinojo, kad jis yra svetimas, nes nepriklauso kaltininkui nuosavybės teise, tarpusavyje susiję ir papildantys vieni kitus bei leidžiantys daryti pagrįstas išvadas, nekeliančias abejonių dėl įvykio faktinių aplinkybių, patvirtina ir byloje neginčijamai nustatyta, kad E. A. 2015 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val., pasinaudodamas automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelėje paliktais rakteliais, iš autobusų sustojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė B. P. priklausantį 1430,00 Eur automobilį ,,(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be to, minėtus įrodymus papildo ir liudytojo K. M. parodymai, kad kaltinamasis E. A. jam pasakojo, jog pagrobė svetimą automobilį.

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą automobilį, todėl E. A. veika pagal minėtą įstatymą kvalifikuota teisingai.

Kaltinamsis E. A. parodė, kad suprato, jog sėda į svetimą automobilį ir juo išvažiuoja, kad nežino, ką su juo būtų daręs, jei nebūtų patekęs į eismo įvykį, todėl teismas daro išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Šiuo atveju pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. laikoma baigta kai kaltininkas įgyja galimybę svetimą turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, todėl veikos kvalfikacijai neturi reikšmės kaltinamojo parodymai, kad jis nežinojo, ką vėliau darys su pavogtu automobiliu, nes nusikalstama veika buvo baigta, jam automobiliu išvažiavus iš įvykio vietos, nes būtent nuo šio momento jis turėjo galimybę naudotis svetimu turtu savo nuožiūra.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl automobilio vertės 1500,00 Eur, tačiau atsivelgiant į VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, kaltinimo dalis tikslintina į 1430,00 Eur vertę, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tur­to ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal pir­ki­mo–par­da­vi­mo san­do­rių kai­ną, tur­to su­kū­ri­mo (at­kū­ri­mo), įsi­gi­ji­mo kaš­tus. Tais at­ve­jais, kai nuo­sa­vy­bė į daik­tą at­si­ra­do pir­ki­mo–par­da­vi­mo san­do­rio pa­grin­du ir by­lo­je yra duo­me­nys apie daik­to įsi­gi­ji­mo kai­ną, ta­čiau daik­tas pa­gro­bia­mas pra­ėjus lai­ko­tar­piui, tu­rin­čiam reikš­mės jo kai­nai, daik­to ver­tė nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nę tur­to ver­tę (did­me­ni­nes, rin­kos ar ko­mi­so kai­nas) nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu. Kai to­kių duo­me­nų by­lo­je nė­ra ar­ba daik­to įsi­gi­ji­mas pa­gal su­tar­tį yra su­si­jęs su pa­pil­do­mo­mis prie­vo­lė­mis sa­vi­nin­kui (pvz., mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas, ku­rio rin­kos ver­tė 500 Lt, įsi­gy­tas už 1 Lt su­da­rant ter­mi­nuo­tą abo­ne­men­ti­nę su­tar­tį, ar­ba jei sa­vi­nin­kas tur­tą įsi­gi­jo ma­žes­ne nei vi­du­ti­nė rin­kos kai­na ak­ci­jos me­tu ar pri­tai­kant ki­to­kią nuo­lai­dą), pa­grob­to tur­to ver­tė nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į iden­tiš­ko ar tos ka­te­go­ri­jos daik­to ana­lo­go vi­du­ti­nę rin­kos kai­ną.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau visas nusikalstamas veikas, įskaitant ir šią, padarė būdamas nepilnametis, šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, be to, kitose valstybėse teistas už nusikalstamų veikų padarymą, todėl darytina išvada, kad tai dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis E. A. pasislėpė nuo nuosprendžio vykdymo, kas rodo, kad jis negerbia visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, įstatymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmė neatlikta, bausmė bendrintina su 2015‑04‑28 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Į bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime.

Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – naikintina po nuosprendžio paskelbimo, o kardomoji priemonė kardomasis kalinimas – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis B. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1744,01 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad mažina turtinės žalos atlyginimo sumą iki 1244,01 Eur, nes automobilis jam buvo grąžintas ir jis pridavęs automobilį į metalo laužo supirktuvę gavo už jį 200,00 Eur ar 300,00 Eur.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei į suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Kaltinamojo E. A. veika buvo nukreipta tik į nukentėjusiojo turtą, jokia žala nukentėjusiojo sveikatai nebuvo padaryta. Nukentėjusysis įvykio tiesiogiai nematė, apie jį sužinojo tik iš anūko. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl pavogto ir sudaužyto jam priklausančio automobilio jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus, nes teko iš saugojimo aikštelės pasiimti automobilį, vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Patirtą neturtinę žalą vertina 500,00 Eur suma, kaltinamasis E. A. su tokio dydžio neturtine žala sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad vidutinė tokio automobilio vertė 1430,00 Eur, civilinis ieškinys dėl 500,00 eurų neturtinės žalos ir 1244,01 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes yra pagrįstas, kaltinamasis su juo sutinka. Civilinio ieškinio dydis atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, nekilnojamojo ar registruojamojo turto neturi, tačiau yra jaunas darbingas ir gali uždirbti lėšų žalai atlyginti.

Daiktai: 0,5 l talpos stiklainis su kvapo pėdsakais nuo vairuotojo sėdynės; 0,5 l talpos stiklainis su kvapo pėdsakais iš automobilio salono; 2 plokštelės su mikrodalelėmis voke; vokas su stiklo šukėmis; vokas su cigaretės nuorūka; audinio pavyzdys voke; tamponas su nuoplova; 2 vnt. popierinių servetėlių nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

BPK 103 straipsnio nuostatos numato, kas sudaro proceso išlaidas. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba pateikė duomenis apie tai, kad valstybės patirtos išlaidos, patirtos konvojuojant į Lietuvą E. A., sudaro 1960,66 Eur.

Kaltinamojo E. A. ekstradicijos išlaidos atsirado dėl jo sąmoningų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-23 E. A. paskirta kardomoji priemonė –nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (T II, b. l. 100). Nepaisant to kaltinamasis išvyko į užsienį, dėl to 2015-12-28 teismo nutartimi jam buvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis buvo paskelbta jo paieška. Lietuvos pareigūnai vyko kaltinamąjį E. A. parsigabenti iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Taigi, ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats E. A.. Kadangi E. A. ekstradicijos išlaidos susiję su šios baudžiamosios bylos procesu, jos laikytinos proceso išlaidomis. Teismas, įvertinęs išlaidas pagrindžiančius dokumentus, 1960,66 Eur pripažįsta proceso išlaidomis, patirtomis vykdant E. A. ekstradiciją. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš E. A. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai ir 1244,01 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 01 ct) turtinei žalai B. P. atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-22 13.05 val. iki 2015-06-23 11.10 val. (vieną parą) ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2017-11-15 iki 2018-01-16.

Kardomąją priemonę suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti po nuosprendžio paskelbimo.

Baumės pradžią skaičiuoti nuo 2018-01-16.

Daiktus: 0,5 l talpos stiklainį su kvapo pėdsakais nuo vairuotojo sėdynės; 0,5 l talpos stiklainį su kvapo pėdsakais iš automobilio salono; 2 plokšteles su mikrodalelėmis voke; voką su stiklo šukėmis; voką su cigaretės nuorūka; audinio pavyzdį voke; tamponą su nuoplova; 2 vnt. popierinių servetėlių nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš E. A. 1960,66 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų 66 ct) ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847, buveinė Saltoniškių g. 19, Vilnius, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.