Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2018-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-722-771/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
A2.-722-771/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00291-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
AN byla Nr. A2-722-771/2018
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00291-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, Ievai Lukošiūnienei, Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. P., jos atstovei advokatei S. V. – G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2018m. kovo 12d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK J. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d. už tai, kad ji 2018 m. vasario 18 d., 10 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, savo vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje demonstravo netinkamą elgesį, tokiais savo veiksmais panaudojo savo kaip mamos valdžią priešingai vaiko interesams, neužtikrino jam ramios ir sveikos aplinkos, neapsaugojo nuo socialinės įtakos, nesudarė tinkamų sąlygų jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi, bei pažeidė vaikų teises, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996-03-14 Nr. I-1234) 11 str., 16 str., 73 str., nevykdė savo, kaip mamos pareigų, numatytų CK 3.155 str., 3.159 str. ir tinkamai nesielgė vaiko akivaizdoje.

„Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Iš 2018m. kovo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (41-ANR_P-507-2018) turinio matyti, kad protokole pažeidimo esmė yra suformuluota abstrakčia ir formalia fraze „<...> vaiko D. B., gim. 2014-05-25, akivaizdoje demonstravo netinkamą elgesį, <...>“ bei formaliai išvardintos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., 16 str. 73 str., Civilinio kodekso 3.155 str., 3.159 str. nuostatos, t.y. nurodyta vien techninis įstatymų nuostata, neatskleidžiant galimai padaryto pažeidimo esmės. Protokole nenurodyta kuo pasireiškė netinkamas J. P. elgesys.

„Administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, +administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2AT-10-693/2018). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, teismas ėmėsi iniciatyvos iškilusius neaiškumus aiškintis teismo posėdžio metu savarankiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. kalta neprisipažino bei parodė, kad su M. B. turi bendrą vaiką – sūnų D. B.. Gyventa atskirai. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Teismo sprendimu vaiko tėvas turi teisę pastarąjį lankyti. Per Užgavėnes M. B. padovanojo vaikui baisia kaukę ir žaislinį šautuvą. Įvykio dieną M. B. atėjo pasiimti vaiką. Atidariusi duris, ji minėtą kaukę ir žaislinį šautuvą išnešė į laiptinę M. B.. D. B. laiptinėje dar nebuvo. Kaukė nukrito ant žemės. Šautuvą norėjo atiduoti M. B. į rankas, tačiau jis šautuvo nepaėmė. Tada šautuvą padėjo ant žemės. Tuo metu į laiptinę išėjo D. B.. Ji nebuvo šautuvu užsimojusi į M. B., jokio netinkamo elgesio jos veiksmuose nebuvo. Visą šį įvykį M. B. filmavo telefonu. M. B. prie vaiko akcentavo, kad ji mėto vaiko daiktus.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis ir J. P. anksčiau buvo sugyventiniais, gyveno, kaip vyras ir žmona. Turi bendrą vaiką D. B.. Vėliau jis ir J. P. išsiskyrė. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su J. P., jam nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Įvykio dieną jis atėjo pas J. P. į namus išsivesti vaiką pasivaikščioti. Prieidamas prie J. P. durų, jis pradėjo filmuoti aplinką telefonu. J. P., atidariusi duris, jam po kojomis numetė vaikui dovanotą kaukę, užsimojo žaisliniu šautuvu ir smogė jam į kaklo dešinę pusę. Po to šautuvą numetė jam po kojomis. Visą tai matė jo sūnus D. B.. Jo manymu, toks J. P. elgesys yra netoleruotinas vaiko akivaizdoje. Po to jis su vaiku išėjo į mašiną. Pastarasis jo nuolat klausė – kodėl mama numetė kaukę ir šautuvą.

Šalies argumentai

Liudytojui M. B. buvo pagarsintas 2018-03-08 protokolas (b.l. 4-5). Jis negalėjo paaiškinti, kodėl protokole pareiškime jis nurodė, kad J. P. žaisliniu šautuvu bandė jam trenkti į veidą, tačiau pastarosios smūgio išvengė, pasisukdamas į šoną, o teismo posėdžio metu nurodė, kad J. P. jam smogė į kaklo dešinę pusę. Jo manymu, tai yra nesvarbu.

Pateiktame vaizdo įraše numatyti, kad J. P. laiptinėje ant žemės numeta prie M. B. kojų vaikui dovanotą kaukę (vaizdo įrašo 4:08 min.). D. B. laiptinėje dar nėra. Po to J. P., laikydama už vamzdžio galo, ištiesia rankoje laikomą žaislinį šautuvą link M. B. ir prašo jį paimti. Tuo metu į laiptinę išėjo mažametis D. B. (vaizdo įrašo 4:15 min). J. P. pasilenkia ir padeda žaislinį šautuvą ant žemės šalia kaukės. Einant laukan, M. B. pasako nepilnamečiui D. B., kad pastarojo mama mėto daiktus (vaizdo įrašo 4:37 min.). Tą patį jis pakartoja ir automobilyje (vaizdo įrašo 7:08 val.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

„Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Liudytojo M. B. teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas ir protokole – pareiškime (b.l. 4-6) duotas paaiškinimas, dėl J. P. naudojamo smurto jo atžvilgiu vaiko akivaizdoje, prieštarauja vienas kitam, nes protokole - pareiškime jis nurodė, kad pastaroji bandė jam žaisliniu šautuvu trenkti per veidą, tačiau nepataikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad ji smogė bei pataikė jam į kaklo dešinę pusę. Byloje jokių duomenų apie M. B. kūno sužalojimo nėra. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad įvykio dieną vyko vaiko perdavimas tėčiui. Jokių agresyvių, smurtą demonstruojančių, vandališkų veiksmų, t.y. netinkamo elgesio J. P. elgesyje nesimato. J. P. paaiškino, kad įvykio dieną jokio netinkamo elgesio jos veiksmuose nebuvo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į liudytojo M. B. parodymų nenuoseklumą, vaizdo įrašo duomenis, teismui kyla abejonė jo parodymų teisingumo. Kiekviena abejonė yra sprendžiama kaltininko naudai. Anaiptol teismas įžvelgia liudytojo M. B. veiksmuose netinkamą elgesį, nes pastarasis du kartus vaikui pabrėžė, kad pastarojo mama J. P. mėto vaiko daiktus. Nenustačius J. P. veiksmuose smurto demonstravimo, t.y. netinkamo elgesio vaiko akivaizdoje, tuo pačiu ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., 16 str., 73 str. pažeidimų, pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 str., 3.159 str., nevykdymo, administracinio nusižengimo bylą nutrauktina, nenustačius J. P. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 1 d., sudėties objektyviosios pusės požymius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 591 str. 1 d. 1 p., 619 str. 1 d. 2 p.,-

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes J. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d., sudėties požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas