Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto bausme;

2) 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) 2020 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2021 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant pataisos įstaigoje;

5) 2023 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.35 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), rodydamas aplinkiniams nepadorius gestus atvirai, parduotuvės darbuotojams matant, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - du butelius 0,7 l talpos degtinės „Bajorų Premium“ bendros 24,98 eurų vertės, o parduotuvės apsaugos darbuotojai bandant jį su pagrobtomis prekėmis sulaikyti, vieną pagrobtą butelį degtinės „Bajorų Premium“ netyčia sudaužė, o su kitu pagrobtu buteliu degtinės „Bajorų Premium“ iš parduotuvės pasišalino, nesumokėjęs už prekes, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 24,98 eurų turtinę žalą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje.

Be to jis, 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.45 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, be jokios dingsties įvairiais necenzūriniais žodžiais iškeikė kartu gyvenantį šeimos narį – tėvą A. M., po to spirdamas į televizorių jį sudaužė, spirdamas į sekcijos stiklus juos sudaužė, išeidamas iš kambario stipriai trenkė durimis, ko pasėkoje iškrito ir sudužo durų stiklas, o virtuvėje paėmęs peilį ir tyčia jį nukreipęs į tėvą A. M., pagrasino jį papjauti, taip pagrasino sunkiai sutrikdyti tėvo A. M. sveikatą, kas buvo nukentėjusiajam A. M. pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. M. pripažino visiškai. Paaiškino, kad galimai 2023 m. lapkričio 5 d. dieną nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę ėjo be jokio tikslo. Buvo girtas. Dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Tik pareigūnams parodžius nuotraukas, pripažįsta, kad parduotuvėje vogė alkoholį. Tokio elgesio paaiškinti negali, gailisi, žalą atlygino.

Liudytoja A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės- pardavėjos pareigose, dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.30 val. ji, dirbdama kasoje, pastebėjo į parduotuvę užėjusį vaikiną, kuris nuėjo tiesiai į alkoholinių gėrimų skyrių, nors alkoholis tuo metu jau nebuvo parduodamas, pamanė, kad vaikinas galimai yra apsvaigęs. Po kelių sekundžių minėtas vaikinas išeidamas iš alkoholinių gėrimų skyriaus ėjo pro kasas, rankoje laikydamas du butelius degtinės. Praeidamas pro kasą, kurioje ji dirbo, vaikinas iškėlė rankas, rodydamas jai turimus degtinės butelius ir sakydamas jai: „va, matai“, parodė jai nepadorų gestą ir nesumokėdamas už prekes nuėjo link išėjimo iš parduotuvės durų. Vaikinui praeinant pro kasą ji paspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką, o tuo metu parduotuvėje dirbusi apsaugos darbuotoja R. G. bandė iš parduotuvės išeinantį vaikiną sulaikyti, tačiau pastarasis pradėjo aktyviai priešintis ir jam iš rankų iškrito pagrobtas degtinės butelis, kuris sudužo. Kiek ji matė vaikinas vengdamas sulaikymo sudavė smūgį R. G. ir su vienu pagrobtu degtinės buteliu iš parduotuvės pasišalino. Vaikiną jį atpažinti galėtų (1 t., b. l. 84-87).

Liudytoja R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba apsaugos tarnyboje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pamainomis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 5 d. būnant apsaugos poste, ji per monitorių, kuriame stebi visą parduotuvės salę, pamatė į alkoholinių gėrimų skyrių įeinantį vaikiną. Jai kilo įtarimas, kad vaikinas gali įvykdyti alkoholio vagystę, nes tuo metu alkoholis jau nebuvo parduodamas. Ji per monitorių stebėjo minėtą vaikiną ir po kurio laiko pamatė, kad pastarasis praeina pro kasas, rankose laikydamas du butelius degtinės, nesumokėdamas už juos. Tuo metu kasoje dirbusi darbuotoja nuspaudė pagalbos mygtuką ir ji (R. G.) išėjusi iš tarnybinių patalpų minėtam vaikinui užstojo išėjimą iš parduotuvės, reikalaudama grąžinti pagrobtas prekes. Prekes pagrobęs vaikinas buvo agresyvus, ji bandė jį sulaikyti, tačiau jie su vaikinu apsistumdė, tiksliau vaikinas bandė ištrukti, ir vaikinas netyčia šio apsistumdymo metu alkūne trenkė jai į smakrą, tačiau jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti, fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo, vaikinui dėl to pretenzijų nereiškia. Apsistumdymo metu vaikinui iš rankų iškrito vienas butelis degtinės, kuris sudužo, o su kitu degtinės buteliu vaikinas iš parduotuvės pasišalino, nesumokėdamas už jį. Vaikiną, įvykdžiusį vagystę, atpažinti galėtų. Vaikinas tyčia jai tikrai jokių smūgių nesudavė (1 t., b. l. 91-94, 95-98).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS vyriausiojo tyrėjo S. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate per Policijos elektroninių paslaugų portalą epolicija.lt gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.35 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), įvykdytos prekių už 24,98 eurus vagystės, o peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad prekių vagystę atvirai galimai įvykdė A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 4-5).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 5 d. 15.35 val. nenustatytas vaikinas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), pagrobė du butelius 0,7 l talpos degtinės „Bajorų Premium“ bendros 24,98 eurų vertės. Vagystę įvykdęs asmuo atvirai laikydamas prekes rankose ir jų neslėpdamas praėjo pro kasas bei rodydamas nepadorų gestą kasininkei iš parduotuvės išėjo, o parduotuvės apsaugos darbuotojai bandant jį sulaikyti minėtas asmuo aktyviai priešinosi ir pasišalino iš parduotuvės (1 t., b. l. 36-43).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta - parduotuvės (duomenys neskelbtini), prekybos salė. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 25-35).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2023 m. lapkričio 5 d. vaizdo įrašai, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose užfiksuota, kad 15:34:14 val. į parduotuvę ateina vaikinas, kuris nueina į alkoholinių gėrimų skyrių, kuriame 15:34:32 val. paima du butelius su skaidriu skysčiu. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tas pats vaikinas 15:34:43 val. rankose laikydamas du butelius praeina pro kasą, kurioje yra darbuotoja, parodo jai nepadorų gestą ir nesumokėdamas už prekes išeina pro duris, tačiau jį bando sulaikyti galimai apsaugos darbuotoja, bet vaikinas priešinasi ir pasišalina iš parduotuvės, rankoje laikydamas vieną butelį su skaidriu skysčiu (1 t., b. l. 70-80).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad įtariamasis A. M. pateikė pinigų pervedimo kvitą, kuriame nurodyta, kad atlyginta UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą 24,98 eurų sumoje (2 t., b. l. 129-132).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. Kaltinamasis neneigia, kad vagystę padarė atvirai, šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs liudytojų A. S. ir R. G. M. M. parodymai bei rašytinė medžiaga, t. y. vaizdo įrašai pateikti iš parduotuvės, kurie yra apžiūrėti. Tarp jo ir parduotuvės darbuotojos buvo ir fizinis kontaktas.

Neabejotina, kad A. M. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nors kaltinamasis dėl girtumo nusikaltimo padarymo detalių neprisimena, tačiau jis iš esmės neneigia padaręs nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu, iš parduotuvės pasišalino. Nors vieną butelį degtinės sudaužė, tai kaltinamojo rizika ir aplaidumas.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis nepadorių gestų demonstravimas, pasišalinimas iš parduotuvės, nepaklusimas teisėtiems darbuotojos reikalavimams, vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad A. M. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jo veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, pats kaltinamasis kaltės neneigia, todėl jis baustinas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. M. pripažino visiškai. Paaiškino, kad tuo metu gyveno pas tėvą (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad būdamas koridoriuje dėl kažkokios priežasties supyko. Trenkė tėčio kambario durimis ir iškrito stiklas, daužė sekciją, spyrė į televizorių. Matė, kad televizorių sudaužė. Turtą niokojo nežinia dėl kokios priežasties. Peilį surado atvykę pareigūnai pas jį lovoje. Kaip jis pasiėmė peilį iš virtuvės ir ką su juo darė – neprisimena, to priežastis – girtumas. Mano, kad galėjo šaukti tėvui, kad jį išvarys ir, kad jis čia negyvens.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo sūnus A. M. grįžęs iš įkalinimo įstaigos (sūnus buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje) apsigyveno pas jį namuose. Su sūnumi sutardavo gerai, jie tarpusavyje nekonfliktavo. 2023 m. lapkričio 5 d. sūnus namo grįžo neblaivus, buvo agresyvus, matėsi, kad yra konfliktiškai nusiteikęs, todėl jis pradėjo jį raminti, bet sūnus jį vis keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Būdamas namuose sūnus pradėjo spardyti bei daužyti įvairius daiktus (buvo sudaužytas televizorius, išdaužti sekcijos bei durų stiklai). Po to sūnus paėmęs peilį pradėjo šaukti, kad jį (A. M.) papjaus, todėl jis labai išsigando ir greitai išbėgo iš buto. Kai jis išbėgo iš buto, sūnus iš karto iš vidaus užrakino buto duris. Apie įvykį jis pranešė pagalbos numeriu 112, tačiau pamatęs į kiemą atvykusius policijos pareigūnus suprato, kad galimai policiją iškvietė ir kaimynai. Kadangi sūnus buvo užrakinęs buto duris iš vidaus, pareigūnai negalėjo patekti į butą, buvo iškviesti ugniagesiai, kurie atidarė buto duris. Bute buvo rastas jo sūnus A., kurį policijos pareigūnai sulaikė. Civilinio ieškinio dėl sugadinto turto nereiškia, nes sugadinti daiktai neturi didelės vertės, tačiau prašo nubausti sūnų A. M. už jo grasinimus jam peiliu. Su sūnumi nebendrauja, po įvykio sūnus pas jį negyvena (1 t., b. l. 103-113; 2 t., b. l. 25-28).

Liudytojas R. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena jo kaimynas vardu A., kuris gyvena kartu su sūnumi. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.40 val. išgirdo, kad A. bute vyksta kažkoks konfliktas, nes girdėjosi stiklo dūžio garsai, krentančių daiktų garsai. Išgirdęs kaip A. sūnus pradėjo šaukti: „papjausiu, užmušiu, negyvensi“, jis nieko nelaukdamas paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, prašydamas, kad kuo skubiau atvyktų policijos pareigūnai. Po kurio laiko pro langą pamatė, kad į kiemą atvyko policijos pareigūnai, o prie jų priėjo kaimynas A.. Būdamas bute girdėjo, kad tuo metu, kai kaimynas A. buvo kieme, jo bute sūnus vis dar daužė kažkokius daiktus ir garsiai šūkavo. Jam yra žinoma, kad A. sūnus pareigūnų neįsileido į butą, todėl po kurio laiko atvyko ugniagesiai, kurie atidarė A. buto duris (girdėjosi pjaustomo metalo garsas), o po to policijos pareigūnai iš buto išsivedė A. sūnų (2 t., b. l. 48-51).

Liudytoja R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. M. nuo gimimo, nes daug metų gyveno tame pačiame name, žino, kad A. gyvena su tėvu. Kažkurio metu A. ilgą laiką nematė, manė, kad jis yra išvykęs į užsienį, tačiau po kurio laiko A. vėl apsigyveno pas tėvą. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.40 val. būdama namuose išgirdo kažkokį triukšmą (durų trenksmus, bildesį, kažkokių daiktų mėtymą, kritimą, daužymą ir pan.), taip pat girdėjosi neblaivaus, agresyvaus vyro balsas, kuris garsiai keikėsi. Nieko nelaukdama ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Laukdama atvyksiančių policijos pareigūnų, matė, kad laiptinėje laiptas žemyn nusileido A. tėvas A. M., kuris kieme bendravo su atvykusiai policijos pareigūnais. Matė, kad po kurio laiko atvyko medikai ir ugniagesiai, o po kurio laiko išgirdo laiptinėje pjaunamų durų garsą. Po kurio laiko ji pro langą pamatė, kad policijos pareigūnai į tarnybinį automobilį įsodino A. M. (2 t., b. l. 55-58).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, A. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.45 val. namo grįžo neblaivus jo sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo jį (A. M.) keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pradėjo raminti sūnų, tačiau pastarasis spyrė į televizorių ir jį sudaužė, po to spyrė į sekcijos stiklus ir juos išdaužė, vėliau išeidamas iš kambario stipriai trenkė durimis, ko pasėkoje iškrito ir sudužo durų stiklas. Po to sūnus pasiėmė peilį ir nukreipęs jį į jį (A. M.) grasino susidorojimu, šaukdamas, kad papjaus. Sūnus peiliu jo nesužalojo, nes jis spėjo iš buto pabėgti. Dėl sūnaus veiksmų labai išsigando, mano, kad A. M. grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, kadangi pastarasis yra paleistas iš įkalinimo įstaigos prieš maždaug metus laiko, sūnus buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi pranešėjo buto durų niekas neatidarė, nors pasak A. M. jo sūnus liko bute, buvo iškviesti ugniagesiai, kurie A. M. leidimu išlaužė buto durys. Bute buvo rastas akivaizdžiai neblaivus A. M. (nustatytas 2,78 promilių neblaivumas), kuris buvo pristatytas į Jonavos r. PK (1 t., b. l. 137-140).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 5 d. į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu grasino jam peilių, sakydamas, kad jį papjaus, tačiau sūnus jo peiliu nesužalojo, nes jis spėjo iš buto pabėgti. Mano, kad sūnaus A. M. grasinimai yra realūs ir jie gali būti įvykdyti, kadangi sūnus yra paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo bausmę už smurtą artimoje aplinkoje. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 103-113).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 5 d. 15.47 val. gautas pranešimas, kad pas kaimynus girdisi barnis ir bildesys, galimai mušasi sūnus su tėvu (1 t., b. l. 132-136).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 5 d. 15.48 val. gautas pranešimas, kad kaimynų bute galimai šiuo metu vyksta konfliktas, girdisi bildesys, galimai vyksta muštynės, bute gyvena sūnus su tėvu (2 t., b. l. 6-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 5 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), kur kambaryje ant grindų rastos stiklo šukės, kambario durų stiklas iškritęs ir sudužęs, televizoriaus ekranas su apgadinimais. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas metalinis sulankstomas peilis, kurio bendras ilgis yra 20 cm (1 t., b. l. 141-150).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas metalinis peilis, paimtas 2023 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros metu užfiksuota, kad peilis yra sulankstomas, peilio geležtė 8,5 cm ilgio yra balto metalo, peilio rankena yra rudos spalvos su ornamentais, bendras peilio ilgis yra 20 cm (1 t., b. l. 151-155).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2023 m. lapkričio 5 d. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame 15.47 val. užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir pranešėjo (R. E.), kad triukšmauja kaimynai, gyvenantys penktame aukšte, galimai sūnus mušasi su tėvu (2 t., b. l. 1-5).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2023 m. lapkričio 5 d. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame 15.48 val. užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir pranešėjos (R. Š.), kuri nurodo, kad kaimynai, gyvenantys penktame aukšte, triukšmauja, galimai sūnus mušasi su tėvu, girdisi kažkoks bildėsis, šukavimai (2 t., b. l. 9-13).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2023 m. lapkričio 5 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (A. M.), kuris nurodo, kad namo grįžo neblaivus jo sūnus A. M., kuris pradėjo jį keikti bei pradėjo daužyti namuose esančius daiktus. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai kartu su vyru nueina prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buto durys užrakintos iš vidaus, durų niekas neatidaro. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykę ugniagesiai išlaužia buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, pareigūnai įeina į buto vidų, kur randamas vaikinas (A. M.), kurį pareigūnai sulaiko. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnas randa prie lovos padėtą peilį, kurį paima. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vyras (A. M.) nurodo, kad sūnus rankoje laikydamas peilį grasino jį papjauti (2 t., b. l. 14-21).

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis 2023 m. lapkričio 5 d. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 17.43 val. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 20-23).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Kaltinamasis dėl neblaivumo nusikaltimo padarymo aplinkybių gerai neprisimena, 2023 m. lapkričio 5 d. A. M., 17.43 val. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 20-23). Teismas šioje byloje vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasi gali įgyvendinti savo ketinimus. Kaltinamasis neblaivus, agresyvus, jam žinoma, kad sūnus teistas už smurtinius nusikaltimus. Kad nukentėjusiajam kilo grėsmė patvirtina ir nukentėjusiojo veiksmai – jis pabėgo iš buto ir kvietėsi pagalbą. Iškilusią grėsmę patvirtina ir kaimynų reakcija, nes jie nedelsdami kviečia pagalbą. Nusikaltimo įrankis – peilis, rastas prie kaltinamojo lovos, kas patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis juo naudojosi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo bei atlygino padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

A. M. padarė tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas iš jų dvi nesunkios ir viena apysunkė veikos, jis praeityje penkis kartus teistas (2 t. b. l. 75-89), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 73-74). VŠĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l . 59-64). VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 71-72). Respublikiniame priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65-70).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas ir už nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai darymą, į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –3 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, peilis grąžintinas A. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalim, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant, subendrintą bausmę paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtą bausmę subendrinti bausmes iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt ) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2023 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Į paskirtą bausmės laiką pilnai įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2023 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamąjį įsakymą 6 (šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d.

A. M. kardomųjų priemonių rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –3 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, peilį grąžinti A. M..

Išaiškinti A. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.