- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-295-557-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00110-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. L., S. J., ir D
- Nukentėjusysis
- O. P., A. S.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-557/2012
Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00110-2011-1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. J. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. J. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2011-03-02 sukčiavimo O. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2011-03-07 sukčiavimo A. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka šios bausmės ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-04-17,
A. L. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2011-03-02 sukčiavimo O. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2011-03-07 sukčiavimo A. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011-04-18 iki 2011-09-02.
Nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Nuosprendžiu nukentėjusiųjų O. P. ir A. S. civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, ir priteista iš S. J., D. B. ir A. L. solidariai O. P. naudai 17 000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei A. S. naudai 6000 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. ir A. L. nuteisti už tai, kad S. J., D. B. ir A. L. 2011 m. kovo 2 d., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, būdami Marijampolėje, Sporto g. 7 esančiuose Marijampolės pataisos namuose, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuo 12.14 val. iki 12.50 val. skambino iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į fiksuoto ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), esantį O. ir T. P. bute (duomenys neskelbtini), ir pakaitomis kalbėdami su nukentėjusiąja O. P. ir T. P., tyčia melagingai nukentėjusiems pranešė, kad jų pažįstama N. R. dėl neatsargumo sužalojo mergaitę, kurios tėvai reikalauja pinigų, pareikalavo iš nukentėjusiosios O. P. paskolinti N. R. 50 000 litų, tačiau šiai neturint reikalaujamos pinigų sumos, pareikalavo atiduoti turimą 17 000 litų sumą, ir įtikinus O. ir T. P. atiduoti šią pinigų sumą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu nurodė S. J. paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. D. B. automobilyje „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) navigacine sistema „Goclever“ nustačius vykimo kelią pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytą O. ir T. P. adresą ir taip nurodant kelią, A. L. vairuojamu automobiliu „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė S. J. prie (duomenys neskelbtini) namo, po ko S. J. apie 12.50 val. paėmė iš nukentėjusiosios O. P. ir T. P. jų bute 17 000 litų pinigų, taip bendrais veiksmais apgaule įgijo O. ir T. P. turtą - 17 000 litų.
S. J. ir A. L. nuteisti ir už tai, kad S. J., D. B. ir A. L. 2011 m. kovo 7 d., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, būdami Marijampolėje, Sporto g. 7 esančiuose Marijampolės pataisos namuose, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuo 10.57 val. iki 12.03 val. skambino iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į fiksuoto ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), esantį A. S. gyvenamame bute (duomenys neskelbtini), ir pakaitomis kalbėdami su nukentėjusiąja, tyčia melagingai A. S. pranešė, kad jos anūkė R. J. dėl neatsargumo sužalojo mergaitę ir, kad R. J. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo iš nukentėjusiosios 10 000 litų. Šiai nurodžius neturint reikalaujamos pinigų sumos, pareikalavo atiduoti turimą pinigų sumą. Įtikinus A. S. atiduoti 4000 litų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu nurodė S. J. paimti pinigus iš nukentėjusiosios A. S.. D. B. automobilyje „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) navigacine sistema „Goclever“ nustačius vykimo kelią pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytą A. S. adresą ir taip nurodant kelią, A. L. vairuojamu automobiliu „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė S. J. prie (duomenys neskelbtini) namo, po ko S. J. apie 11.40 val. paėmė iš nukentėjusiosios A. S. 4000 litų. Tuoj po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas telefoninį pokalbį su A. S., šiai nurodė, kad perduota pinigų suma yra per maža, įtikino nukentėjusiąją A. S. atiduoti dar 2000 Lt. S. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu sugrįžo į nukentėjusiosios A. S. butą ir paėmė dar 2000 Lt, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule įgijo A. S. turtą - 6000 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog nesutinka su teismo jam paskirta realia 3 metų laisvės atėmimo bausme. Nuo pat pirmos apklausos savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti kitas bylos aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas rėmėsi jo prisipažinimu ir vadovavosi jo pirminiais parodymais. Kadangi nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, davė parodymus apie kitus savo bendrininkus A. L. ir D. B. ir taip palengvino policijos pareigūnams darbą atskleisdamas šias aplinkybes, prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, kuri yra per griežta.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose BK 182 str. numatyto nusikaltimo sudėties. Nurodo, jog nuosprendis turi būti pagrįstas teisėtais būdais gautais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.). Nuosprendžio išvados turi būti patvirtintos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Pagrindinės šios nuostatos ir principai pažeisti, todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl neteisingai taikytas baudžiamasis įstatymas.
