Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. 11 val. nevykdė pareigos atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui pareikalavus. 2020 m. lapkričio 3 d. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apklausai, tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 1 dalį A. A. nutraukta, nes ji nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, jog, įvertinus policijos įstaigos pateiktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoseklius rašytinius paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. A. tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją. Atsakomybėn traukiamos A. A. veikoje nėra vieno iš atsakomybei pagal ANK 506 straipsnį 1 daliai kilti būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios, be ko jos administracinė atsakomybė negalima.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. D. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, patraukiant A. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį ir paskiriant administracinę nuobaudą – nuo 30 Eur iki 50 Eur.

3.1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) E. R. R. A. 2020 m. spalio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. 2020 m. spalio 20 dieną R. A. pateikė paaiškinimą ir prašymą, kuriame teigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką padarė ne jis, o artimas šeimos narys, kurio tapatybės, vadovaudamasis savo konstitucine teise, nenori atskleisti. Taip pat prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dali jam nutraukti.

3.2. Tiriant bylą, buvo siekiama rinkti duomenis, susijusius su nusižengimu, padarytu 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., t. y. išsiaiškinti visas nusižengimo aplinkybes. Taigi, remiantis ANK 593 straipsniu, buvo siekiama į apklausas iškviesti R. A. artimus šeimos narius, tarp jų ir mamą – A. A. A. A. gavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato šaukimą 2020 m. lapkričio 3 d. 11 val. atvykti į apklausą pas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) M. J. Reaguodama į šaukimą, A. A. išsiuntė savo rašytinį 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl neatvykimo į apklausą.

3.3. 2020 m. spalio 29 d. A. A. prašymas dėl neatvykimo į apklausą į policijos įstaigą buvo netenkintas, nes viena iš priežasčių prašyme buvo paminėta, kad A. A. neatvyks dėl karantino, tačiau Lietuvos Respublikoje jis dar nebuvo paskelbtas. Kadangi A. A. nevykdė pareigos atvykti į policiją, buvo nustatytas administracinio nusižengimo padarymas. 2020 m. lapkričio 30 d. 14 val. A. A. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą protokolo surašymui pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį ir apklausai dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo (duomenys neskelbtini), tačiau ji neatvyko.

3.4. 2020 m. gruodžio 17 d. 11.00 val. A. A. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apklausai dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo (duomenys neskelbtini), tačiau jai buvo leista nereaguoti į šį šaukimą, kadangi Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. I. A., R. A. sutuoktinė, per savo apklausą perdavė A. A. bei Ro. A. paaiškinimus, kuriuose jie prašė leisti neatvykti į apklausas, taip pat nurodė, kad jokių parodymų apie savo sūnų ar kitą šeimos narį neduos, remdamiesi Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, susijusiomis su draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.

3.5. Apeliaciniame skunde išdėstytas vertinimas, kad tokie A. A. argumentai deklaratyvūs, vien tik niekuo neparemtas abstraktus teiginys, jog pasinaudoja savo konstitucine teise neduoti parodymų byloje prieš savo sūnų, kai jai nėra žinoma, ko bus klausiama apklausoje. A. A. apklausos metu norėta paklausti, ar jai yra žinoma, kas vairavo jos sūnaus R. A. automobilį, ar ji vairuoja tą automobilį, – tai paprastas faktas.

3.6. Žmogus, naudodamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išsiaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę, jei jam tai yra žinoma. Vien tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį, inter alia savo šeimos narį.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. D. apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. A. buvo žinoma apie tai, jog (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) E. R. jos sūnui R. A. 2020 m. spalio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji gavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato šaukimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra kviečiama 2020 m. lapkričio 3 d. 11 val. atvykti į apklausą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate pas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) M. J.

