Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. kaltinama tuo, kad 2020-11-03 11.00 val., nevykdė pareigos atvykti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Gedimino g. 17, Tauragė, policijos pareigūnui pareikalavus. 2020-11-03 buvo kviečiama atvykti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apklausai, tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020-10-27.

Institucijos - Tauragės AVPK, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

ANK 506 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. 2020-12-03 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2020-11-03 buvo kviečiama atvykti į Tauragės AVPK apklausai, tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020-10-27.

A. A. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažįsta - dar iki apklausos ji

paaiškino policijos pareigūnei M. J. pateikusi rašytinį paaiškinimą, kad pagal ant šaukimo nurodytą ROIK: (duomenys neskelbtini) ji supranta, jog yra kviečiama į apklausą policijoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje surašytas administracinio nusižengimo protokolas jos artimam šeimos nariui - sūnui R. A. ir remdamasi ANK 582 straipsnio 2 dalyje jai garantuota teise, informavo ją, kad apsisprendė neduoti parodymų administracinio nusižengimo byloje prieš savo šeimos narį, todėl neatvyks į numatytą apklausą. Šią aplinkybę patvirtina prie bylos medžiagos pridėtas Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistei M. J. adresuotas 2020 m. spalio 29 d. prašymas dėl neatvykimo į apklausą, kuriame matyti detaliai išdėstytos aplinkybės ir A. A. pozicija dėl parodymų davimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones. Konstitucijoje įtvirtintas draudimas skirtas valstybės institucijų pareigūnams ir savaime nereglamentuoja apklausiamų asmenų veiksmų, tačiau minėta Konstitucijos nuostata užtikrina jų teisę neduoti parodymų apie save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-689/2018).

Ši Konstitucijos nuostata atsispindi ir ANK 582 straipsnio 2 dalyje, kurioje imperatyviai nustatyta, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. A. tokia suteikta teise, kurią numato įstatymai ir pasinaudojo – neduoti parodymų prieš savo sūnų administracinio nusižengimo byloje. Ji savalaikiai, t. y. 2020-11-03 Tauragės AVPK gautu prašymu, informavo policijos pareigūnę M. J. dėl savo pozicijos ir kitų aplinkybių, t. y. epidemiologinės situacijos šalyje, dėl kurių į numatytą apklausą neatvyks. Protokole nėra jokių duomenų, kokiu tikslu A. A. buvo šaukiama apklausai, taigi teismui abejonių kelia pats tokios apklausos tikslingumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. kovo 13 d. rašte „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“ rekomenduoja esant galimybei tyrimo veiksmus bei liudytojų, nukentėjusiųjų ir įtariamųjų apklausas atlikti naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Tokiu būdu, net dėl baudžiamąją atsakomybę sukeliančių veikų proceso dalyviai karantino laikotarpiu vengiami šaukti į policijos įstaigą, šiuo gi atveju, nesant jokių duomenų ir policijos įstaigai nepateikus jokių įrodymų dėl A. A. padaryto administracinio nusižengimo, ji buvo šaukiama apklausai. Kokiu tikslu – duomenų nepateikta nei A. A., nei teismui. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos, ROIK: (duomenys neskelbtini), kurioje R. A. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minimas automobilis priklauso būtent R. A., todėl šiuo atveju jam ir priklauso nurodyti, kas vairavo šią transporto priemonę. Policijos pareigūnės pasirinkta taktika karantino laikotarpiu iš kitos gyvenamosios vietovės apklausai šaukti A. A. nepateisinama nei asmenų saugumo, nei proceso ekonomijos ir racionalumo kriterijais.

Teismas pažymi, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Byloje nesurinkta duomenų, kad A. A. piktybiškai neatvyko į apklausą dėl nepateisinamų priežasčių ir policijos pareigūno reikalavimo nevykdė tyčia. Ji tinkamai ir laiku informavo Tauragės AVPK ir pasinaudojo jai suteiktu liudytoju imunitetu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, ANK 582 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė akivaizdžiai nepagrįstai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis galiomis, neįsigilino į A. A. argumentus, neišnaudojo kitų procesinių galimybių išsiaiškinti reikšmingoms administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, pvz. teise apklausti nuotoliniu būdu, pavesti tai atlikti A. A. gyvenamosios vietos policijos įstaigai ar pan.

Įvertinus policijos įstaigos pateiktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoseklius rašytinius paaiškinimus, teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. A. tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją, atsakomybėn traukiamos A. A. veikoje nėra vieno iš atsakomybei pagal ANK 506 straipsnį 1 daliai kilti būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios, be ko jos administracinė atsakomybė negalima. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, todėl esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena prieš atsakomybėn traukiamą A. A. nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635–637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį A. A. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.