Nešališkai ir objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes yra teismo pareiga. Nuo įrodymų vertinimo priklauso ir nusikalstamos veikos įvertinimas bei jos kvalifikavimas, ypač byloje, kurioje vieni pagrindinių įrodymų yra kitų kaltinamųjų parodymai - jie yra suinteresuoti bylos aplinkybes papasakoti sau palankiau, apkalbėti kitus kaltinamuosius, siekdami sumažinti savo kaltę. Byloje teismas neišnagrinėjo įrodymų visumos, padarė prieštaringas išvadas, nevertino kilusių abejonių, o didžiąją dalį nuosprendžio pagrindė prielaidomis.
Savo kaltės nepripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, išsamiai papasakojo jam žinomas bylos aplinkybes - kad jis buvo tik vairuotojas, kuris S. J. ir D. B. jų paprašytas 2011 m. kovo mėnesį du kartus nuvežė į Šilutę. Kokiomis aplinkybėmis ir iš ko S. J. Šilutėje gavo pinigus, jam nebuvo žinoma. Tikėtina todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas ilgiau nei penkis mėnesius, nors anksčiau ir nebuvo niekada teistas, jam nuolat buvo daromas įvairus psichologinis spaudimas, buvo verčiamas rašyti prisipažinimą, buvo sužalotas, dėl ko 2011-05-27 raštu kreipėsi į prokuratūrą, kur smulkiai išdėstė sužalojimo aplinkybes, tačiau dėl jo pareiškimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teismas nuosprendyje motyvuoja, kad visų kaltinamųjų prielaidinio pobūdžio „parodymai iš esmės sutampa, tačiau skiriasi smulkiomis detalėmis, kas rodo, kad pasakoja netikras aplinkybes“, vadinasi, šiais parodymais teismas nuosprendyje negalėjo remtis. Jo parodymai apie tai, kad nieko nežinojo apie daromą nusikaltimą, visada buvo nuoseklūs, juos tiek akistatos, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino S. J. ir D. B.. Nuosprendį teismas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Teismas nepagrįstai remiasi S. J. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam, bylos aplinkybės siejamos su kitais epizodais, dėl kurių jam kaltinimai nepareikšti, o teisme byla nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Todėl absoliučiai nepagrįstas teismo motyvas, kad parodymai skiriasi tik smulkiomis detalėmis. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. teigė, kad tariamai A. L. per internetą surasdavo žmones, kad apgavus O. P. S. J. davė 800 litų, nors pinigus visada paimdavo S. J. pats. Nelogiškas motyvas, kad į nusikaltimo vietą reikėdavo nuvažiuoti labai skubiai, nes net teoriškai nėra aišku, ar paskambinus žmogus sutiks duoti pinigus ir pan., todėl vykimas į vietą gali būti beprasmis. Parodymų nenuoseklumą įrodo pasakojimai apie iškart po nusikaltimo padarytus pervedimus, nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, S. J. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kad tariamai A. L. su D. B. yra boksininkai, todėl S. J. jų bijosi dėl galimų grasinimų - neaišku, kodėl nuosprendyje A. L. nepalankiais parodymais remiamasi, o teismui nepalankius S. J. parodymus teismas atmeta, įvertindamas juos kaip „smulkias nesutapimų detales“. D. B. nurodo, kad A. L. ir S. J. buvo šio nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai, tačiau be jo parodymų tai nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis, kurie laikytini įrodymais BPK 20 str. 2 d. prasme. Nurodo, kad į Šilutę važiavo aplankyti sūnų, kad po pinigų Šilutėje užvaldymo D. B. ir A. L. abu darė pavedimus į Marijampolės pataisos namus, tačiau objektyviai nustatyta, kad A. L. pavedimus darė tik 2011 m. kovo 14, 28 dienomis - darytina išvada, kad vertindamas D. B. parodymus teismas vadovavosi prielaidomis, o D. B. parodymai yra melagingi. Teismo posėdyje turi būti imamasi visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes (BPK 241 str. 2 d.), byloje turi būti motyvuotai pašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų duomenų apie faktines bylos aplinkybes (BPK 276 str. 4 d.) ir tai turi būti nurodyta teismo nuosprendyje (BPK 305 str. 3 d. 3 p., LAT 2006-01-31 Nr. 2K-64/2006). Jis laikotarpyje nuo 2009 metų vasaros iki 2010 metų gruodžio mėnesio buvo išvykęs uždarbiauti į Švediją, parsivežė į Lietuvą apie 40 000 litų santaupų ir 2011 metų kovo mėnesį jų turėjo pakankamai, jam paprasčiausia beprasmiška ir nelogiška užsiiminėti nusikalstama veika.
Nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Negalima baudžiamoji atsakomybė už padarinius be kaltės. Bet nėra kaltės apskritai. Ji turi formą ir turinį. Tačiau ir nustačius kaltę, jos turinys, t.y. daromos veikos pavojingumo suvokimas ir galimų padarinių numatytos ribos gali būti nevienodos. Taigi, nuo įrodymų vertinimo priklauso veikos kvalifikavimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 str., gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Mano, jog byloje neįrodyta, kad jis veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad pinigai iš nukentėjusiųjų užvaldomi apgaulės būdu, ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti - byloje neįrodyta, kad jis važiavo į Šilutę tikslu apgaule užvaldyti pinigus, kad klaidino nukentėjusiuosius, kad gavo nors dalį pasisavintų pinigų.
Teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą. Nuteistojo S. J. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo S. J. apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų S. J. ir A. L. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentų
Nuteistojo S. J. nusikalstami veiksmai skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. Minėtas straipsnis numato, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Apylinkės teismas nustatęs, jog S. J. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgdamas į jo asmenybę - nesimoko, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai, teisiamas ne pirmą kartą, nusikalto praėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos, toliau elgiasi nusikalstamai, į tai, kad nukentėjusiosioms žalos neatlygino, nenustatęs S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe), nuteistajam S. J., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatė artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.
Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip matyti, įstatymų leidėjas, konstruodamas BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, nurodė galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyvą ir numatė ne vieną, o dvi iš dalies savarankiškas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Dėl to teismai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali laikyti: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; b) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t.y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia jo atsakomybę. Kaltininkas pagalbą aiškinant nusikalstamą veiką suteiks tada, jei jis gera valia aktyviais veiksmais padės išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodys nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t.
Nors apeliantas nurodo, kad jis nuo pat pirmos apklausos savo kaltę visiškai pripažino, ir tai patvirtina byloje esantys įtariamojo S. J. apklausos protokolai (1 t., b.l. 184-185, 194, 197) bei teismo posėdžio protokolas (1 t., b.l. 187-189), kurio metu nuteistasis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b.l. 161-163) matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis S. J. savo parodymus pakeitė kitų savo bendrininkų naudai. Apeliacinis teismas sprendžia, jog šiuo atveju teisiamojo posėdžio metu nuteistojo S. J. duoti parodymai negali būti laikomi nuoširdžiais ir nelaikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kadangi teismo posėdžio metu atsisakė atskleisti bendrininkų padarytas veikas, nuteistasis S. J., neigdamas savo bendrininkų dalyvavimą nusikalstamų veikų daryme, tokiu būdu siekė suklaidinti teismą ir padėti pastariesiems išvengti atsakomybės. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo parodymus apie jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, jų nenuoseklumą ir keitimą, daro išvadą, jog negalima pripažinti ir to, kad nuteistasis S. J. padėjo išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra.
Nors apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo jam paskirta realia 3 metų laisvės atėmimo bausme, apeliacinis teismas pažymi, jog už veikas, už kurių padarymą S. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, teismas jam skyrė, kaip aukščiau aptarta, straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimas bausmes. Pakankamai ženklų galutinį bausmės dydį (3 metai laisvės atėmimo) iš esmės lėmė skundžiamu nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimas su Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme. Nustatyta, jog veikas, už kurias S. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė dar iki Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu bei Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. numatytomis taisyklėmis. Teismas, bendrindamas bausmes tarpusavyje, parinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą ir bausmes sudėjo tik iš dalies.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam S. J. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai jam, kaip recidyvistui, skyrė griežčiausią straispnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčines nusikalstamas veikas rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti. Tuo būdu Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendis nuteistojo S. J. apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentų
A. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori.