4.2. Reaguodama į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato šaukimą atvykti į apklausą, A. A. išsiuntė rašytinį 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl neatvykimo į apklausą (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino, kad pagal ant šaukimo nurodytą (duomenys neskelbtini) suprato, jog yra kviečiama į apklausą policijoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas jos sūnui R. A. Remdamasi ANK 582 straipsnio 2 dalyje numatyta jai garantuota teise, A. A. informavo policijos pareigūnę, kad apsisprendė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, todėl neatvyks 2020 m. lapkričio 3 d. 11 val. į apklausą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

4.3. Atsiliepime pažymima, jog, atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje (pažeidimo identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) nusižengimo padarymu yra kaltinamas R. A., kuris yra A. A. artimiausias šeimos narys, todėl ji turi konstitucinę teise šioje administracinio nusižengimo byloje visiškai atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. A., gavusi šaukimą atvykti į apklausą administracinio nusižengimo byloje (pažeidimo identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), kurioje kaltinamas jos sūnus R. A., tokio pareigūnės reikalavimo neignoravo, priešingai – kviečiančiai policijos pareigūnei pateikė savo 2020 m. spalio 29 d. rašytinį prašymą. Akivaizdu, kad visuotinio karantino sąlygomis nebuvo prasmės A. A. vykti į policijos komisariatą, rizikuojant susirgti COVID-19 virusu, vien tik tam, kad nuvažiavusi galėtų pranešti tą patį – apie pasinaudojimą savo konstitucine teise visiškai neduoti parodymų prieš savo sūnų.

4.4. Pažymėtina, kad A. A., pakartotinai kviečiamą į apklausą pas policijos pareigūnę M. J. toje pačioje sūnaus R. A. administracinio nusižengimo byloje, pateikė dar vieną 2020 m. gruodžio 14 d. rašytinį paaiškinimą, kuriuo pakartotinai informavo pareigūnę apie savo teisėtą atsisakymą duoti parodymus prieš savo sūnų. A. A. nuomone, jai nėra prasmės vykti į policijos komisariatą ir rizikuoti susirgti COVID-19 virusu vien tam, kad žodžiu pareigūnei praneštų tą patį. Be to atsiliepime pažymėta, kad sūnaus R. A. sutuoktinė I. A. 2020 m. gruodžio 15 d., atvykusi pas policijos pareigūnę M. J. į apklausą, toje pačioje R. A. administracinio nusižengimo byloje žodžiu pasakė, jog, pasinaudodama savo konstitucine teise, teisėtai atsisako duoti parodymus prieš sutuoktinį R. A. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad visi keturi šeimos nariai buvo kviečiami karantino sąlygomis važiuoti kiekvienas atskirai po 120 km atstumą į abi puses į apklausas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kai tai buvo galima padaryti vienu važiavimu arba duoti pavedimą asmenis apklausti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams.

4.5. Atsiliepime padaryta išvada, kad R. A. už atsisakymą atskleisti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę, gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tačiau ne verčiamas duoti parodymus prieš save arba savo artimą šeimos narį. A. A. tvirtina neignoravusi policijos pareigūnės reikalavimo atvykti į policiją, pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, informuodama apie tai, kad pasinaudoja savo konstitucine teise neduoti parodymų byloje prieš savo sūnų, todėl jos neatvykimas į policiją negali būti kvalifikuojami pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį, kaip nepagrįstas atsisakymas atvykti į policiją be pateisinamos priežasties.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį A. A. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde kelia A. A. nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, Institucijos vertinimu, A. A. veiksmuose yra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju A. A. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar ji tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos A. A. administracinio nusižengimo bylą, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo tiriamas 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai transporto priemonės „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus. Už tai nustatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) E. R. surašė 2020 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį R. A. Tačiau 2020 m. spalio 20 d. R. A. pateikė paaiškinimą ir prašymą, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką padarė ne jis, o jo artimas šeimos narys, kurio tapatybės, vadovaudamasis savo konstitucine teise, atskleisti nenorėjo. Tiriant šią bylą, apklausai buvo kviečiama ir R. A. mama A. A.

10. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas, vairuojant transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iš VĮ „R.“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. A. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu būtent transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą numatyta atsakomybė ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

11. Šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį tik transporto priemonės „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui–savininkui, t. y. būtent R. A., jeigu jis nusižengimo padarymo metu pats nevairavo transporto priemonės, numatyta pareiga nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Ir šiuo atveju būtent R. A., kuris pagal įstatymą turi pranešti apie asmenį, nusižengimo padarymo metu vairavusį jam priklausančią transporto priemonę, negalioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatos. R. A. paaiškinime atsisakė nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, pats prašė, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nevykdymą.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šaukime nenurodyta A. A. procesinė padėtis, nors ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti apklausti, tiriant administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. buvo kviečiama apklausai dėl (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos tyrimo. Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. A. sūnui R. A., t. y. jos artimam šeimos nariui. Pažymėtina, kad A. A. neatvyko į apklausą, tačiau apie savo neatvykimo priežastis aiškiai nurodė 2020 m. spalio 29 d. prašyme, t. y., kad ji, pasinaudodama ANK 582 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta teise, atsisako duoti parodymus prieš save ar savo šeimos narius, artimuosius giminaičius, be to, nurodė, kad ji patenka į rizikos grupę, todėl pavojinga vykti į apklausą ir dėl koronaviruso pandemijos.

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įstatymas neįpareigojo A. A. nurodyti asmens, 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., vairavusio transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kaip jau aptarta, tokia pareiga kilo būtent transporto priemonės „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui–savininkui R. A. Pagal ANK 582 straipsnio 2 dalį asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Taigi nagrinėjamu atveju A. A. teisėtai pasinaudojo jai suteikta teise, numatyta tiek ANK 582 straipsnio 2 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, – neduoti parodymų administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jos sūnui R. A., apie tai raštu pranešė bylą tyrusiam policijos pareigūnui, kartu nurodė ir kitą priežastį, kad, priklausant rizikos grupei, pavojinga atvykti į apklausą ir dėl koronaviruso pandemijos, t. y. šiuo atveju A. A. ne vengė atvykti į policijos komisariatą tyčia, bet raštu aiškiai nurodė savo neatvykimo į policijos komisariatą apklausai priežastis.

14. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones. Konstitucijoje įtvirtintas draudimas skirtas valstybės institucijų pareigūnams ir savaime nereglamentuoja apklausiamų asmenų veiksmų, tačiau minėta Konstitucijos nuostata užtikrina jų teisę neduoti parodymų apie save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tokia apklausiamų asmenų teisė ir yra nustatyta ANK 582 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, darytina išvada, kad šią teisę turi ne tik liudytojai, bet ir kiti administraciniame procese apklausiami asmenys, nepaisant jų procesinio statuso. Tuo atveju, jeigu asmuo procese turi būti apklausiamas apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, jam turi būti išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nepaisant to, ar tokia pareiga nurodyta ANK straipsnyje, reglamentuojančiame apklausą tam tikroje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje, ar nenurodyta. Kitoks minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų netinkamą teisės neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius realizavimo užtikrinimą.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. rašytinis 2020 m. spalio 29 d. prašymas dėl neatvykimo į policijos įstaigą apklausai nebuvo tenkintas, nes viena iš priežasčių prašyme buvo paminėta, jog ji neatvyks dėl karantino, tačiau Lietuvos Respublikoje jis dar nebuvo paskelbtas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas), todėl ši priežastis neatleidžia nuo atsakomybės dėl neatvykimo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ karantinas oficialiai buvo paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., savaime nereiškia, jog savaitę iki oficialaus karantino paskelbimo buvo mažesnė tikimybė susirgti koronavirusine infekcija. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl jau sparčiai didėjusio užsikrėtimų skaičiaus šia infekcija ir buvo skelbiamas karantinas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) naudojosi jai suteiktomis procesinėmis galiomis, ne tik neįsiklausiusi į A. A. argumentus, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, taip pat prieš save pačią, bet net nebandė apklausti A. A., pvz., nuotoliniu būdu, juolab, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo norima iš esmės užduoti tik vieną ar du konkrečius klausimus. Pažymėtina, kad vienas iš norimų užduoti klausimų buvo, ar tai ji vairavo automobilį, susijęs su parodymų davimu prieš save.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog A. A. tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.