Apeliacinis teismas negali sutikti su skundo argumentu, jog nuteistasis A. L. apie daromus nusikaltimus nieko nežinojo, kadangi šį apelianto argumentą visiškai paneigia jo bendrininkų - nuteistųjų S. J. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantas, visiškai pagrįstai ir teisėtai grindė skundžiamą nuosprendį. BPK 301 str. 1 d. nustatyta, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b.l. 166-167) matyti, jog įrodymų tyrimo metu teisėjas pagarsino nuteistojo S. J. parodymus (1 t., b.l. 187-189) bei nuteistojo D. B. parodymus (2 t., b.l. 114-115), duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nenurodyta, kokia BPK nuostata vadovaujantis buvo paskelbti S. J. ir D. B. parodymai, apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. J. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, sprendžia, kad šie ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys teisme buvo paskelbti BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kuriame nustatyta, jog kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ir tais nuteistųjų S. J., A. L. bei D. B. parodymais, kuriuos jie ikiteisminio tyrimo metu davė tyrėjui. Teismas šių nuteistųjų parodymų, išskyrus A. L. 2011-04-19 tyrėjai duotus parodymus (2 t., b.l. 57), teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka (byloje esantiems įrodymams patikrinti) neperskaitė. Apeliacinis teismas sprendžia, jog ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kadangi nuteistojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta kitais teismo ištirtais ir aptartais įrodymais.
Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuteistasis S. J. parodė (1 t., b.l. 187-189), jog į nusikalstamą veiklą jį pakvietė Dalius, kuris jam paaiškino, jog darbas bus „ant karšto“, asmenys iš Marijampolės skambins į laidinį telefoną žmogui, iš kurio reikės paimti pinigus, ir tuo pačiu metu skambins jam (S. J.) į mobilųjį telefoną, imituojant, kad kalbama su pareigūnu. Jis sudarydavo įspūdį, kad kalba su pareigūnu, taip pat pakalbėti duodavo ir žmogui. Automobilį vairavo Andrius ar Arūnas, pravarde „Garis“. Automobilyje naudojo navigacinę sistemą. Automobilis buvo vienas – „Renault Espace“. Išviliotus pinigus jis paduodavo vairuotojui. Dalius stebėdavo navigaciją, vairuotojas vienas to padaryti negalėjo, kadangi į vietą reikėdavo nuvažiuoti greitai. Kol kalbėdavo laidiniu telefonu, reikėdavo spėti nuvykti į vietą. Jis nuo sumos gaudavo 10 procentų. Likusius pinigus veždavo į įvairius bankus. Bankų sąskaitos būdavo skirtingos. Tą pačią dieną skirtingas sumas įnešdavo į skirtingus bankus. Nuteistajam būdavo galima į sąskaitą pervesti pinigus. Su vairuotoju yra buvęs ir banke. Dalius banke su jais nebūdavo. Vairuotojo ir Daliaus nurodymas buvo – jeigu pagaus, jų neišduoti. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 161-163) S. J. taip pat paaiškino įvykių seką, t.y., kad jam paskambino nežinomi asmenys ir pasiūlė užsidirbti pinigų, pasakė, kad reikės paimti pinigus, o jis gaus 10 procentų nuo sumos. Jis sutiko. A. L. paprašė, kad nuvežtų į Šilutę, kartu važiavo ir D. B.. Automobilį vairavo A. L.. Kur važiuoti, jam nurodydavo Marijampolės pataisos namuose kalintys asmenys, jam buvo paaiškinta, ką jis turi daryti. Šilutėje jis paėmė 17 000 Lt, o Macikuose per du kartus - 6000 Lt. Tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu S. J. ėmė teigti, jog neva A. L. ir D. B. nežinojo, kad jis eina pinigų, jis jiems sakė, kad važiuoja skolos pasiimti, o navigacinėje sistemoje adresus surado jis pats. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes buvo mušamas kriminalistų. Tačiau apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog toks nuteistojo S. J. aiškinimas niekuo nepagrįstas, duomenų byloje apie tai, kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai būtų naudoję smurtą, nėra, todėl netikėti jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra jokio pagrindo, juolab, tokius jo parodymus patvirtina nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (2 t., b.l. 114-115), kad 2011 m. žiemos pabaigoje pirmą kartą važiavo su S. J. ir A. L. į Šilutę. Jis važiavo pas savo vaiką. Važiuojant kelyje išaiškėjo, ko važiuoja jo draugai S. J. ir A. L.. Važiuojant S. J. atsiliepė telefonu, kalbėdamas su kažkuo pasakė: „esame vietoje, tuoj būsim“. Į Šilutę atvažiavo iki 11 val. Jis išėjo pas vaiką, kuris yra pas močiutę, ir pas jį užtruko nepilnas dvi valandas. Draugai jam sakė, kad jo lauks prie parduotuvės esančioje aikštelėje. Kai jis grįžo, S. J. ir A. L. buvo kartu. Tada S. J. sulaukė skambučio ir pasakė, kad jau draugas laukia. Tada jam atsiuntė adresą Jaunimo kv., S. J. liepė patikslinti adresą. Nurodytas adresas buvo įvestas į navigaciją, kas įvedė, nepamena. Gali būti, kad antrą kartą į navigaciją adresą įvedė jis, o kas įvedė pirmą kartą, nepamena. A. L. sėdėjo vairuotojo pusėje, S. J. – gale, o jis priekinėje sėdynėje šalia A. L.. Pakeliui važiuojant į Šilutę sužinojo, kad S. J. važiavo į Šilutę pasiimti 17 tūkst. litų, nes kai kalbėjo telefonu, garsiai tai pakartojo. Buvo aišku, kad sukčiavimo būdu bus gauti pinigai. Iš pradžių S. J. jam nesakė, už ką tie pinigai, pasakė tik vėliau. Tada S. J. nuėjo nurodytu adresu, o A. L. ir jis belaukdami S. J. važinėjosi po miestą. Po to grįžo paimti S. J., jis užtruko apie 15-20 min. S. J. grįžo su pinigais maišelyje, sudėtais po 100-200 banknotais. Po to visi nuvažiavo į Akropolį , A. L. ir S. J. nuėjo į banką, o jis – į namus. Jis iš minėtų pinigų nieko negavo. Kai S. J. gaudavo pinigų, jis su juo tik „baliavodavo“, jį vašindavo. Kai važiavo į Macikus, susitiko su S. J., jis sakė, kad tuoj turės pinigų. Tada jam vėl kažkas paskambino, jie nuvažiavo į Macikus, S. J. išlipo ir kažkur tai nuėjo, o jie laukė, kol jis sugrįš. Sulaukę S. J. su pinigais, pakeliui užsuko į banką. Macikuose S. J. gavo 5000 – 6000 litų. Paskutinį kartą buvo Rietave, iš viso tris kartus, Palangoj – du kartus. Į navigacinę sistemą adresus jis įvedė tik porą kartų, nepamena, kuriuos kartus. Sukčiavimo atvejais daugiau žmonių nebūdavo, tik jie trise – jis, A. L. ir S. J.. A. L. pravardė „Garis“. Buvo skambinama ir A. L., ne tik S. J., buvo ir jam diktuojami adresai, taip pat buvo siunčiamos sms žinutės, buvo nurodomos sąskaitos, kur pervesti pinigus. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 163-164) nuteistasis D. B. taip pat pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė, jog S. J. važiuodavo pasiimti skolos. Savo parodymų pakeitimą jis argumentavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas duoti tokius parodymus. Tačiau apeliacinis teismas vėlgi sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tokių duomenų byloje nėra, sprendžia, jog nuteistasis D. B. parodymus pakeitė siekdamas padėti išvengti atsakomybės A. L.. Kolegija laiko, jog netikėti nuteistųjų S. J. bei D. B. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog D. B. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio apeliacine tvarka iš viso neskundė, tokiu būdu dar kartą pripažindamas savo kaltę dėl bendrininkų grupe padarytų nusikaltimų, o S. J., neginčydamas savo kaltės, apeliacinį skundą padavė nesutikdamas su jam paskirta bausme, bei apeliaciniame skunde įvardijo A. L. ir D. B. kaip savo bendrininkus.
Nors apeliantas skunde taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jam nuolat buvo daromas įvairus psichologinis spaudimas, buvo verčiamas rašyti prisipažinimą, buvo sužalotas, tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo A. L. atžvilgiu būtų buvęs vartojamas fizinis ar psichinis smurtas, jo 2011-05-27 pareiškimas buvo išnagrinėtas ir Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 1 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, jog tai dar vienas A. L. bandymas trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Nėra duomenų, kad nuteistasis A. L. būtų pasinaudojęs jam suteikta teise ir minėtą nutarimą apskundęs ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo metu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 1 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo jo revizuoti.
Aplinkybė, kad nuteistasis A. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė apie daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojęs, jo nekaltumo neįrodo, kadangi jo kaltę patvirtina ne tik aukščiau aptarti nuteistųjų parodymai, bet ir byloje esančios banko sąskaitų išklotinės ir iš bankų gauti raštai. Nustatyta, jog S. J., A. L. bei D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos 2011-03-02 bei 2011-03-07. Iš A. L. banko sąskaitos, esančios AB banke „Swedbank“, išrašo (1 t., b.l. 158-159) matyti, jog nuteistasis A. L. į Marijampolės pataisos namus lėšas 2011 m. kovo mėn. pervedinėjo: 2011-03-14 - D. S., 2011-03-28 - E. V., 2011-03-28 - Ž. Š.. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis A. L. pinigus Marijampolės pataisos namuose kalintiems asmenims pervedinėjo ne iš karto po nusikalstamų veikų įvykdymo, jo kaltės nepaneigia. Iš AB banko „Swedbank“ rašto Nr. SR-26981 (1 t., b.l. 172) matyti, jog nuteistasis S. J. 2011-03-07 13.41 val. grynaisiais pinigais I. L. pervedė 250 Lt, o 13.43 val. Marijampolės pataisos namuose esančiam A. P. pervedė 200 Lt. Iš AB „SEB“ banko rašto Nr. 07.04.04.06-8178 (1 t., b.l. 176) matyti, jog 2011-03-07 14:07:56 val. S. J. S. Č. grynaisiais pinigais pervedė 2350 Lt. Tiek nuteistasis S. J., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b.l. 187-189), tiek nuteistasis D. B., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b.l. 114-115), parodė, kad po pinigų paėmimo važiuodavo į įvairius bankus, į kuriuos eidavo S. J. kartu su A. L.. Iš to seka, jog nors nuteistasis A. L. įvykio dieną nusikalstamu būdu gautų pinigų bankiniais pavedimais asmeniškai pats ir nepervedinėjo, jis į bankus eidavo kartu su S. J. ir neabejotinai žinojo apie daromas nusikalstamas veikas.
Būtina pažymėti ir tai, jog nuteistasis S. J. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b.l. 187-189) parodė, jog į įvykio vietą asmuo, vardu Andrius ar Arūnas, pravarde „Garis“ (ikiteisminio tyrimo metu D. B. paaiškino, jog „Garis“ yra A. L. pravardė, 2 t., b.l. 114-115), nuveždavo automobiliu „Renault Espace“, automobilyje buvo naudojama navigacinė sistema. Byloje esantis techninės apžiūros talonas (1 t., b.l. 144), kuris apžiūrėtas ir aprašytas apžiūros protokole (1 t., b.l. 142-143) patvirtina, jog nuteistojo A. L. tėvui R. L. priklauso automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) O kratos protokolas (1 t., b.l. 82-83) patvirtina, jog A. L. bute buvo rasta ir paimta navigacinė sistema ,,Goclever“, būtent kuri, teismo įsitikinimu, ir buvo naudojama nusikaltimų darymo metu tam, kaip parodė nuteistasis S. J., jog greitai nuvykti į įvykio vietą. Apeliacinis teismas nesutinka su nuteistojo A. L. argumentu, neva nelogiškas S. J. teiginys, kad į nusikaltimo vietą reikėdavo nuvažiuoti labai skubiai. Kolegija daro išvadą, jog nuteistieji kartu su nenustatytais asmenimis, kuriems pavykdavo apgaulės būdu įtikinti nukentėjusiuosius, kad įvyko nelaimė, veikė tokiu principu, kad pastariesiems sudarytų įspūdį, jog skambinantys asmenys, neva tai policijos pareigūnai ar gydytojai, skambina iš to paties miesto, kuriuose gyvena ir nukentėjusieji, kad pinigus atvyksta paimti taip pat asmuo, gyvenantis tame pačiame mieste. Be to, laikas buvo svarbus dar ir tuo, kad pokalbį su apgautaisiais asmenimis pavyktų išlaikyti nepertraukiamai, kad pastariesiems nekiltų laiko įtarimams ir nebūtų kreiptasi į policiją ar tariamai nukentėjusius jų giminaičius, draugus.
Apeliantas nurodo, jog jis laikotarpyje nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio mėn. uždarbiauti buvo išvykęs į Švediją, parsivežė apie 40 000 Lt, 2011 m. kovo mėn. santaupų turėjo pakankamai, todėl jam būtų beprasmiška ir nelogiška užsiiminėti nusikalstama veika. Iš apelianto teismui pateiktų Švedijos mokesčių agentūros Skatteverket raštų, adresuotų nuteistajam A. L., matyti, jog jis Švedijoje pajamas gavo 2008 m. bei 2010 m. Kad apeliantas pajamas Švedijoje būtų gavęs ir 2009 m., byloje duomenų nėra. Švedijos mokesčių agentūros Skatteverket 2009-10-16 raštas A. L. buvo siunčiamas Lietuvos adresu, todėl galimai nuteistasis tuo metu buvo ne Švedijoje, kaip jis teigia, o Lietuvoje. Nors ir nurodyta, jog A. L. pajamos 2010 m. buvo 98 000 SEK (Švedijos kronų), kas atitinka (taikant valiutos kursą, buvusį 2010 m. gruodžio 30 d. – 0.38408, Lietuvos banko duomenys www.lb.lt) beveik 38 000 Lt, būtina pažymėti, jog tai nuteistojo A. L. metinės pajamos, todėl abejotina, kad visą pinigų sumą nuteistasis A. L. būtų susitaupęs. Be to, nuteistasis A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 164-165) parodė, jog Ž. Š., kuris kali Marijampolės pataisos namuose, buvo skoloje už automobilį, todėl jam pervedinėjo pinigus dalimis, kur pastarasis prašė. Iš A. L. banko sąskaitos, esančios AB banke „Swedbank“, išrašo (1 t., b.l. 158-159) matyti, jog A. L. pinigus į Marijampolės pataisos namus 2011 m. vasario – balandžio mėn. pervedinėjo sekančiai: 2011-02-25, 2011-02-28 - D. V., 2011-02-28 - L. L., 2011-03-14 - D. S., 2011-03-28, 2011-04-04, 2011-04-12, 2011-04-12 - E. V., 2011-03-28 2011-04-05, 2011-04-12 - Ž. Š., 2011-04-02 - A. P., 2011-04-05 - R. V., 2011-04-05 - V. K.. Pažymėtina ir tai, jog gana didelės pinigų sumos buvo pervedinėjamos ir kitiems asmenims, ne tik esantiems Marijampolės pataisos namuose. Taigi, nors ir nepaneigta nuteistojo A. L. versija, jog grįžęs iš Švedijos parsivežė santaupų, tačiau jo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog jis turėjo ir nemažai išlaidų. Todėl apelianto argumentas, kad jam turint pakankamai santaupų beprasmiška ir nelogiška būtų užsiiminėti nusikalstama veika, apeliacinio teismo neįtikino.
Nors byloje ir nenustatyta, kad nuteistasis A. L. iš nukentėjusiųjų tiesiogiai būtų ėmęs pinigus, o juos paimdavo vienas pats nuteistasis S. J., tačiau ši aplinkybė A. L. kaltės ir atsakomybės nešalina. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, pripažįsta įrodyta, jog S. J., A. L. ir D. B. dėl nusikalstamų veikų buvo susitarę ir kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o visi bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Kiekvieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai reikšmės jų veikos kvalifikacijai neturi, nes jie veikė bendrininkų grupe, turėdami vieningą tikslą - užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir tam naudojo apgaulę, todėl už kilusias pasekmes visi atsako vienodai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo A. L. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Apeliacinis teismas pripažįsta įrodyta, jog nuteistasis A. L. suvokė, kad pinigai iš nukentėjusiųjų užvaldomi apgaulės būdu, numatė, kad dėl to nukentėjusiesiems bus padaryta žala, ir tokių padarinių norėjo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendis nuteistojo A. L. apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria: